Netikėtai netekus darbo, bedarbio pašalpa kartais tampa išsigelbėjimu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kokios yra sąlygos gauti bedarbio pašalpą turint žemės sklypą, remiantis Lietuvos įstatymais ir institucijų paaiškinimais.
Kas yra bedarbio statusas ir kam jis suteikiamas
Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Toma Lipskytė teigia, jog bedarbio statusas suteikiamas nesimokančiam ir nedirbančiam darbingo amžiaus darbingam asmeniui, kuris atitinka visas Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas. Visi gyventojai gali registruotis į Užimtumo tarnybą, tačiau ne visiems suteikiamas bedarbio statusas, o jo neturintiems nemokama ir nedarbo išmoka. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė komentavo, kad Užimtumo tarnyboje gyventojai gali registruotis visada. Tačiau, anot jos, tai nereiškia, kad asmeniui bus suteiktas bedarbio statusas ir teikiamos aktyvios darbo rinkos priemonės.
Ar žemės turėjimas atima teisę į bedarbio statusą?
Viena iš sąlygų - asmuo negali būti įregistravęs žemės ūkio valdos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar būti žemės ūkio valdos partneris. Taigi, jei žemės ūkio valda yra įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, pagal įstatyme nustatytus kriterijus, asmeniui negali būti suteikiamas bedarbio statusas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas numato prievolę įregistruoti žemės ūkio valdą minėtame registre tik tuo atveju, jei žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys asmenys pretenduoja gauti Europos Sąjungos ar valstybės paramą.
Teisė į nedarbo socialinio draudimo išmoką
Nuo 2013 m. nedarbo socialinio draudimo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) teritoriniai skyriai. Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas, jeigu teritorinė darbo birža jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių; baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Anot Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės, nedarbo draudimo išmokas registruotiems nedirbantiems gyventojams „Sodra“ skiria praradus darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo draudimo stažą, taigi sumokėjusiems socialinio draudimo įmokas. „Teisę į nedarbo draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Šios išmokos tikslas - nedarbo laikotarpiu kompensuoti prarastas pajamas“, - sakė M. Jankauskienė.
Kokios yra bedarbio statuso įgijimo sąlygos
M. Jankauskienė vardijo sąlygas, kurias atitinkantis žmogus gali tapti bedarbiu: nedirba pagal darbo sutartį ar nėra darbo santykiams prilygintų teisinių santykių subjektas; nėra savarankiškai dirbantis asmuo; nevykdo individualios žemės ūkio veiklos, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus (EDV); nėra asmuo nuo 16 metų iki Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus; nesimoko pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas; tiek savarankiškai, tiek naudodamasis Užimtumo tarnybos teikiamomis darbo rinkos paslaugomis ieško darbo; nėra deklaravęs išvykimo iš Lietuvos Respublikos, išskyrus Europos Sąjungos reglamentuose dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo numatytus atvejus, kai asmuo turi būti Užimtumo tarnybos žinioje.
Taip pat skaitykite: Ūkininkų pensijų sistema Lietuvoje
Nedarbo išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pirmus tris mėnesius kintamoji išmokos dalis sudaro 38,79 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., o septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. asmens vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos siekė 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 629 eurų dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio - 551 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius - 474 eurų išmoką.
Konkretesnis apskaičiavimo pavyzdys ir ribos
Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. „Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur“, - skaičiuoja D.
Apribojimai ir prievolės susijusios su žemės ūkio registravimu
Viena iš sąlygų - asmuo negali būti įregistravęs žemės ūkio valdos Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ar būti žemės ūkio valdos partneris. Taigi, jei žemės ūkio valda yra įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, pagal įstatyme nustatytus kriterijus, asmeniui negali būti suteikiamas bedarbio statusas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo leidėjas numato prievolę įregistruoti žemės ūkio valdą minėtame registre tik tuo atveju, jei žemės ūkio ar alternatyviąja veikla užsiimantys asmenys pretenduoja gauti Europos Sąjungos ar valstybės paramą.
Įstatymo pakeitimai ir galimos išimtys
Šiuo metu Seime yra pateiktas Užimtumo įstatymo 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriame numatyta sąlyga, kad bedarbiu galėtų būti asmuo, kuris yra įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis už 4 ekonominio dydžio vienetus. Šis pakeitimas galėtų palengvinti situaciją tiems, kurie turi nedidelį žemės ūkį ir neteko darbo.
Socialinė pašalpa kaip alternatyva
Pagal 1993 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 1, šeimoms, nurodytoms 2.3 punkte, socialinę pašalpą skiria ir moka savivaldybės (darbovietės ir mokymo įstaigos šios pašalpos neskiria). Pajamos iš žemės sklypų, kurių plotas didesnis kaip 3,5 hektaro, pagal nurodytąją normą neskaičiuojamos, ir socialinė pašalpa šeimoms, turinčioms šiuos žemės sklypus, bendra tvarka neskiriama. Tačiau, miestų (rajonų) valdyboms suteikta teisė nustatyti prireikus papildomas socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kurios nėra numatytos šiame nutarime bei kituose galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Praktinės pasekmės ir rekomendacijos
Pavyzdžiui, jeigu žmogus prarado darbą, bet turi žemės, jam nedarbo išmoka nepriklausys. Štai portalo tv3.lt skaitytojas Romas piktinosi, kad negali registruotis į Užimtumo tarnybą. „Įmonė, kurioje dirbau, sumažino darbuotojų skaičių, todėl norėjau užsiregistruoti į Užimtumo tarnybą ir gauti nedarbo išmoką. Tačiau turiu žemės, todėl negaliu to padaryti“, - skundėsi vyras. Registruoja visus, tačiau išmoką skiria ne visiems. Taigi, jeigu žmogus užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, tačiau jam nebuvo suteiktas bedarbio statusas, jis negaus nedarbo išmokos.
Kitos svarbios pastabos
- Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo.
- „Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų“, - pabrėžia D.
- Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos.
- „Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, - pastebi ekspertė.
- Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas.
Svarbiausi aspektai (santrauka)
- Bedarbiu negali būti asmuo, įregistravęs žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre.
- Seime svarstomi Užimtumo įstatymo pakeitimai, kurie galėtų palengvinti situaciją turintiems nedidelius ūkius.
- Socialinė pašalpa gali būti alternatyva bedarbio išmokai, tačiau sąlygos priklauso nuo savivaldybės.
- Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, atitinkantys stažo ir kitas sąlygas.
Lentelė: pagrindinės sąlygos ir apribojimai
| Sąlyga | Ar galima gauti bedarbio pašalpą? |
|---|---|
| Žemės ūkio valda įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre | Ne (išskyrus atvejus, kai ūkis mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai, jei bus priimti įstatymo pakeitimai) |
| Nėra žemės ūkio valdos | Taip, jei atitinkate kitas Užimtumo įstatymo sąlygas |
| Žemės sklypas didesnis nei 3,5 ha (socialinė pašalpa) | Ne (bendrąja tvarka) |
Ši informacija yra aktuali asmenims, netekusiems darbo ir turintiems žemės sklypą.
Taip pat skaitykite: Čempionų finansinė padėtis