Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sutrikimai socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Autizmui būdingas ne vienas ar keli, tačiau visas spektras skirtingų požymių, dėl to nėra dviejų žmonių, kurių simptomai būtų identiški. Autistai nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu.
Kaip autizmas pasireiškia ir ką verta žinoti prieš bendraujant
Autizmo bruožų turintys žmonės „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Autistams būdingos savistimuliacijos gali būti pačios įvairiausios. Lengviausiai atpažįstamas yra monotoniškas lingavimas, „plasnojimas“ rankomis, tačiau gali būti ir žymiai subtilesnių savistimuliacijos išraiškų: įvairių kūno dalių spaudimas, plaukų sukimas ar net nagų kramtymas.
Žmonėms, turintiems autizmą, dažnai būna sutrikusi ir jų sensorinė sistema, t.y. jie gali perdėtai reaguoti į jutiminius išorės dirgiklius. Pavyzdžiui, tam tikri garsai, ryškios spalvos, kvapai ar kitų žmonių prisilietimai juos gali taip sudirginti, kad tai jiems sukels baimę, skausmą ar paniką. Daugelis ASS vengia žiūrėti į akis net tuomet, kai bendrauja su artimais žmonėmis. Tai nereiškia, kad jūsų nesiklausoma bendraujant. Tiesiog daugeliui bet kokio amžiaus ASS žmonėms akių kontaktas - tai labai daug energijos reikalaujantis procesas.
Pagrindiniai principai: kaip elgtis, kad bendrauti būtų lengviau
- Kalbėkite aiškiai ir tiesiai. ASS žmonės dažnai patiria sunkumus „skaitydami“ užuominas, ironiją ir potekstes. Stenkitės kalbėti tiesiai ir aiškiai, nekurdami pernelyg sudėtingų sakinių konstrukcijų.
- Būkite kantrūs ir ramūs. Jei matote, kad jūsų mintis neteisingai interpretuota, pasakykite dar kartą aiškiau ir suprantamiau, ramiai, nesusierzinus.
- Nesitikėkite nerealaus akių kontakto. Nepriimkite nusuktų akių kaip nesidomėjimo; jei ASS žmogus nekreipia akių į jus, tai gali būti būdas susikoncentruoti.
- Venkite netikėto taktilinio kontakto. Netikėtas apsikabinimas ar lietimas gali būti nemalonus; pakanka draugiškos šypsenos ir mandagaus žodinio pasisveikinimo.
- Kontroliuokite balso toną ir garsumą. Pernelyg garsus balsas gali išgąsdinti, todėl elkitės taip, kaip viešoje vietoje, kur nepriimtina rėkti.
- Gerbkite atvirumą ir tiesmukumą. ASS žmonės dažnai kalba tiesiai ir be pataikavimo - tai nebūtina įžeidimas, o jų bendravimo ypatybė.
- Būkite supratingi dėl pasikartojančių judesių. Autostimuliacinis elgesys padeda valdyti stresą; nereikia dėl to smerkti ar trukdyti, jei tai nekėlė žalos.
- Suteikite struktūrą ir nuspėjamumą. ASS žmonėms patinka tvarka ir aiškios taisyklės; įspėkite apie planų pasikeitimus ir pokyčius.
- Elkitės su ASS žmogumi kaip su lygiaverčiu asmeniu. Nežiūrėkite į jį kaip į vaiką ar mažiau vertingą - gerbkite ir būkite sąžiningi.
Praktinės komunikacijos strategijos
Genialumas slypi paprastume. ASS žmonės dažnai patiria sunkumus suprasti neverbalinę informaciją, todėl neverta tikėtis, kad jie supras užuominas. Štai keletas konkrečių patarimų:
- Naudokite trumpus, aiškius sakinius ir paprastus žodžius.
- Jei norite, kad jūsų draugas atkreiptų dėmesį, prieš pradėdami kalbėti „pagauk“ jo žvilgsnį ar pavadinkite vardu.
- Nevenkite pakartoti ar perfrazuoti, jei matote, jog informacija nebuvo suprasta.
- Kai prašote atlikti užduotį, pavyzdžiui, parodyti daiktą, parodykite jį ir įvardinkite aiškiai: „pažiūrėk, tai… (įvardinkite daiktą)“.
- Rodykite žaislus ar daiktus ir skatinkite paprastus veiksmus žaidime: „prašau įpilti man arbatos“ ar „parodyk man lempą“.
- Ugdymo ir pokalbio metu naudokite vizualines priemones (paveikslėlius, simbolius), jei tai padeda suprasti veiksmų seką.
Ką daryti, jei draugas patiria stresą ar artėja emocinis sprogimas
Autistai dažnai būna itin jautrūs stresui ir emocinėms perkrovoms. Autostimuliacija gali būti ženklas, kad artėja emocinis sprogimas. Stebėkite elgesio pokyčius ir, pastebėję įtampą, stenkitės sumažinti dirgiklius: pasiūlykite tylą, ramesnę aplinką, mažiau šviesos ar mažesnį garsumą. Rinkitės neutralią, neblaškančią aplinką, kurioje jūsų draugas jausis geriau. Kartais pakanka pasiūlyti ramią veiklą arba trumpą pertrauką.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Kaip padėti bendrauti formuojant santykį
- Rodykite įdomumą ir pagarbą. Net jei draugas domisi kitu dalyku nei jūs, parodykite pagarbą jo interesams - tai padeda kurti ryšį.
