Šiame straipsnyje aptariami specialiųjų poreikių turinčių vaikų elgesio ypatumai, apimant įvairius raidos sutrikimus, negalias, mokymosi sunkumus ir socialinius veiksnius, turinčius įtakos jų elgesiui. Straipsnyje remiamasi Lietuvos ir Vakarų šalių mokslininkų teorijomis, taip pat praktine patirtimi dirbant su specialiųjų poreikių vaikais.
Ko galima išmokti iš specialiųjų poreikių turinčių vaikų?
Kas yra specialieji ugdymosi poreikiai?
Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Prie SUP turinčių vaikų taip pat priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Kaip nustatomi specialieji ugdymosi poreikiai?
Tėvams ar mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo, elgesio, emocijų ar dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją. Ši komisija atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą, aprašydama vaiko galias ir sunkumus, pasiekimus, elgesį, emocijas, bendravimo ir socialinius įgūdžius. Atlikus pirminį vertinimą, gali būti paskirta reikiama švietimo pagalba.
Vaikų, turinčių negalią, ypatumai
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Regos sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Gali būti vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai. Aklumas - tai visiškas negalėjimas matyti.
Taip pat skaitykite: Ikimokyklinis ugdymas ir SUP
Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Klausos sutrikimai
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Intelekto sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.
Taip pat skaitykite: Alytaus specialiųjų poreikių ugdymo apžvalga
Vaikų, turinčių sutrikimų, ypatumai
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai).
Mokymosi sutrikimai
Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Bendrieji mokymosi sutrikimai pasireiškia mokymosi pasiekimų atsilikimu iš dviejų ir daugiau dalykų. Specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai, dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžiaus, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).
Vaikų, turinčių mokymosi sunkumų, ypatumai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės. Prie mokymosi sunkumų priskiriami ir nerealizuoti ypatingi gabumai, kai vaiko pasiekimai neatitinka jo aukštų intelektinių gebėjimų dėl asmenybės ar aplinkos veiksnių.
Taip pat skaitykite: Sąlygų sudarymas socialiniams įgūdžiams
Ankstyvoji intervencija
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu, t. y. Socialinė aplinka ir ugdymas
Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.
Integruotas ugdymas
Specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.
Ugdymo turinys ir metodai
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimo būdai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimas apima pozityvaus elgesio skatinimą grupėje, vaikų agresijos valdymą ir elgesio keitimo strategijas.
| Negalia | Apibrėžimas |
|---|---|
| Įgimta negalia | Pasireiškia gimimo metu, gali būti paveldėta arba atsirasti dėl problemų nėštumo ar gimdymo metu. |
| Įgyta negalia | Išsivysto po gimimo dėl ligų, traumų ar kitų veiksnių. |
| Aklumas | Visiškas negalėjimas matyti. |
| Kurčiasis | Žmogus, visiškai praradęs klausą, negalintis suprasti kalbos. |
| Protine negalia | Žymus protinių sugebėjimų nukrypimas nuo normos, pasireiškiantis elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. |
| Autizmas | Neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimai. |
| Psichinė negalia | Sudėtingas sutrikimas, paveikiantis smegenų funkcijas, sutrikdantis mąstymą, jausmus, suvokimą, bendravimą bei kasdieninę asmens veiklą. |
| Raidos negalia | Bet kokia fizinė ar protinė būklė, išsivysčiusi iki 18 metų. |
| Vaikų cerebrinis paralyžius | Negalia, pasireiškianti kūno padėties, judėjimo bei pusiausvyros sutrikimais dėl smegenų centrų, kontroliuojančių raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimo. |
Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį. Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą.
Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti. Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys.
Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis. Norėdami bendradarbiauti su pedagogais ir ugdymo įstaigoje gauti specialistų pagalbą, tėvai turi šias pažymas pristatyti į ugdymo įstaigą. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Tėvams pasirašius sutikimą dėl vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama stimulinė medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip jis atlieka užduotis. nuo 6 metų vaikas į specialistų kabinetus dažniausiai eina vienas. Psichologas vertina jo intelektą, raidą, elgesio ir emocijų sunkumus, logopedas - kalbos ir kalbėjimo ypatumus, specialusis pedagogas - mokymosi pasiekimų lygį, socialinis pedagogas - socialinę pedagoginę aplinką, gydytojas neurologas - neurologinę sveikatą.
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai gali tikėtis, kad jų vaikas bus ugdomas vadovaujantis rekomendacijomis, pateiktomis PPT / ŠPT išduotose pažymose.
Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai. Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose.
Ugdymosi specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos - visiška ar dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigose arba namuose.
Specialiojo ugdymo įstaigos priima turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo įstaigų asmenis, padeda jiems pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje, teikia metodinę pagalbą tų įstaigų pedagogams, tėvams (globėjams).
Vaikams (nuo gimimo iki 3 metų) ankstyvoji specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose. Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6/7 metų) ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiojo ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose.
Vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į tam tikrą specialiąją įstaigą, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse arba jiems suteikiama specialioji pedagoginė pagalba.
Bendrojo lavinimo specialiųjų poreikių moksleiviai ugdomi visų tipų bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose ar specialiosiose klasėse, specialiosiose mokyklose, profesinėse mokyklose pagal atitinkamo pagrindinio profesinio mokymo pakopą (moksleiviai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į specialiąją mokyklą ar kitą specialiąją ugdymo įstaigą, turi teisę nemokamai gyventi bendrabutyje). Specialiųjų poreikių moksleivių mokymosi trukmė gali būti 1-2 metais ilgesnė negu bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių. Mokoma bendrųjų ir specialiųjų dalykų pagal Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus mokymo planus, bendrąsias ir specialiąsias programas.
Profesinį ir aukštąjį mokslą specialiųjų poreikių asmenys gali įgyti profesinėse mokyklose, profesinio mokymo centruose ir kursuose, specialiosiose profesinio mokymo įstaigose, specialiųjų mokyklų profesinio lavinimo skyriuose, aukštosiose mokyklose (į jas priimami pirmumo tvarka). Egzaminai laikomi pagal nustatytus reikalavimus, jei asmuo pageidauja, egzaminų organizavimo tvarka pritaikoma pagal jo specialiuosius poreikius.
tags: #ikimokyklinio #ugdymo #specialiuju #poreikiu #vaiko #ugdymas