Žmogaus socialinės raidos modeliai ir teorijos

Asmenybės raida yra sudėtingas ir daugiaplanis procesas, kurį bando paaiškinti įvairios psichologijos teorijos. Asmenybės raida - tai sudėtingas ir nuolatinis procesas, kurio metu keičiasi žmogaus elgesys, mąstymas ir jausmai. Šiame straipsnyje pateikiama socialinės krypties asmenybės raidos teorijų apžvalga, apimanti tiek klasikines, tiek šiuolaikines perspektyvas. Aptarsime įvairius požiūrius, atkreipdami dėmesį į kiekvienos teorijos stipriąsias ir silpnąsias puses.

Raida apima biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, vykstančius per visą žmogaus gyvenimą. Raidos sritis apima įvairius aspektus, tokius kaip biologiniai raidos procesai, aplinkos įtaka, raidos proceso sąveika, laiko faktorius ir istorinė bei kultūrinė perspektyva. Žmogaus raidos tyrimai siekia suprasti šiuos procesus ir veiksnius, lemiančius asmenybės formavimąsi.

Egzistuoja daugybė asmenybės teorijų ir toli gražu ne visos jos patenka į vadovėlius. Labai paprasta rasti gausybę informacijos apie Freud’o, Rogers’o, Jung’o, Allport’o ar Maslow teorijas.

Pagrindinės Asmenybės Raidos Teorijos

Išmokimo teorijos teigia, kad asmenybė formuojasi per patirtį ir mokymąsi.

Biheviorizmas

Biheviorizmas pabrėžia išmokimą klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo būdu.

Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė

Socialinio Mokymosi Teorija

Socialinio mokymosi teorija, plėtojama Alberto Banduros, teigia, kad žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį. Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį. Albertas Bandura savo poziciją grindžia tokiu teiginiu: nors lemiamą įtaką vienokiam ar kitokiam elgesiui daro asmens išmokymas, bet norint paaiškinti sudėtingų socialinio elgesio modelių vystymąsi, reikalingi ir kitokie faktoriai - atmintis, informacijos išsaugojimo atmintyje procesai, savireguliacijos procesai. Ši krypti yra kritikuojama dėl to, kad nepripažįsta pasąmonės ir vidinių asmenybės savybių svarbos. Tačiau ji remiasi psichologijoje įtvirtintomis mokymosi bei pažinimo sampratomis ir primena apie socialinių aplinkybių svarbą.

Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.

Elgesio potencialas. Paprastai kiekvienoje situacijoje žmogus gali pasirinkti tarp kelių elgesio alternatyvų. Tas elgesys, kurio tikimybė atsitikti bus didžiausia, turės didžiausią potencialą, veikiausiai ir bus atliktas. Lūkesčio jėga svyruoja nuo 0% iki 100% ir priklauso nuo praeities patirties. Jei žmogus praeityje už tam tikrą elgesį tokioje pat ar panašioje situacijoje gavo teigiamą paskatinimą, tai jis greičiausiai tą elgesį kartos. Norint tiksliai prognozuoti žmogaus elgesį reikia remtis jo paties subjektyviu sėkmės vetinimu. Kontrolės lokusas - apibendrinti žmogaus lūkesčiai, susiję su tuo, kiek viskas priklauso nuo jo paties elgesio ir kiek ne, t.y., ir kiek nuo išorinių jėgų. Žmonės su išoriniu kontrolės lokusu mano, kad jų sėkmė priklauso nuo likimo, atsitiktinumo, nuo įtakingų žmonių, nenumatomų aplinkos jėgų. Paskatinimo vertė. Ji apibrėžiama tuo, kad esant vienodai tikimybei kažką gauti, žmogus teikia pirmenybę vienam, o ne kitam paskatinimui, nes to paskatinimo vertė jam atrodo didesnė. Paskatinimo vertė susiformuoja iš patirties. Žmogui situacija yra tokia, kaip jis ją suvokia.