- Žaiskite žaidimus, kuriuos draugas mėgsta. Parodykite, kad būti kartu smagu; mokykite paprastų, malonių žaidimų ir suteikite teigiamų emocijų.
- Skatinkite mažus žingsnius mokantis socialinių įgūdžių. Sudėtingas užduotis suskirstykite į dalis ir mokykite po vieną žingsnį.
- Naudokite teigiamą paskatinimą. Aiškinimai paprastai neefektyvūs - geriau veiksmus apdovanoti pagyrimu ar mėgstamu daiktu.
- Padėkite integruotis į grupę. Mokytojui ar vaikų grupės vadovui verta paaiškinti vaikams apie autizmą, kad jie suprastų, kodėl vienas draugas gali elgtis kitaip.
Terapijos ir pagalba - ką verta žinoti
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Nėra vieningos nuomonės apie geriausią terapiją - tai, kas tinka vienam vaikui, gali netikti kitam. Specialistai sutaria vienu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visos šeimos darbą.
Pagrindinės terapijų rūšys, skirtos esminių autizmo simptomų gydymui, yra: Taikomoji elgesio terapija (ABA), Ankstyvos pradžios Denverio modelis (ESDM), Floortime (DIR), Santykių vystymo terapija (RDI), TEACCH ir kitos. Taip pat taikomi logopediniai užsiėmimai, ergoterapija, sensorinės integracijos užsiėmimai bei kitos pagalbinės terapijos.
Kaip elgtis šeimoje ir tarp draugų
Autistiški vaikai ir suaugusieji gyvena mūsų visuomenėje - juos galima sutikti universitete, darbe, autobuse, parduotuvėje ir t.t. Dažnai giminės ar net ugdymo įstaigos nesupranta ir atstumia - tai skauda šeimoms. Labai svarbu parodyti supratimą, kantrybę ir padėti tėvams bei artimiesiems: apmokyti, kaip kalbėti su vaiku, kaip padalinti užduotis mažomis dalimis ir kaip motyvuoti teigiamu paskatinimu.
Tėvai tampa ne tik tėvais, bet ir pagrindiniais vaikų mokytojais. Kuo anksčiau imsitės atsakingai parinktos intervencinės programos ir bendradarbiausite su specialistais, tuo didesnė tikimybė, kad vaikui pavyks sėkmingai integruotis.
Mitai ir faktai - ką verta atminti
- Autizmas nėra užkrečiamas.
- Autizmas nėra blogo auklėjimo pasekmė.
- Autizmas nėra vienoda būklė - tai spektras.
- Autistiški žmonės nori bendrauti - tiesiog jiems dažnai trūksta įgūdžių.
Kaip elgtis praktikoje (sutrumpintas požiūris)
- Pasisveikink kaip su lygiaverčiu žmogumi, neignoruok jo.
- Kalbėk aiškiai, trumpais sakiniais.
- Venk staigių fizinių kontaktų ir triukšmingos aplinkos.
- Parodyk pagarbą interesams ir pasikartojimams, jei jie nekenkia.
- Pasiūlyk struktūrą ir įspėk apie pokyčius.
- Būk kantrus ir pilnas pagarbos - tai padės užmegzti ilgalaikį ryšį.
Naudingos kontrolinės gairės atpažinti sunkumus
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sąrašą, į kurį verta atkreipti dėmesį: vaikas nereaguoja į savo vardą; kalbos įgūdžiai vystosi lėtai; vaikas neklauso nurodymų; vaikas nerodo į daiktus, nemojuoja rankute; vaikas dažnai kartoja keistus judesius; vaikas jautrus garsams ar prisilietimams; vaikas nežiūri į akis, labiau domisi daiktais nei žmonėmis; vaikui išsivysto staigūs įniršio ir agresijos priepuoliai; vaikas nuolat kartoja tuos pačius veiksmus ir t.t.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
| Amžius | Įtartini požymiai (raudonos vėliavėlės) |
|---|---|
| 6 mėn. | Nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos |
| 9 mėn. | Neatsako garsu, šypsena ar veido išraiška |
| 12 mėn. | Neguoguoja, nekalba žaisline kalba; nerodo gestų |
| 16 mėn. | Nesako nė vieno žodžio |
| 24 mėn. | Neištaria 1-2 žodžių frazės savarankiškai |
Pastebėjus įtarimus, pirmiausia pasikonsultuokite su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Šis, įvertinęs požymius, nukreips jus pas raidos specialistus.
Baigdami - keli svarbūs priminimai
- Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, o ne charakterio trūkumas ar blogas auklėjimas.
- Autistiški žmonės gyvena taip pat kaip ir visi kiti - tiesiog jie „kitaip“ suvokia juos supantį pasaulį.
- Rodykite pagarbą, kantrybę ir aiškumą - tai pagrindiniai raktažodžiai, padėsiantys užmegzti ir palaikyti ryšį su autistišku draugu.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?