Vaiko teisių apsaugos specialistų vizitas į namus gali sukelti nerimą ir klausimų. Svarbu žinoti, kokios yra jūsų teisės ir kaip tinkamai elgtis tokioje situacijoje. Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti atvykus vaiko teisių apsaugos specialistui į namus ir kokiais atvejais jie gali pasirodyti.
Kodėl vaiko teisių apsaugos specialistai lankosi namuose?
Vaiko teisių apsaugos specialistai reaguoja į gautus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą namuose, ugdymo įstaigoje, gatvėje, arba netinkamą tėvų valdžios ar pareigų vykdymą. Jie reaguoja į visus gautus pranešimus. Vaiko teisių apsaugos specialisto vizitas nėra grėsmė šeimai, statistika taip pat rodo, kad pusę atvejų nenustatoma vaiko teisių pažeidimo ir net nepradedamos procedūros.
Pranešimai gaunami įvairiais būdais - elektroniniu paštu, telefono skambučiu iš ugdymo įstaigos, policijos, gydymo įstaigos, kaimynų, giminaičių, anonimų ir kitų asmenų bei institucijų, ar atvykus į teritorinį skyrių.
Jei yra smurto atvejis (signalas, bet kokios formos informacija apie smurtą) Vaiko teisių apsaugos specialistai turi nedelsiant vykti patikrinti situaciją, bet ne vėliau nei per 6 valandas, o kitais atvejais per 3 dienas.
Vaiko teisių apsaugos specialistų naudojami vaizdo registratoriai
Vaizdo registratorių diegimas žymi naują etapą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikloje. Registratoriai bus naudojami konkrečiose situacijose, kai reikės fiksuoti atvejus, susijusius su vaiko teisių apsaugos darbu, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir skaidrumą.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
Filmuojama bus tais atvejais, kai gaunamas pranešimas, į kurį svarbu sureaguoti ne vėliau nei per 1 arba per 6 valandas - dažniausiai tokio pobūdžio pranešimai įspėja, jog vaikui reikalinga skubi pagalba dėl galimo smurto.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, pasitaiko atvejų, kai tėvai ar globėjai nesutinka su priimtais sprendimais ir teikia skundus. Todėl vaizdo ir garso registratoriais fiksuojama informacija vėliau bus naudojama nagrinėjant skundus.
Ji taip pat akcentavo, kad vaikai galės atsisakyti būti filmuojami. „Svarbu pasakyti, kad ir vaiko išsakoma nuomonė bus fiksuojama, neretai ji gali būti, ir yra, ginčijama, bet mes ją fiksuosime. Vaiką taip pat supažindinsime su procesu, kad bus filmuojama, ką jis pasakys, parodysime priemones ir sudarysime vaikui galimybes atsisakyti, kad jis būtų filmuojamas. Jeigu vaikas nesutiks, visa tai fiksuosime raštu“, - paaiškino I.Skuodienė.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad filmavimas bus naudojamas tik tais atvejais, kai kalbama apie vaiko saugumą arba darbuotojų apsaugą. Paaiškinama, kad filmavimo galės atsisakyti ir vaiko tėvai ar globėjai.
Vaizdo registratoriai, pasak G.Batulevičiaus, taip pat bus naudojami kaip priemonė, siekiant užtikrinti darbuotojų profesinį elgesį ir emocijų valdymą konfliktinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
Galiausiai, anot G.Batulevičiaus, vaizdo registratoriai taip pat tampa svarbiu saugumo įrankiu patiems specialistams, kurių darbo metu neretai iškyla grėsmė asmeniniam saugumui.
Jeigu žmogus neišgirs, kad yra filmuojamas, apie tai informuos ir matomas mėlynas ženkliukas geltoname fone, kuriame pavaizduota kamera. Kai kamera bus įjungta, bus galima matyti ryšiai šviečiančią raudoną lemputę ir išgirsti apie filmavimą informuojantį garsą.
Kaip nustatomas grėsmės vaikui lygis?
Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei geba išreikšti savo nuomonę, vaikas išklausomas. Vertinant grėsmės vaikui lygį įvertinama vaiko, jo šeimos narių, kitų asmenų ir specialistų (pavyzdžiui, mokytojų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos atstovų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Vertindami grėsmės vaikui lygį, specialistai atsižvelgia į įvairius rizikos veiksnius. Jie gali būti susiję: su paties vaiko funkcionavimu (pvz., vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas, vaikas serga ir nėra gydomas); su vaiko atstovais pagal įstatymą (pvz., jie yra apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų, grasina sumušti vaiką, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį); su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu su vaiku (pvz., tėvai ignoruoja vaiką, izoliuoja vaiką nuo socialinės aplinkos). Su socialine aplinka (pvz. būstas, kuriame gyvena vaikas, neatitinka net bazinių higienos normų).
Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
Vaiko teisių apsaugos specialistai spaudos konferencijoje
Kada vaikas gali būti paimtas iš šeimos?
Vaikas iš atstovų gali būti paimtas, kai yra nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. Antrasis grėsmės vaikui lygis nustatomas: nustačius, kad socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei veiksniai, susiję su vaiko atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, kelia realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai ir (arba) gyvybei; arba nustačius, kad vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip sudaro sąlygas atsirasti grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei.
Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą pasirašo du Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinio skyriaus specialistai. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo.
Tėvai, nesutikdami su teismo priimtu sprendimu dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos išdavimo, gali jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui atsisakius išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas jo atstovams.
Svarbu: Vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą.
Kaip elgiamasi su vaiku po paėmimo?
Pirmiausiai užtikrinus vaiko saugumą, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį (reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei) ir paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą yra inicijuojama mobili komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas.
Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą jis laikinai apgyvendinamas arba pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, arba globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje.
Nustačius vaikui laikinąją globą (rūpybą), vaikas tėvams arba vienam iš tėvų gali būti grąžintas atsižvelgiant į atvejo peržiūros posėdžio metu priimtus sprendimus.
Atvejo vadyba
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Atvejo vadyba yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įteisintas pagalbos „modelis“ vaikams ir jų šeimoms. Atvejo vadyba - atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.
Atvejo vadybos procesą koordinuoja atvejo vadybininkai, kurie yra socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai.
Esminis skirtumas, kurį būtų galima išskirti, norint pasakyti, kas keičiasi nuo liepos 1 d., yra tai, kad socialiniai darbuotojai, kurie vykdys atvejo vadybininko funkcijas ir užims tokią pareigybę taps vaiko ir jo šeimos situacijos „šeimininkai“, kurie telks pagalbos teikėjus siekiant padėti šeimai keisti situaciją.
Kreipkitės pagalbos
Artėjant didžiosioms metų šventėms vaiko teisių gynėjai prašo šeimų atsakingai švęsti, leisti kuo daugiau laiko kartu su vaikais, nepamiršti, jog pati geriausia dovana mažiesiems, tai - šeimos šiluma, jaukūs namai ir tėvų meilė. O sužinoję ar pastebėję, jog į bėdą pakliuvo vaikas, nelikite abejingi, išgirdę vaiko pagalbos šauksmą nedelsiant praneškite.
Į artimiausią teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių kreipkitės darbo dienomis nuo 8 iki 17 valandos. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu - 112.