Roteris išskyrė šešias pagrindinių poreikių kategorijas. Bloga adaptacija atsiranda tada, kai žmogus pasirenka aukštą poreikio vertę, tačiau turi labai žemą veikimo laisvę. Paprastai blogai adaptavęsi žmonės turi mažą veikimo laisvę dėl informacijos stokos, klaidingai mano, kad neturi reikiamų išteklių jų tikslų pasiekimui.

Kognityvinė Teorija

Kognityvinė teorija akcentuoja pažinimo procesų, tokių kaip mąstymas, suvokimas ir atmintis, vaidmenį asmenybės raidoje.

Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų

Kognityvinės Raidos Stadijos Pagal Jean Piaget

Jean Piaget sukūrė kognityvinės raidos stadijų teoriją, kuri apibūdina, kaip vaikų mąstymas keičiasi augant. Pagal Piaget, vaikai pereina per keturias pagrindines stadijas: sensomotorinę (0-2 metai), priešoperacinę (2-7 metai), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formaliųjų operacijų (nuo 11 metų). Kiekvienoje stadijoje vaikai įgyja naujų kognityvinių gebėjimų, leidžiančių jiems geriau suprasti pasaulį.

Piaget kognityvinės raidos stadijos

Kognityvinė Raida Socialiniame Kontekste

Levas Vygotskis pabrėžė socialinio ir kultūrinio konteksto svarbą kognityvinėje raidoje.

Psichoanalitinė Teorija

Psichoanalitinė teorija, sukurta Sigmundo Freudo, teigia, kad asmenybė formuojasi ankstyvojoje vaikystėje per nesąmoningus konfliktus ir potraukius.

Vystymosi Stadijos Pagal Freudą

Freudas išskyrė penkias psichoseksualinės raidos stadijas: oralinę (0-1 metai), analinę (1-3 metai), falinę (3-6 metai), latentinę (6-12 metų) ir genitalinę (nuo 12 metų). Kiekvienoje stadijoje pagrindinis malonumo šaltinis yra susijęs su tam tikra kūno zona.

Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas

Oralinė Stadija

Oralinė stadija (0-1 metai) yra pirmoji psichoseksualinės raidos stadija, kurioje pagrindinis malonumo šaltinis yra burna. Valgymas, čiulpimas ir kramtymas yra pagrindinės veiklos, susijusios su šia stadija. Fiksacija oralinėje stadijoje gali sukelti priklausomybę nuo kitų, polinkį į rūkymą ar alkoholį, taip pat lengvatikiškumą arba kandžiojimąsi.

Analinė Stadija

Analinė stadija (1-3 metai) yra antroji psichoseksualinės raidos stadija, kurioje pagrindinis malonumo šaltinis yra šalinimas. Vaikas mokosi kontroliuoti tuštinimąsi, o tai gali turėti įtakos jo asmenybės formavimuisi. Griežtas pratinimas prie puoduko gali sukelti užsispyrimą, šykštumą ir tvarkingumą, o per daug laisvas - netvarkingumą ir destruktyvumą. Jei motina labai griežta ir baudžianti, vaikas gali užlaikyti tuštinimąsi, dėl ko atsiranda vidurių užkietėjimas. Jei ši reakcija persikelia į kitas elgesio sritis, vaikas tampa atkaklus, užsispyręs ir šykštus (lengvai nepaleidžia to, kas pateko jam į rankas). Arba vaikas gali išreikšti savo pyktį šikdamas netinkamiausiu laiku. Iš tokios reakcijos atsiranda žiaurumas, be priežasties kylantys destruktyvūs įsiūčio priepuoliai, netvarkingumas, švaros nesilaikymas ir pan.

