Retkarčiais jausti liūdesį yra normali mūsų gyvenimo dalis, tačiau depresija apsunkina mūsų gyvenimą, todėl nesijausime laimingi taip, kaip anksčiau.
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją.
Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai. Negydoma depresija, net ir lengva jos forma, gali tapti itin sudėtingu sveikatos sutrikimu.
Depresijos Požymiai
Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
Kiti dažni depresijos simptomai:
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
- Nuolatos arba dažnai jaučiatės jautrūs, neramūs ar net agresyvūs.
- Nuolatos jaučiamas nuovargis, vangumas bei fizinis išsekimas.
- Nuolatinis jausmas, kad esate nieko vertas bei nepagrįstas kaltės jausmas.
Lengvoji depresija ir didžioji depresija – kaip atskirti
Depresijos Rūšys
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
- Atipinė depresija yra sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
- Distimija yra nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
- Kai kuriems žmonėms sutrumpėjęs šviesus paros matas žiemos metu gali įtakoti depresijos atsiradimą, kuris yra vadinamas sezoniniu afektiniu sutrikimu. Sergantiems šia depresijos forma simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui bei tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Priežastys ir Gydymo Būdai
Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Pagrindinės priežasties sukėlusios depresiją žinojimas gali padėti susidoroti su depresija bei problemomis kylančiomis dėl šio sutrikimo. Pavyzdžiui, jei Jūs jaučiatės itin blogai savo dabartiniame darbe daug geriau būtų rasti mylimą darbą nei vartoti antidepresantus. Jei persikraustėte į naują gyvenamą vietą ir jaučiatės liūdnas bei vienišas, daug geriau būtų susirasti naujų draugų nei pasirinkti tam tikrą terapijos grupę.
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
Kaip Pagerinti Nuotaiką ir Ją Išlaikyti:
- Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
- Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų. Psichologas padeda pacientams geriau suprasti save bei susirgimą.
Psichikos Sveikata ir Įsidarbinimas
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintiems žmonėms buvo sunku įsidarbinti, nes buvo manoma, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba bus nepatikimi dėl savo sutrikimo. Toks požiūris lėmė giliai įsišaknijusią baimę ir sergančiųjų diskriminaciją.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu, galimybe vairuoti transporto priemonę išnyko. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas.
Tačiau, nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma liko. Be to, pastebima, kad dažniausiai įsidarbinti ir normaliai dirbti trukdo ne pati psichikos sutrikimo ar ligos diagnozė, bet tai, kad žmogus nesigydo ir taip pablogina savo savijautą, sumažina darbingumą, produktyvumą, gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad didelė dalis net sunkiomis psichikos ligomis sergančių pacientų vairuoja automobilį, ir bet kuris girtas vairuotojas yra daug kartų pavojingesnis už asmenį, sergantį psichikos liga.
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai liga yra ūmi ar paūmėjusi, psichikos liga sergantis žmogus yra tiek pat negalintis dirbti, kaip ir žmogus, patyręs infarktą ar lūžęs koją. Tokiu atveju yra suteikiamas laikinas nedarbingumas, o ligai parėjus ar jos simptomams nuslopus žmogus grįžta į savo darbinę veiklą.
Kada galima atleisti darbuotoją dėl psichikos ligos?
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika (traumų ar kitokių neigiamų poveikių sveikatai tikimybe).
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Jei darbdaviui kyla abejonių dėl jau dirbančio darbuotojo sveikatos ir jo galimybių dirbti konkretų darbą, jis gali, nurodęs priežastį, siųsti darbuotoją neeilinio sveikatos tikrinimo. Be priežasties toks siuntimas negali būti atliekamas. Siuntimas darbuotojui yra privalomas ir įpareigoja darbuotoją tikrintis sveikatą. Dėl tokio sveikatos tikrinimo taip pat turi teisę kreiptis ir pats darbuotojas.
Kai darbuotojas pagal gautą išvadą negali dirbti jam patikėto darbo, darbdavys privalo nutraukti darbo sutartį su tokiu darbuotoju, nes darbuotojo sveikatai žalingo darbo atlikimas ne tik kelia grėsmę jo paties sveikatai, bet ir didina pavojų atsirasti žalai kitiems asmenims bei turtui.
Negalia ir Depresija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas.
SADM atkreipė dėmesį, kad negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimus ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. Paprastai tariat, siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
NDNT atstovė neslėpė, kad depresija sergančių žmonių yra nemažai, tačiau nedarbingumą gauna tikrai ne visi. Mat yra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais, sergant depresija, nustatoma negalia.
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus.
Afektiniams sutrikimams skiriami šie darbingumo procentai:
| Sutrikimo Sunkumas | Darbingumo Procentai |
|---|---|
| Nežymus sutrikimas | 90 proc. |
| Lengvas sutrikimas | 85 proc. |
| Vidutinis sutrikimas | 70 proc. |
| Didelis sutrikimas | 50 proc. |
| Sunkus sutrikimas | 30 proc. |
SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). O šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
tags: #biuletenis #del #depresijos