Lietuvos valstybinių pensijų sistema sulaukia vis daugiau kritikos dėl neteisingumo, atskirties ir neaiškių kriterijų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), atsižvelgdama į Europos Komisijos (EK) užsakymu atliktą studiją, pradeda diskusijas, kaip būtų galima tobulinti valstybinių pensijų sistemą.
Valstybinės pensijos Lietuvoje: dabartinė situacija
Šiuo metu Lietuvoje valstybines pensijas gauna daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Tai buvę pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nusipelnę ar nukentėję asmenys, iš valstybės biudžeto taip pat mokamos kompensacinės išmokos kūrybiniams darbuotojams ir rentos buvusiems sportininkams bei signatarams.
Atskirų rūšių valstybinės pensijos šalyje skiriamos labai skirtingai: skiriasi dydžiai, apskaičiavimo principai, skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Sulaukus įprasto pensinio amžiaus, kuris šiuo metu siekia 62 m. ir 4 mėn. moterims, o 63 m. ir 8 mėn. vyrams, mokama pagrindinė senatvės pensija iš „Sodros“, o valstybinė pensija būna antra, nors neretai ji būna ir didesnė.
Ekspertų vertinimas ir problemos
Estijos ekspertai - Lauri Leppikas iš Talino universiteto ir darbo ir socialinės politikos analitikas Magnusas Piiritsas - atliko Lietuvos valstybinių pensijų tyrimą ir išvados neguodžiančios: neteisybė, atskirtis, neaiškūs kriterijai ir blogos paskatos. Anot jo, yra didžiulių skirtumų tarp išmokų, nuo 60 eurų nukentėjusiesiems nuo okupacijos, iki 1200 eurų per mėnesį Nepriklausomybės Akto signatarams.
Tyrimas rado daug kraštutinumų. Yra labai besiskiriančių tikslų, tinkamumo kriterijų, išmokų taisyklių ir išmokų dydžių. Valstybinės pensijos Lietuvoje apima itin platų naudų spektrą. „Pirmiausia, yra tai, ką galima vadinti profesinėmis valstybinėmis pensijomis - tai nauda, kuri gaunama už buvusį darbą tam tikrose profesijose. Tuomet yra kita kategorija - kuri atlieka visiškai kitokią funkciją, ji pagrįsta nuopelnais valstybei. Ir trečia kategorija - kompensacinio pobūdžio ir daugiausia susijusi su buvusiomis Sovietų sąjungos represijomis“, - tris kategorijas valstybinių pensijų įvardijo L.Lepikas.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Netgi profesinių pensijų kategorijoje yra didelių skirtumų tarp pensinio amžiaus, darbo trukmės laikotarpių, išmokų nustatymo principų, kaupimo normų, išmokų „lubų“, sąlygų ir sankcijų tarp skirtingų profesijų grupių. Tokie skirtumai nėra pagrįsti tyrimais ir nėra susiję su darbo pobūdžiu ar sąlygomis, vertina tyrėjai.
Valstybinės pensijos pareigūnams leidžia į pensiją išeiti labai anksti. Vidutinis tokių į pensiją išėjusių asmenų amžius tesiekia 47 metus vyrams ir 53 metus moterims, ir pratęsia buvimą pensijoje atitinkamai 11 metų vyrams, ir 8 metais - moterims, lyginant su įprastais senatvės pensininkais.
Dauguma Lietuvoje valstybines pensijas gaunančiųjų yra pensinio amžiaus arba turintys nedarbingumą, vadinasi, šie gavėjai iš tikrųjų gauna dvi pensijas - socialinio draudimo pensiją ir valstybinę pensiją. Be to, yra atvejų, kai valstybinės pensijos mokamos asmenims iki pensinio amžiaus, kurie dar negauna „Sodros“ pensijos, pvz., kariai ar pareigūnai.
2016 metais valstybinėms pensijoms išmokėti buvo skirta 135 mln. eurų, o tai yra 5,5 proc. visų tų metų socialinio draudimo pensijoms skirtų lėšų.
