Lietuvoje pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti adekvatų pragyvenimo lygį senjorams ir neįgaliesiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir kaip bus mokamos perskaičiuotos pensijos, įskaitant dirbančių pensininkų, savarankiškai dirbančių asmenų ir neįgaliųjų pensijų atnaujinimą.
Pensijų Augimas Lietuvoje
Valstybė siekia sukaupti vienerių metų socialinio draudimo rezervą. Planuojamos 2025 m. "Sodros" biudžeto išlaidos sieks 7,9 mlrd. eurų, todėl rezervas sudarys 44,3 proc. planuojamos išlaidų sumos.
Bazinė pensija 2025 m. didėja 10,63 proc., o apskaitos vieneto vertė - 12,23 proc. Vidutinė senatvės pensija šiais metais didėja vidutiniškai 73 eurais - nuo 600 iki 673 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, didėja vidutiniškai 81 euru - nuo 640 iki 721 euro.
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus - vėlesniais mėnesiais.
Kai žmogus, kuriam skirta senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir jo gaunama pensija.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo minimalios mėnesio algos dydžio (2023 m. Daliai senjorų ir eįgalių žmonių, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti arba padidėti mažiau negu vidutiniškai. Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių perskaičiuotos pensijos būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Duomenys atnaujinami automatiškai - Lietuvoje dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijų perskaičiavimo. Paprastai pensijoms perskaičiuoti ir atnaujinti prireikia kelių mėnesių.
Įstatymai numato, kad perskaičiuotas pensijas privaloma išmokėti ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio.
Pavyzdžiui, jei dirbančiam pensininkui atnaujinta padidėjusi pensija pradedama mokėti balandį, kartu jis gauna ir nepriemoką už sausį, vasarį ir kovą.
Pensijų gavėjai, kurie praėjusiais metais dirbo savarankiškai, pensijų atnaujinimo sulauks deklaravę pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokėję įmokas „Sodrai“. Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2-osios.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Perskaičiuotos pensijos savarankiškai dirbantiems žmonėms bus mokamos ne vėliau kaip nuo liepos.
Savarankiškai dirbantys pensijų gavėjai neprivalo mokėti socialinio draudimo įmokų, tačiau jų nemokėdami neįgys daugiau stažo ir pensijų apskaitos vienetų.
Nuo šiol savarankiškai dirbantiems „Sodros“ ir valstybinių pensijų gavėjams (tai yra įmonių savininkams, ūkininkams bei užsiimantiems individualia veikla, išskyrus asmenis, turinčius verslo liudijimus) perskaičiuojant pensijas, bus atsižvelgiama į realiai gautas pajamas. Jei pajamos praėjusiais metais nebuvo didelės, už juos bus išmokamos atitinkamos nepriemokos, tačiau pensija bus perskaičiuojama vieną kartą per metus už praėjusius kalendorinius metus. Kitais mėnesiais pensijų dydis nesikeis - individualios veiklos vykdymo laikotarpiu bus mokama pagrindinė pensijos dalis ir priedas už stažo metus.
Kadangi savarankiškai dirbančių žmonių pajamos ar pelnas kiekvieną mėnesį negali būti matomi, perskaičiuojant jiems pensijas kaip dirbantiems pensininkams, mokama tik pagrindinė pensijos dalis ir priedas už stažą, jei jis priklauso, o papildoma pensijos dalis nemokama.
Pagal pateiktas Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaracijas galima nustatyti tik praėjusių metų pajamas ar pelną. Taigi, kai paaiškės, kokios savarankiškai dirbančių pensininkų pajamos buvo praėjusiais metais, ši suma bus prilyginama darbo užmokesčiui, ir pensija perskaičiuojama mažinant tokiu pačiu procentu, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Tai užtikrina nuo 2010 m. gruodžio 1 d. įsigalioję pakeitimai, kuriais savarankiškai dirbantiems valstybinių ir socialinio draudimo pensijų gavėjams pensijų mokėjimas yra susietas su gaunamomis pajamomis. Šie pakeitimai palies apie 1,5 tūkst.
Skirtumas, jei jis susidarys, pensininkams bus išmokamas Vyriausybės nustatytais terminais, kai savarankiškai dirbantys pensininkai deklaruos savo pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai, deklaracijos bus patikrintos ir įvertinus pajamas bus perskaičiuotos pensijos.
Valstybinė mokesčių inspekcija rekomenduoja gyventojų pajamų deklaravimą pradėti nuo kovo, kai bus parengtos preliminarios elektroninės deklaracijos. Gautos gyventojų deklaracijos turi būti patikrintos iki liepos pabaigos, tik po to bus galima apskaičiuoti, ar turi būti išmokėta nepriemoka.