Falinė Stadija

Falinė stadija (3-6 metai) yra trečioji psichoseksualinės raidos stadija, kurioje pagrindinis malonumo šaltinis yra lytiniai organai. Čia išryškėja seksualiniai ir agresyvūs jausmai, susiję su genitalinių organų funkcionavimu. Masturbacijos malonumai ir vaiko autoerotinę veiklą lydinčios fantazijos paruošia dirvą Edipo kompleksui. Edipo kompleksas susidaro iš seksualinio potraukio priešingos lyties tėvui. Berniukas nori užvaldyti motiną ir pašalinti tėvą, mergaitės - atvirkščiai. Šie jausmai pasireiškia vaiko fantazijose masturbacijos metu ir tai meilės, tai maišto prieš tėvus jausmų kaitoje. 3-5 metų vaiko elgesys didžia dalimi sąlygojamas Edipo komplekso veikimo, ir nors šis kompleksas patiria reikšmingų pokyčių ir yra išstumiamas penktaisiais gyvenimo metais, jis lieka viena pagrindinių varomųjų jėgų visą gyvenimą. Požiūris į priešingą lytį ir į valdžią, didžia dalimi įtakojami Edipo komplekso. Be to Edipo komplekso išsprendimas sudaro pagrindą vienai iš asmenybės institucijų, būtent superego, susiformavimui. Edipo kompleksą berniukai ir mergaitės išgyvena skirtingai (pas mergaites jis dar vadinamas Elektros kompleksu). Bendra yra šio komplekso atsiradimo istorija bei pagrindinė situacija ir atomazga. Iš pradžių tiek berniukai, tiek mergaitės myli mamą, nes ši patenkina jų poreikius. Tuo tarpu tėvas laikomas pavojingu konkurentu, kuris paveržia motinos meilę. Berniukas trokšta motinos, tačiau negali jos turėti, todėl auga jo pyktis tėvui, sukelia konfliktą tarp jo ir tėvų. Vaikas laiko savo tėvą konkurentu ir bijo, kad stipresnis už jį varžovas gali sužaloti jį. Berniuko baimės gali būti sustiprintos bausti mėgstančio ir pikto tėvo grasinimais. Jo baimė, ką tėvas gali padaryti su juo, telkiasi ties lytiniais organais, nes būtent jie yra geidulingų jausmų šaltinis. Jis bijo pavydaus tėvo, kuris pašalins gėdingus organus. Taip atsiranda kastracijos nerimas (baimė), kuris verčia išstumti seksualinį motinos norą ir priešiškumą tėvui. Jis taip pat padeda berniukui identifikuotis su tėvu ir jaustis tokiu pat galingu, kaip ir jis. Identifikuodamasis su tėvu, berniukas taip pat simboliškai patenkina savo seksualinius impulsus motinai. Tuo pačiu pavojingi erotiniai jausmai pakeičiami nepavojinga meile ir prisirišimu. Mergaitei ši situacija išsivysto kitaip. Iš pradžių ji pagrindinį meilės objektą (motiną) pakeičia nauju objektu (tėvu). Tai įvyksta dėl mergaitės reakcijos į nusivylimą, kai ji atranda, kad berniukas turi penį, o ji toje vietoje - tik tuštumą. Po tokio traumuojančio atradimo seka keli svarbūs įvykiai. Pirmiausia, ji laiko savo motiną atsakingą už jos kastravimą, ir tai susilpnina meilę motinai. Antra, ji perkelia meilę tėvui, nes jis turi vertingą organą, kuriuo ji siekia su juo pasidalinti. Tačiau jos meilė tėvui ir kitiems vyrams yra sumišusi su pavydu, nes jie turi tai, ko ji neturi. Penio pavydas yra berniukų kastracijos nerimo atitikmuo, ir kartu jie vadinami kastracijos kompleksu. Mergaitė įsivaizduoja praradusi kažką vertinga, tuo metu berniukas bijo tai prarasti. Mergaičių Elektros kompleksas išstumiamas taip pat, nes ji negali pasitenkinti su tėvu ir pašalinti motinos. Bet jis nėra išstumiamas taip stipriai, kaip berniukų dėl mergaitės ankstesnio prisirišimo prie motinos.

