Ką daryti, jei darbdavys nedarbingumo laikotarpiu siūlo dirbti

Jei esate laikinai nedarbingas ir darbdavys prašo dirbti arba siūlo išeiti iš darbo savo noru, svarbu žinoti savo teises, pareigas ir galimus veiksmus, kad apsaugotumėte sveikatą ir socialines garantijas.

Ar gali darbdavys reikalauti dirbti būnant nedarbingumo pažymėjime?

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpis nėra darbo laikas. Todėl darbuotojas, esantis laikinai nedarbingas ir turintis gydytojo išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, negali vykdyti savo darbo funkcijų ir neprivalo reaguoti į darbdavio prašymus, neturi vykdyti jokių darbdavio nurodymų ar pavedimų. Jeigu darbdavys reikalauja vykdyti darbo funkcijas laikinojo nedarbingumo metu, darbuotojas turi atsisakyti tai daryti, ligos metu gali nereaguoti į darbdavio skambučius ir žinutes.

Ką daryti, kai baigsis biuletenis, o darbdavys nori, kad grįžtumėte į darbą?

Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarbu pasitarti su gydytoju dėl siuntimo dalyvumo nustatymui, kad būtų oficialiai patvirtinta, jog žmogus nebegali dirbti. Kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, kad būtų įvertintas dalyvumo lygis.

Kaip nutraukti darbo sutartį dėl sveikatos (DK 56 str. 1 d. 3 p.)?

Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių. Viena iš tokių svarbių priežasčių yra tuomet, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį. Darbuotojas teikdamas pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame turėtų būti sveikatos priežiūros specialisto išvada (tai gali būti ir ANTAA sprendimas dėl dalinio dalyvumo, pvz., 50%, gydytojo pažyma arba specialisto išvada dėl darbo apribojimų). Kiekvienu atveju darbdavys pats vertina darbuotojo kartu su pareiškimu nutraukti darbo sutartį minėtu pagrindu pateiktus dokumentus.

Ar pakanka tik biuletenio?

Ne visada. Laikinas nedarbingumas savaime neįrodo, kad negalite dirbti nuolat. Dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymas ar jo pasibaigimas pats savaime nesuteikia pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. Pirmiausia verta kreiptis į gydantį gydytoją ir paprašyti aiškios išvados, ar galite dirbti savo darbą. Jei nustatomi apribojimai, juos reikėtų pateikti darbdaviui ir pakartotinai teikti prašymą pagal DK 56 str. 1 d. 3 p. Darbdavys turi teisę prašyti medicininio pagrindimo.

Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?

Kas nutinka, kai baigiasi maksimalus nedarbingumo terminas?

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA). GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui.

Kas, jei GKK siunčia į ANTAA, bet nedarbingumas uždaromas ir spaudžia grįžti į darbą?

Nedarbingumo pažymėjimo 153 dienos išnaudotos, tebevyksta aktyvus gydymas. GKK komisija siunčia mane dalyvumo lygio nustatymui į ANTAA. ANTAA sprendimas gali užtrukti 20 ar daugiau dienų. Kai dalyvumo lygis nustatomas laikinai nedarbingam asmeniui, kuris turi nedarbingumo pažymėjimą, sprendimas dėl dalyvumo lygio turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo visų Aprašo 8 ar 9 ir 14 punktuose nurodytų dokumentų gavimo Agentūroje dienos.

Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją dėl ligos?

Darbdavys negali jūsų atleisti vien dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jei pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo. Svarbu: darbdavys negali nei Jūsų, nei kito darbuotojo atleisti iš darbo dėl „per dažno“ sirgimo ar apskritai dėl ligos.

Atleidimo terminai ir papildomos garantijos

Įspėjimo terminai yra dvigubinami arba trigubinami pažeidžiamesnėms darbuotojų grupėms (turintiems vaikų, sergantiems sunkiomis ligomis, asmenims prieš pensiją ir kt.). Neįgalius ar sergančius darbuotojus, taip pat auginančius vaikus iki 18 m., darbdavys privalo įspėti prieš 6 savaites (jei išdirbta < 1 m.) arba prieš 3 mėn. Be to, priklauso papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš „Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, kurios dydis priklauso nuo nepertraukiamo stažo pas tą darbdavį, jei pas darbdavį nepertraukiamai buvo dirbta daugiau negu 5 metus.

Ar atleisti galima nedarbingumo metu?

Darbdavio iniciatyva atleisti darbuotoją laikinojo nedarbingumo metu negalima, išskyrus tam tikrus atvejus (darbuotojo prašymas, šalių susitarimas ar pasibaigus sutartyje nurodytam terminui arba kiti galimi teisiniai pagrindai). Svarbu: turint galiojantį nedarbingumo pažymėjimą atleisti iš darbo draudžiama (Darbo kodekso 61 straipsnis).

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą

Išeitinė išmoka ir papildomos draudimo išmokos

Ne, tai nėra teisėta, kai darbdavys siūlo rinktis - arba draudimo išmoką, arba išeitinę kompensaciją, nes abiejų gauti negalėsiu. Atleidžiant iš darbo pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, ir šios teisės darbdavys negali apriboti. Papildomo draudimo išmoka yra visiškai atskiras santykis tarp darbuotojo ir draudimo bendrovės, todėl ji neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę. Darbdavys negali versti rinktis tarp šių dviejų išmokų.

Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka, jei buvau nedarbingas prieš atleidimą?