Taip pat labai svarbu, jog pensininkai, deklaruojantys savo individualios įmonės pelną, darytų tai atidžiai, kad vėliau deklaracijų duomenų nereikėtų tikslinti. Tai yra tokio dydžio pensija, kokią esant tokioms pat sąlygoms gautų pensinio amžiaus žmogus, dirbantis pagal darbo sutartį.
Įvertinus praėjusiais metais gautas pajamas ir pagal jas perskaičiavus pensiją, šiam dirbančiam pensininkui būtų išmokėta vienkartinė 2555 litų išmoka (kadangi iš 644,9 atėmus 432 bus 212,9, tai 212,9*12=2555 Lt). Tuo tarpu, jei iš savarankiškos veiklos per mėnesį gaunamos pajamos būtų 4200 litų ar didesnės, jam priklausytų ne daugiau kaip 30 proc. paskirtos pensijos. Tarkim, jei žmogui paskirta pensija yra 1000 litų, tai tokiu atveju jam priklausytų tik 300 litų pensija.
Jei už praėjusius metus nustatyta permoka, žmogus turės ją grąžinti „Sodrai“ arba iškart, arba dalimis, išskaičiuojant iš būsimų išmokų. Apie tai jis gaus informaciją iš savo teritorinio „Sodros“ skyriaus adresu, kuriuo yra įtrauktas į Gyventojų registrą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą, apie kurią pranešęs „Sodrai“.
Beje, jeigu asmuo tuo pat metu dirba ir pagal darbo sutartį, ir verčiasi savarankiška veikla, apskaičiuojant mokėtiną pensijos dalį vertinamos tik pagal darbo sutartį gaunamos pajamos. Tai yra, jei pensininkas dirba pagal darbo sutartį ir tuo pat metu yra individualios įmonės savininkas, iš individualios veiklos gaunamos pajamos įtakos pensijos dydžiui neturės.
Ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m. gruodžio 1 d., ir pensijos jau mokamos perskaičiuotos pagal ją.
Kada Tikėtis Perskaičiuotų Pensijų?
Lietuvoje dirbančių pensininkų pensijos perskaičiuojamos kasmet atsižvelgiant į praėjusiais metais papildomai įgytą stažą ir sukauptus pensijų apskaitos vienetus. Šis procesas vyksta automatiškai, todėl pensijų gavėjams nereikia kreiptis į „Sodrą“.
Paprastai perskaičiuotos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo mėnesio, o visas procesas užbaigiamas iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka susidariusia nuo sausio mėnesio.
Pavyzdžiui, jei atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - kartu išmokama nepriemoka už sausį, vasarį, kovą, balandį ir gegužę.
Svarbu nepamiršti, kad pensijos dydis priklauso nuo per visą gyvenimą sukaupto stažo, pensijų apskaitos vienetų sumos, bazinės pensijos rodiklio ir apskaitos vieneto vertės tuo mėnesiu, kai žmogus gauna pensiją, todėl papildomas darbas ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas gali padidinti pensijos dydį.
Pensijų Priemokos
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekė 354 eurus, o 2024 metais padidėjo iki 446 eurų.
Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 446 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai. Jei būtinojo stažo žmogus nesukaupė, primokama mažiau. Tuomet priemokos dydis priklauso nuo turimo ir būtinojo stažo santykio.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 446 eurai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijos mokamos už einamąjį mėnesį, o priemokos - už praėjusį.
Pensijos Neįgaliesiems
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc. netektas dalyvumas.
Nuo sausio žmonėms, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, gali būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia.
Kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę senatvės pensiją žmogus gaus.
Dėl didesnių pensijų mokėjimo nereikia kreiptis į „Sodrą“. Jos bus perskaičiuotos be asmens prašymo, remiantis Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros perduotais duomenimis.
Padidintos pensijos bus išmokėtos ne vėliau kaip iki šių metų liepos pabaigos. Kartu bus išmokėta nuo dalyvumo lygio nustatymo datos (po šių metų sausio 1 d.) susidariusi nepriemoka.
Pavyzdžiui, negalią turinčiam pensininkui dalyvumo lygis bus nustatytas šių metų vasarį. Liepą jis gaus priklausomai nuo jo dalyvumo lygio padidintą senatvės pensiją, kartu su nepriemoka už 5 mėnesius (nuo vasario iki birželio).
Dirbančių Pensininkų Pensijos
Kai žmogus išėjęs į pensiją toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija, arba netekto darbingumo pensija.
Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo - jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo pensijos.
Dirbantys pensininkai gaus naujo dydžio pensijas nuo kovo.
Nuo 2009 m. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą dirbantiems pensininkams senatvės pensijos mažinamos papildomai. Seimas priėmė laikinąjį įstatymą dėl socialinių išmokų perskaičiavimo (Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymas (projektas Nr. XIP-1238 (2). Seimas laikinąjį įstatymą priėmė, atsižvelgdamas į nuolat didėjantį valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficitą ir siekdamas subalansuoti pinigų srautus, apsaugoti socialiai jautrias asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku.
Šis įstatymas galios laikinai - nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. Priimtu įstatymu perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės, netekto darbingumo, išankstines senatvės, ištarnauto laiko, našlaičių, maitintojo netekimo pensijos. Senatvės pensijas nutarta perskaičiuoti, laikant, kad pagrindinė pensijos dalis lygi 120 procentų (šiuo metu - 110) valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos bei taikant Vyriausybės patvirtintas naujas einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Tokiu būdu pagrindinė pensijos dalis padidės, mažės tik papildoma pensijos dalis, o priedas už stažo metus nesikeistų - pensijos mažėtų skaičiuojant pagal specialią formulę ir proporcingai. Pavyzdžiui, 700-850 litų dydžio pensijos mažėtų 2-5 proc. arba 14-37 litais. Tačiau įstatyme įtvirtintas ribinis dydis - 650 lt, už kurį mažesnės pensijos nebus mažinamos.
Laikinuoju įstatymu bus mažinamos išmokos dirbantiems pensininkams - tiek gaunantiems socialinio draudimo, tiek valstybines pensijas. Įstatymu taip pat bus perskaičiuotos valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų gavėjams paskirtos išmokos pagal formulę - mažinimo procentas priklausys nuo gaunamos išmokos (jų sumos) dydžio.
Seimo priimtame laikinajame įstatyme įtvirtinamas kompensuojamojo uždarbio pašalpoms skaičiuoti maksimalus dydis. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. Laikinajame įstatyme patikslintos nuostatos dėl išmokų vaikams, mokamų pagal Išmokų vaikams įstatymą. Taip pat, jei šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina tris ar daugiau vaikų, įskaitant globojamus vaikus, kiekvienam vaikui ar fizinio asmens globojamam vaikui bus mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka (52 Lt) per mėnesį, jei vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį bus mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, kai vaikas yra 7-18 metų amžiaus.
Prisiimtame laikinajame įstatyme nustatyta, kad Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d.
Pensijų Indeksavimas ir Pokyčiai
Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. „Kaip ir planuota, gruodžio išmokos dar iki Kalėdų pasiekė pensininkus gaunančius pensijas į sąskaitą ar sulaukiančius pristatymo į namus. Pensijos didinamos kasmet - jos didėja vidutiniškai tiek, kiek auga ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčio fondas.
Planuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu kitais metais pasieks 440 eurus (šiuo metu 399 eurų), o vidutinė pensija - 415 eurus (šiuo metu - 377 eurai). Kiekvieno gavėjo pensija ir jos augimas bus individualus, mat priklausys nuo asmens įgyto stažo ir pensijos apskaitos vienetų skaičiaus.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Turinčiųjų būtinąjį stažą visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką.
Po indeksavimo jo pensija 2021 metų sausį pasieks 250 eurų. Priemokos sumažėjimą gali lemti ir kitos pensijų išmokos. Pavyzdžiui, jeigu gyventojui paskiriama našlių pensija, priemoka sumažėja arba gali būti išvis nebemokama, jeigu žmogaus pajamos, gavus našlių pensiją, perkopia 260 eurus. Kitąmet 1,2 proc. padidės valstybinės pensijos, o valstybinių pensijų bazė išaugs iki 58,70 eurų.
„Sodra“ taip pat administruoja šalpos pensijas, kurios mokamos ne iš socialinio draudimo fondo, o iš valstybės biudžeto. Šalpos pensijas gauna tie gyventojai, kurie nėra įgiję minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti. Tiems šalpos pensijų gavėjams, kurie stažo neįgijo dėl to, kad ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius ar išaugino ne mažiau kaip penkis vaikus ir pateikia tai įrodančius dokumentus, mokama 1,5 šalpos pensijų bazės dydžio šalpos senatvės pensija.
Nuo kitų metų pokyčiai laukia ir išankstinių senatvės pensijų gavėjų. Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus. Perskaičiuotos, taikant 0,32 proc.
tags: #kada #bus #mokamos #perskaiciuotos #pensijos