Freudo teorijoje svarbūs mechanizmai yra identifikacija (perėmimas kito žmogaus bruožų) ir pakeitimas (instinkto objekto pakeitimas kitu). Identifikacija padeda sumažinti įtampą, o pakeitimas leidžia patenkinti instinktus socialiai priimtinu būdu. Sublimacija - tai pakeitimas, kuris skatina kultūrinius pasiekimus.

Horney nesutiko su Froido teiginiu, kad mergaitė jaučia penio pavydą [Elektros kompleksas]. Jos teigimu, moterys jaučiasi menkavertės, nes yra priklausomos ekonomine, politine ir socialine prasme nuo vyrų.

Haris Stekas Salivanas (Harry Stack Sullivan, 1892-1949) gimęs airių emigrantų šeimoje amerikietis, psichiatras, psichoanalitikas, neofroidistas, interpersonalinės psichoanalitinės teorijos pradininkas.

Humanistinė Teorija

Humanistinė teorija, atstovaujama Carl Rogers ir Abraham Maslow, pabrėžia žmogaus potencialą augti, tobulėti ir siekti savirealizacijos.

Aš Teorija

Carl Rogers teigė, kad žmogaus elgesį lemia jo savęs suvokimas (Aš). Jis išskyrė idealųjį Aš (kuo žmogus norėtų būti) ir realųjį Aš (kuo žmogus jaučiasi esąs). Kuo didesnis atotrūkis tarp šių dviejų Aš, tuo didesnė psichologinė įtampa. Rogers pabrėžė besąlygiško priėmimo ir empatijos svarbą asmenybės augimui. Karlas Rodžersas atsisakė jam neįdomios psichologijos teorijos ir plėtojo savo 19-os teiginių „terapijos, asmenybės ir tarpasmeninių santykių teoriją” kurią pristatė 1951 m. knygoje Client-Centered. Geras gyvenimas - tai ne galutinis punktas, o kryptis, kuria žmogus juda pagal savo prigimtį. Penki brandžios asmenybės bruožai pagal Carl Ransom Rogersą: Atvirumas išgyvenimams. Tokie žmonės suvokia savo išgyvenimus nejausdami grėsmės.

Poreikių Hierarchija Pagal Maslow

Abraham Maslow sukūrė poreikių hierarchijos teoriją, kuri teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka. Žemiausiame lygyje yra fiziologiniai poreikiai, o aukščiausiame - savirealizacijos poreikis. Maslow teigė, kad žmogus gali siekti aukštesnių poreikių tik patenkinęs žemesnius. Tyrinėdamas sėkmingiausius, brandžiausius visuomenės narius Maslow išskyrė tokius jiems būdingus bruožus: Pilnesnis realybės suvokimas.

Maslow poreikių piramidė

Brandi Asmenybė Pagal Gordon Willard Allport

Brandi asmenybė pagal Gordon Willard Allport (1897-1967). Žmogaus brendimas - tai visą gyvenimą trunkantis procesas. Nebrandžių žmonių elgesys kyla dėl neįsisąmonintų motyvų, dažniausiai ateinančių dar iš vaikystės. Psichologiškai brandi asmenybė apibūdinama 6 bruožais: Žmonės, kurie gyvena pilnavertį gyvenimą, geriausiu būdu daro tai, ką jie sugeba daryti, apibūdinami kaip sveiki, pilnaverčiai.

Erik Erikson Psichosocialinė Teorija

Erik Erikson išplėtojo psichosocialinę asmenybės raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą. Jis išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su savita psichosocialine krize. Sėkmingas krizės įveikimas lemia asmenybės augimą, o nesėkmingas - psichologines problemas. E. Eriksonas išskyrė aštuonias asmenybės psichosocialinės raidos stadijas. Kiekvienoje iš jų individas susiduria su nauju konfliktu ar krize, kurią reikia įveikti. Šios krizės skatina asmenybę arba tobulėti, arba regresuoti. Autoriaus nuomone, žmogus savo gebėjimus realizuoja tik tada, kai priimtinu būdu įveikia tam tikras krizes ir išsprendžia esmines psichosocialines problemas. Kiekviename raidos etape žmogus išgyvena savitą psichosocialinę krizę, kurios turinį lemia tiek biologinė individo branda, tiek socialiniai reikalavimai, keliami tam tikro amžiaus individui. Visos krizės tarpusavyje susijusios. Kiekviena krizė geriausiai išryškėja tam tikroje stadijoje, tačiau, kad ir ne tokia stipri, ji trunka visą gyvenimą. E. Eriksonas apibūdino du ribinius krizės sprendimus, bet pripažino, kad yra daugybė tarpinių sprendimų ir kad dauguma žmonių renkasi kurį nors iš jų.