Daugiausiai kainuoja pareigūnams ir tarnautojams mokamos valstybinės pensijos - apie 67,5 milijono eurų per metus, tai beveik pusė visų mokamų valstybinių pensijų, tyrime įspėjama, kad nieko nekeičiant ateityje ši dalis smarkiai augs. „Tokių pensininkų skaičius išaugs nuo dabartinių 13 tūkstančių asmenų iki 35 tūkstančių asmenų iki 2040 metų, dėl žemo pensinio amžiaus ir ilgo išmokų laikotarpio. To pasekmė - išlaidos šiai valstybinių pensijų schemai padidės 1,7 karto ir pasieks 0,24 proc. BVP“, - teigiama apžvalgoje.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Socialinio modelio schema
Galimos reformos kryptys
SADM kreipėsi į Europos Komisiją (EK) dėl išorinių ekspertų pagalbos įvertinant valstybinių pensijų sistemą bei pateikiant pertvarkos rekomendacijas. Taip pat ir dėl galimybės transformuoti valstybines pensijas į profesinių pensijų kaupimą. Svarstoma galimybes valstybines pensijas netgi paversti kaupiamomis - panašus modelis veikia Estijoje.
Mokslininkai pateikė kelias galimybes, nuo radikalių siūlymų apskritai valstybines pensijas naikinti, iki nuosaikesnių sistemų, naikinančių privilegijas. Pirmiausia būtų atliekami skaičiavimai ir vertinimai, o pasiūlymai bus teikiami diskusijoms su visomis grupėmis.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė tikina, kad jau gaunantieji valstybines pensijas gali būti garantuoti, kad niekas nesikeis - pensinės teisės garantuojamas. Tačiau ir konkrečių siūlymų dėl sistemos pertvarkos kol kas nėra - vyks tik diskusijos. „Valstybinės pensijos kaip atskira pensijų dalis - jau seniai buvo diskutuojama, kodėl ji egzistuoja, ar ji teisinga. Ir visos vyriausybės iš esmės bando revizuoti tą sistemą ir žiūrėti, ar iš tiesų ją reikia tobulinti ir keisti“, - sako E.Radišauskienė.
Anot jos, tyrimas parodė, kad valstybinių pensijų sistema „pakankamai diversifiktuota, iškreipta, trūksta joje teisingumo“ „Daryti skubotų sprendimų niekas nesiruošia. Ketinama pagalvoti, kaip būtų galima nuosekliai peržiūrėti, kaip padaryti sistemą tikrai tinkamą: arba ją paversti pensijų sistema, arba reformuoti, kad nebebūtų iškreiptų pensijų“, - kalbėjo E.Radišauskienė.
„Šiandien konkrečių pasiūlymų nėra ir jų tikrai nebus, Vyriausybėje jų neplanuojame“, - sako E.Radišauskienė ir paaiškino, kad sistema „turi būti peržiūrėta labai atsargiai, įvertinus visas aplinkybes“.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Pensijų reforma – viskas, ką turite žinoti
Kas gauna valstybines pensijas?
Didžiausią valstybinių pensijų gavėjų dalį sudaro nukentėję asmenys (represijų aukos) - apie 63 proc., profesinės pensijos gavėjų yra apie 23 proc., o nusipelniusiųjų pensijos gavėjų - apie 14 proc.
Valstybines pensijas gauna:
- Pareigūnai ir kariai, ištarnavę ne trumpiau kaip 25 metus.
- Teisėjai, dirbę ne trumpiau kaip 5 metus.
- Mokslininkai, turintys mokslinį laipsnį ir ne mažesnį kaip 10 metų mokslinio darbo stažą.
- Nukentėję asmenys nuo 1939-1990 metų okupacijų.
- Ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms dalyviai.
- Buvę aukščiausi valstybės pareigūnai.
- Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai.
- Garbės donorai.
- Motinos (tėvai), išauginę 5 ar daugiau vaikų.
- Olimpinių, parolimpinių arba kurčiųjų žaidynių čempionai ir prizininkai.
- Kūrybiniai darbuotojai, tam tikrą laiką (18-30 m.) išdirbę profesionalioje scenoje.
- Sportininkai, ypatingai nusipelnę sporto srityje ir baigę sportinę karjerą.
- Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai.
Valstybinių pensijų gavėjų kategorijos ir jų dalis:
| Kategorija | Procentinė dalis |
|---|---|
| Nukentėję asmenys (represijų aukos) | Apie 63% |
| Profesinės pensijos gavėjai | Apie 23% |
| Nusipelniusiųjų pensijos gavėjai | Apie 14% |
Abejotina, ar galiojantis atskirų rūšių labai skirtingas valstybinių pensijų teisinis reglamentavimas atitinka socialinės darnos, teisingumo, proporcingumo principus. Todėl Lietuvos valstybinių pensijų sistemą būtina pertvarkyti“, - vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.