Išeitinė išmoka skaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojo vieno mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Darbo sąlygų pakeitimai, trumpesnė darbo diena, dalinis etatas

Darbo santykių sąlygų pakeitimas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis (DK 45 str. 1 d.). Jei darbdavys nepateikia objektyvių priežasčių, o darbuotojas nesutinka su siūlymais, darbdavys gali nutraukti darbo sutartį pagal DK 57 str. Prašyme dėl trumpesnės darbo dienos nurodykite, kad remiatės Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 str. 2 d. ir 5 d., bei prašote nuo konkrečios datos sutrumpinti darbo laiką iki pageidaujamo (pvz., 6 val. per dieną) iki sveikatos būklės pagerėjimo.

Ar galima dirbti trumpesnę darbo savaitę, bet gauti visą atlyginimą?

Darbo kodekso 40 str. 6 d. įtvirtina, kad už darbą ne visą darbo laiką darbuotojui apmokama proporcingai jo dirbtam laikui - tai reiškia, darbuotojo teisių apimčiai darbas ne visą darbo laiką poveikio negali turėti. Pagal Darbo kodekso 112 str. 4 d. yra išimčių tam tikroms darbuotojų grupėms, kurių darbo laikas sutrumpinamas ir apmokėjimas gali būti kitoks, bet tai reglamentuojama atitinkamais teisės aktais.

Kaip elgtis, jei darbdavys verčia išeiti savo noru ar grasina?

Jei darbdavys nori, kad išeitumėte savo noru, nes nenori mokėti kompensacijų, bet svarių priežasčių nėra, rašyti pareiškimą galite, tačiau patartina pasikonsultuoti su Darbo inspekcija ar advokatu, nes darbdavys gali ginčyti tokį atleidimą. Ligos pačios savaime nepakanka, būtina, kad pagal jūsų atliekamo darbo pobūdį darbas dėl ligos darytų neigiamą poveikį sveikatai. Jeigu manote, kad darbdavys nepagrįstai atsisako nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., galite kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?

Praktiniai patarimai ir svarbios institucijos

• Prieš teikdami prašymą nutraukti sutartį pagal DK 56 str. 1 d. 3 p., pasitarkite su gydytoju ir surinkite aiškią gydytojo išvadą apie profesinį tinkamumą.
• Jei siunčia į ANTAA - informuokite darbdavį apie siuntimą ir prašykite, kad darbdavys netaikytų jokių sankcijų tol, kol bus priimtas sprendimas.
• Jei darbdavys verčia rinktis tarp draudimo išmokos ir išeitinės išmokos - priminkite, kad tai nėra teisėta ir kad papildomo draudimo išmoka neturi įtakos darbdavio pareigai išmokėti išeitinę.
• Jei abejojate dėl savo teisių - kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), „Sodrą“ ar advokatą specializuotą darbo teisėje.

Darbo inspekcijos ir Sodros pozicijos

VDI primena, kad darbuotojas, esantis laikinai nedarbingas ir turintis gydytojo išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, negali vykdyti savo darbo funkcijų. „Sodra“ aiškina, kad išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir dirba ar kitaip elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę, už taisyklių nesilaikymą darbuotojui gali būti atimta ligos išmoka.

Dažniausi praktiniai scenarijai

• Darbdavys prašo išeiti savo noru, kad išvengtų kompensacijų: prieš rašant prašymą pasitarkite su VDI ar advokatu.
• Darbdavys siūlo dirbti esant biuleteniui: atsisakykite dirbti, jei turite galiojantį nedarbingumo pažymėjimą.
• Nedarbingumas baigėsi, bet gydymas nesibaigęs ir ANTAA sprendimas ilgai užtrunka: informuokite darbdavį apie siuntimą į ANTAA ir reikalaukite, kad grąžinimas į darbą būtų sprendžiamas tik gavus oficialų sprendimą.
• Darbdavys reikalauja pateikti gydytojo pažymas, patvirtinančias rekomendacijas dirbti mažesniu krūviu: medicininiai išrašai iš e. sveikatos paprastai yra priimtini, bet darbdavys turi teisę prašyti papildomo įvertinimo ar konsultacijos su įmonės gydytoju.

Naudingos nuorodos ir institucijos

• Valstybinė darbo inspekcija (VDI) - konsultacijos dėl darbo santykių ir nedarbingumo taisyklių.
• „Sodra“ - informacija apie ligos išmokas ir reikalavimus gauti išmokas.
• Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ANTAA) - dalyvumo (darbingumo) lygio nustatymas ir kompensacijų klausimai.
• Advokatas darbo teisės srityje - jei reikalinga bylinėjimasis ar ginčas dėl atleidimo.

Trumpas veiksmų planas

1. Kreipkitės į gydytoją: gaukite aiškią išvadą apie savo profesinį tinkamumą.
2. Jei reikia - prašykite siuntimo į GKK arba ANTAA dalyvumo lygiui nustatyti.
3. Informuokite darbdavį raštu apie savo nedarbingumą ir pateikite medicininius dokumentus.
4. Atsisakykite dirbti turint galiojantį biuletenį; priminkite darbdaviui apie VDI ir Sodros poziciją.
5. Jei darbdavys spaudžia išeiti savo noru ar grasina atleisti - kreipkitės į VDI arba advokatą.

tags: #ka #daryti #jei #darbdavys #nedarbingumo #laikotarpiu