Siekiant, kad socialinės paslaugos šeimoms ir vaikams būtų suteiktos laiku ir kokybiškai, svarbus skirtingų socialinių institucijų darbuotojų (socialinių darbuotojų, vaiko teisių apsaugos specialistų), teikiančių paslaugas šeimoms ir vaikams, bendradarbiavimas. Straipsnyje nagrinėjamo tyrimo objektas - socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimas pabrėžiant jo svarbą. Straipsnio tikslas - atskleisti socialinio darbuotojo ir vaiko teisių apsaugos specialisto bendradarbiavimo svarbą.
Teorinė analizė: socialinio darbo esmė ir bendradarbiavimo reikšmė
Tarptautinė socialinių darbuotojų federacija apibrėžia socialinį darbą kaip veiklą, prisidedančią prie konkrečių veiksmų, skirtų spręsti socialinės nelygybės, diskriminacijos ir išnaudojimo priežastis bei pasekmes. Taigi, socialinis darbas prisideda prie konkrečių veiksmų, skirtų spręsti socialinės nelygybės, žmonių diskriminacijos dėl jų amžiaus, negalios, lyties, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, tautybės, etniškumo, ir žmonių išnaudojimo priežastis ir pasekmes.
Ši veikla reikalauja plataus žinių spektro, apimančio humanitarines, psichologines, sociologines, vadybines, politines ir kitas disciplinas. Socialinis darbas su įvairiomis žmonių grupėmis, įskaitant vaikus, reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių. Socialinis darbas yra profesija, kurioje susitinka gyvas ryšys su žmogumi, organizaciniai ištekliai ir politinis veikimas dėl žmogaus vertės ir orumo, žmogaus teisių ir socialinio teisingumo.
Iš teorinės analizės matyti, kad stipresnė ir veiksmingesnė šeimų ir vaikų, patiriančių socialinę riziką, situacijos valdymas užtikrinamas sklandžiu bendradarbiavimu. Clarifying the goals of collaboration can help unite collaborating institutions and achieve common goals. Langenderfer-Magruder et al. (2019) note that good communication improves the quality of case monitoring and relapse support, the timeliness of necessary resources, support for better decision-making, and the reduction of inter-institutional competition and inconsistent demands. Bai et al. (2019) indicate that interagency collaboration between the child welfare system and community agencies is necessary to achieve optimal child welfare outcomes.
Vaiko gerovės politika Lietuvoje: pokyčiai ir struktūros
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuva orientuojasi į gerovės valstybių modelį, kuriame vaiko gerovės politika yra socialinės politikos ir apsaugos dalis. 1994 metais Lietuvoje pradėta kurti vaikų teisių apsaugos teisinė bazė ir institucinė sistema, o 1995 m. Seimui ratifikavus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuva prisiėmė įsipareigojimus įgyvendinti tris pagrindinius principus: vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir vaiko dalyvavimą ginant jo teises.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas ir vaiko teisės
Per pastaruosius metus labai pasikeitė požiūris į vaiko gerovę. 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo dėmesio centre yra kaip užkirsti kelią smurtui šeimoje ir vaikų nepriežiūrai. Pirmiausia tėvai yra tie, kurie auklėja ir rūpinasi vaikais. Kai šis procesas rimtai sutrinka Įstatymas apibūdina procesus, kurie turi būti pradėti, siekiant išspręsti problemas ir įveikti sunkumus.
Jog Įstatymas būtų įgyvendintas buvo sukurtos naujos funkcijos, tokios kaip mobilios komandos, atvejo vadybininkai. Įvardinta tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus (TBK) funkcijos pagalbos procese vaikui ir šeimai. Vaikų globos galimybės buvo praplėstos. Įteisintas ir suaktyvintas tarpusavio bendradarbiavimas ir konsultacijos. Iš tikrųjų į pagalbos procesą gali būti įtrauktos visos organizacijos, kurios yra susijusios su vaikų ir jaunimo priežiūra, tai ir mokykla, sveikatos priežiūros įstaigos, dienos centrai, bendruomeniniai vaikų globos namai, savarankiškumo/lydimieji būstai, policija.