Eriksono Stadijos

• Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (0-1 metai): Kūdikis mokosi pasitikėti savo globėjais.
• Autonomija arba abejonė (1-3 metai): Vaikas mokosi būti savarankiškas.
• Iniciatyva arba kaltė (3-6 metai): Vaikas mokosi imtis iniciatyvos ir planuoti veiksmus.
• Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-12 metų): Vaikas mokosi būti produktyvus ir kompetentingas.
• Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė): Jaunuolis ieško savo tapatybės ir vietos visuomenėje.
• Intymumas arba vienatvė (jaunystė): Jaunuolis mokosi užmegzti artimus santykius su kitais.
• Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius): Suaugęs žmogus siekia būti produktyvus ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
• Vientisumas arba nusivylimas (senatvė): Senyvas žmogus apmąsto savo gyvenimą ir siekia jaustis patenkintas.

Kiti Požiūriai

Egzistencinė Psichologija

Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši kryptis teigia, kad asmenybė formuojasi per žmogaus pasirinkimus ir reakcijas į gyvenimo iššūkius. M. Kai kurie žmonės nėra nei depresyvūs, nei apimti manijos, tačiau vis tiek nėra ir sveikos psichikos. Juos kamuoja asmenybės ar temperamento sutrikimai. Pasitaiko, jog žmogaus protą apgula klausimai apie tai, kas jis yra ir kokia jo paskirtis šioje žemėje. Ir tada paaiškėja, kad tas protas, į savo paties išsikeltus klausimus atsakyti negali, nes tai pranoksta jo galimybes. Tada tenka kreiptis pagalbos. Asmenybės raida gyvenime: egzistencinio apsisprendimo psichologija - I" yra kun. dr. Kęstučio Trimako antroji studija religijos psichologijos knygų serijoje. Joje svarstomas žmogaus asmenybės atsiskleidimas, sukeltas tiek vidinių poreikių, tiek gyvenimo keliamų uždavinių. Aptariamos Eriko H. Erikson'o, Danielio J.

ERG Teorija

ERG teorija išskiria 3 poreikių lygmenis: egzistencijos, santykių ir augimo. Jis pabrėžė asmeninių laimėjimų (rezultatų), įtakos kitiems žmonėms (valdžios), draugiškų ir artimų žmogiškųjų santykių (priklausymo) svarbą.

Alderferio ERG teorija

Aplinkos Įtaka Asmenybės Formavimuisi

Vaiko aplinka, motinystė ir tėvystė turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Motinystė ir tėvystė yra pereinamieji, kriziniai laikotarpiai, kuriuose tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais.

Studija, vykdyta Mičigano universitete (The Michigan State University) ir publikuota žurnale „Asmenybė ir socialinė psichologija“ (The Journal of Personality and Social Psychology), padėjo nustatyti, kad vaikų asmenybės bruožai gali būti labiau nulemti aplinkos nei genų.

Dispozicinės Asmenybės Teorijos

Šios teorijos pabrėžia įgimtus asmenybės bruožus, kurie yra palyginti pastovūs ir nulemia žmogaus elgesį įvairiose situacijose.

Didysis Penketas (Big Five)

Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Šis modelis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus:

• Atvirumas patirčiai: smalsumas, kūrybiškumas, vaizduotė.
• Sąžiningumas

"Didžiojo penketo" asmenybės bruožai

tags: #zmogaus #socialines #raidos #modelis