Įtraukimas į pagalbos procesą priklauso nuo esamų problemų, kurias norima išspręsti. Trumpai tariant: visi specialistai, kurie yra atsakingi, ieško būdų, kad Įstatymas taptų įgyvendinimas. Įstatymas suteikia struktūrą ir asmenys, kurie įsitraukia į jo įgyvendinimą, taip pat turi turėti omenyje konkrečius vaikų poreikius, stiprybės ir vaiko bei jų supančių asmenų sugebėjimus, galimybes.
Bendradarbiavimo praktika: empirinio tyrimo duomenys
Empirinio tyrimo duomenys surinkti anketinės apklausos metodu 2022-2023 metais. Tyrimas atliktas taikant kiekybinę tyrimo strategiją: quantitative research was chosen as it is a quick and convenient method that helps to include the largest number of social workers and child rights protection specialists who can be reached in a virtual way, and provides the opportunity to compare the opinions of social workers and child rights protection specialists on the importance of collaboration. Tyrimo imtis - socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Tyrime dalyvavo 448 tiriamieji, iš kurių 224 yra socialiniai darbuotojai ir 224 yra vaiko teisių apsaugos specialistai.
Pilot study metu klausimyno patikimumas įvertintas Cronbach’s alpha: The reliability estimate of the questionnaire (Cronbach’s alpha) was 0.964, which shows very good reliability. Tyrimo duomenys nagrinėti aprašomosios statistikos, statistinės analizės metodais. SPSS 20 ir MS Excel 2016 buvo naudojami duomenų analizei. Tyrimo duomenys nagrinėti aprašomosios statistikos, statistinės analizės metodais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Tyrimo išvados apie bendradarbiavimo svarbą
Tyrimo analizė atskleidė, kad socialiniams darbuotojams ir vaiko teisių apsaugos specialistams tarpusavio bendradarbiavimas yra ypač svarbus. Minėtiems specialistams tarpusavio bendradarbiavime svarbus informacijos gavimo operatyvumas ir dalijimasis informacija. Specialistai nori, kad bendradarbiaujant jų tarpusavio santykiai būtų paremti abipuse pagarba ir visi siektų bendro tikslo.
Socialiniams darbuotojams, palyginti su vaiko teisių apsaugos specialistais, bendradarbiavime svarbesnis lygiagretus atsakomybės pasiskirstymas, visų specialistų dalyvavimas pagalbos teikimo procese ir bendri pokalbiai. Taip pat svarbu akcentuoti, kad visiems specialistams bendradarbiavimas yra svarbus tuo, kad dėl jo paslaugos suteikiamos kokybiškiau, efektyviau suvaldomos krizinės situacijos ir tai labai naudinga vaiko gerovei.
Etiniai ir organizaciniai aspektai bendradarbiavime
Visiems specialistams reikia laiko, kad sukurtoje struktūroje rastų/atrastų savo konkrečias užduotis, atsakomybes, kompetencijas. Būtina susipažinti su kolegomis iš kitų organizacijų, sužinoti jų užduotis ir rasti konstruktyvų informacijos pasidalinimo būdą, išlaikant konfidencialumą. The following ethical principles were observed: voluntary consent to participate in the research, awareness, data protection, ensuring anonymity and confidentiality, and the avoidance of harm to respondents.
Kovojant su minėtais aspektais, nepaisant gero linkinčių/ norinčių padėti asmenų įsitraukimo, vaikas/jaunuolis, jos/jo tėvai ar kiti globėjai gali lengvai pasimesti ar net pradingti. Mes diskutuojame, dalinamės patirtimi, klausimais ir rūpesčiais reguliariuose grupiniuose susitikimuose, kuriuose įsitraukę praktikai iš skirtingų organizacijų. Šis straipsnis taip pat yra mūsų susitikimų rezultatas.
Praktiniai pavyzdžiai: atvejų analizė iš praktikos
Šio straipsnio pagrindą sudaro 5 pavyzdžiai, kuriuos parašė praktikai, kadangi norime ir toliau kalbėti apie praktiką/realibę. Daugelis skaitytojų atpažins socialinių darbuotojų ir atvejų vadybininkų, kurie parašė pavyzdžius, keliamas problemas, temas ar klausimus. Pavyzdžiai iliustruoja įvairius bendradarbiavimo modelius ir sprendimus sudėtingose šeimos situacijose.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Pavyzdys 1: motinos alkoholio priklausomybė ir atvejo vadyba
Šeimą sudaro trys asmenys - mama, jos partneris ir paauglys sūnus. Mama turi alkoholio priklausomybės problemą. Po pokalbio su šeimos socialine darbuotoja, siekiant padėti spręsti iškilusias problemas, sutarėme pradėti atvejo vadybos procesą, kadangi norėjome įtraukti daugiau jos aplinkos žmonių. Moters brolis nėra priklausomas nuo alkoholio ir nori jai padėti. Klientė atvyko į susitikimą ir aiškiai matėsi, jog yra vartojusi alkoholio. Moteris buvo emocionali ir susitikimas nevyko sklandžiai. Ji atsisakė visos jai siūlomos pagalbos ir staiga išbėgo iš susitikimo.
Mes nusprendėme nesukelti didesnio streso ir suteikti mamai daugiau laiko. Sutarėme, kad moteris du mėnesius galės pagalvoti dėl reabilitacijos. Atvejo vadybininkė ir socialinė darbuotoja sudarė pirmąjį pagalbos šeimai planą, kurio pagrindiniai tikslai buvo užmegzti kontaktą su kliente ir motyvuoti ją priimti pagalbą dėl priklausomybės. Su socialinės darbuotojos pagalba moteris buvo pasiruošusi pradėti gauti priklausomybės terapeuto konsultacijas.
Pavyzdys 2: realistiškas Pagalbos šeimai plano sudarymas
“Praėjus atvejo vadybos posėdžiui socialinis darbuotojas gauna pagalbos šeimai planą, kuriame yra nemažai uždavinių klientui ir socialiniam darbuotojui, siekiantiems, kad šeimoje įvyktų pokyčiai. Pasiekti pokyčių duodamas įvairus terminas nuo mėnesio iki pusės metų ar ilgiau. Dirbant ir vykdant daugybę užduočių yra sudėtinga pastebėti teigiamus pokyčius dėl paprastos žmogiškos priežasties ...”
Išskiriant konkrečias užduotis ir suformuluojant prioritetus, ties kuo norima dirbti pirmiausia, reikia sudaryti skirtingus Pagalbos šeimai planus, kurie seka vienas paskui kitą. Tokiu būdu formuluojant tikslus tampa aiškiau, ką reikia pasiekti. Dirbant mažais žingsneliais asmeniui suteikiamas pasitenkinimas ir keliamas jos pasitikėjimas savimi. Norint atsižvelgti į minėtus aspektus, būtina sąlygą yra geras bendradarbiavimas tarp atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bei kitų institucijų.
Pavyzdys 3: jautri situacija - seksualinės prievartos išaiškinimas
Spalio mėnesį gavau naują šeimą. X šeima nebuvo iki to žinoma mūsų centrui su ja nebuvo dirbamas socialinis darbas, paslaugos nebuvo teikiamos. Informaciją apie šeimą gavome iš TBK, kartu gavome ir rekomendacijas iš „Užuovėjos“. Minėtoje X šeimoje nepilnametė patyrė seksualinę prievartą ir smurtą. Pagal dabartinę darbo su šeimomis tvarką šeimai turėtų būti organizuojama atvejo vadyba, tačiau mano vadovai paskyrė man dirbti su šeima be vadybos ir įvertinti paslaugų poreikį.
Vertinant šios šeimos situaciją smagu, kad vadovai leido su šeima dirbti be atvejo vadybos. Visų pirma dėl to kad problema labai intymi ir jautri, šeimai reikia laiko susivokti ir priimti pagalbą, socialiniam darbuotojui reikia laiko užmegzti ryšį, labiau pažinti šeimą, įvertinti realią situaciją ir apgalvoti galimos pagalbos variantus.
Pavyzdys 4: atvejo vadyba skyrybų kontekste
Gauta informacija iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kad šeimoje augančio vaiko atžvilgiu nustatytas I grėsmės lygis. Kadangi tėvui parvežus dukrą į namus, pas motiną, kuri buvo galimai neblaivi, agresyvi ir naudojo smurtą nepilnametės tėvo atžvilgiu. Pradėjus teikti paslaugas, atvejo vadybininkas drauge su socialiniu darbuotoju vyko susipažinti su motina ir vaiku. Pirmiausiai buvo pristatytas atvejo vadybos procesas, specialistai, paslaugų spektras ir kokie bus tolimesni veiksmai.
Šio apsilankymo metu buvo surinkta pagrindinė informacija apie šeimą, jos artimą aplinką, kitas įstaigas, kurios teikia paslaugas. Drauge su paslaugų gavėja identifikuotos pagrindinės problemos, galimi keistini dalykai ir numatyti problemų sprendimo būdai naudojantis paslaugomis.
Prevencinės ir kompleksinės pagalbos organizavimas savivaldybėse
Poreikis gerinti paslaugas vaikų teisių apsaugos politikoje yra didelės. Siekiant pagerinti tokių šeimų gyvenimą buvo sudarytos prevencinės ir kitos pagalbos vaikui ir šeimai organizavimas. Vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, vaikui ir šeimai užtikrinama nuosekli, individuali ir planinga prevencinė ir kompleksinė pagalba, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą bei elgseną.
Už šią paslaugą atsako savivaldybė, kuri yra atsakinga už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ar kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę pagalbą, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Savivaldybės prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius. Savivaldybės steigia ir remia vaikų dienos centrus, teikia konsultacijas, informaciją šeimoms, kurios susiduria su krizėmis dėl šeimoje kylančių konfliktų, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu ir teikiamu pirminės teisinės pagalbos teikimu.
Švietimas ir specialistų rengimas
Per 3 nuolatinių ar 4 ištęstinių studijų metus parengiami vaiko gerovės ir socialinės apsaugos specialistai, gebantys įvertinti vaiko ir jo šeimos socialinės pagalbos poreikį; administruoti vaikui ir jo šeimai teikiamą socialinę pagalbą, taikyti įvairius socialinio darbo metodus, vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais teisės aktais bei profesine etika. Vaiko gerovės ir socialinės apsaugos studijų programos absolventai yra kvalifikuoti specialistai, pasiruošę teikti sistemingą ir kompleksinę pagalbą vaikui ir jo šeimai.
Baigiamoji praktika trunka 3,5 mėnesio, tad studentai turi puikią galimybę išbandyti save vaiko gerovės srityje. Šią praktiką ypač vertina socialiniai partneriai. Studentai mokosi taikyti įvairius socialinio darbo metodus, užmegzti ir vystyti saugumu grįstą ryšį su vaiku bei jo aplinka, numatyti socialinių ir kompleksinių paslaugų įgyvendinimo galimybes vaikui ir jo šeimai.
Rekomendacijos praktikai ir politikai
- Aiškinti bendradarbiavimo tikslus, kad būtų vienodos vertybės ir siekiai tarp institucijų.
- Sukurti aiškias komunikacijos gaires dėl informacijos dalijimosi ir konfidencialumo procedūrų.
- Užtikrinti praktinį mokymą ir superviziją socialiniams darbuotojams bei vaiko teisių apsaugos specialistams, ypač dirbantiems su jautriais atvejais.
- Skatinti lygiagretų atsakomybės pasiskirstymą ir aiškias atvejo vadybos funkcijas.
- Vystyti prevencines programas savivaldybėse ir stiprinti NVO partnerystes vietos bendruomenėse.
Santrauka tyrimo duomenimis
Tyrimo hipotezė pasitvirtino: socialiniai darbuotojai ir vaiko teisių apsaugos specialistai pripažįsta bendradarbiavimo svarbą. Tyrimas atskleidė, kad informacijos gavimo operatyvumas, dalijimasis informacija, abipusė pagarba ir bendro tikslo siekimas yra kertinės bendradarbiavimo vertybės. Geras bendradarbiavimas leidžia teikti paslaugas kokybiškiau, efektyviau suvaldyti krizes ir pagerinti vaiko gerovę.
| Rodiklis | Reikšmė tyrime |
|---|---|
| Tiriamųjų skaičius | 448 (224 socialiniai darbuotojai, 224 vaiko teisių apsaugos specialistai) |
| Klausimyno patikimumas (Cronbach’s alpha) | 0.964 |
| Pagrindinės bendradarbiavimo vertybės | Informacijos operatyvumas, pasidalinimas informacija, abipusė pagarba, bendro tikslo siekimas |
tags: #socialinis #darbas #ir #vaiko #teises