Smurtas prieš vaikus - tai viena skaudžiausių ir ilgalaikių pasekmių turinčių patirčių. Nesvarbu, ar tai fizinis, emocinis, seksualinis smurtas ar nepriežiūra - kiekviena smurto forma palieka gilų pėdsaką vaiko psichikoje, pasaulio suvokime ir santykiuose su aplinkiniais. Tačiau tyrimai ir praktinė patirtis rodo: tinkamai suteikta pagalba gali padėti vaikui ne tik išgyti, bet ir augti stipresniu, saugesniu, pasitikinčiu savimi žmogumi.
Kodėl pagalba būtina?
Vaikas, patyręs smurtą, dažnai jaučiasi kaltas, gėdijasi, bijo kalbėti apie patirtus išgyvenimus. Be tinkamos pagalbos jis gali ilgai kentėti nuo nerimo, depresijos, elgesio sutrikimų, sunkumų mokykloje ar socialiniuose santykiuose. Nesprendžiami išgyvenimai gali peraugti į priklausomybes, savęs žalojimą ar net savižudybės riziką. Svarbu suprasti: smurtas prieš vaiką nėra vienkartinis įvykis. Tai patirtis, kuri veikia visą jo raidą - mąstymą, emocinę savijautą, net fizinę sveikatą.
Smurto formos ir jų poveikis
Smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas. Jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu smurtu ar nepriežiūra. Fizinis smurtas yra tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti. Seksualinis smurtas yra jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti. Nepriežiūra yra būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Vaikai, augę smurtinėje aplinkoje, daug dažniau kenčia nuo emocinių ir elgesio sutrikimų. Agresyvumas, žema savivertė, polinkis į depresiją, frustracijos priimant sprendimus - tai smurtinės aplinkos pasekmė vaiko asmenybinei raidai. Palikimo baimė, perdėtas nerimas, liūdesys, kaltės jausmas, negebėjimas rodyti empatijos, ateities baimė, žema tolerancija gyvenimo iššūkiams - tai psichologinės pasekmės.
Vaikystėje patirtas smurtas artimoje aplinkoje dažnai daro įtaką žmogaus gyvenimui ilgalaikėje perspektyvoje. Suaugusieji, augę smurtinėje aplinkoje, dažniau susiduria su emocijų reguliavimo sunkumais, nerimo ar depresijos simptomais, priklausomybėmis, pasikartojančiais nesaugiais ar smurtiniais santykiais. Tai nėra neišvengiama lemtis, tačiau rizika reikšmingai didėja, jei vaikas negauna pagalbos ir palaikymo.
Taip pat skaitykite: vaiko psichologinės ekspertizės eiga ir metodai
Nepriežiūra ir netiesioginis smurtas
Nepriežiūra, apleistumas - dar viena smurto rūšis. Tai ilgalaikis fizinių ir psichinių vaiko poreikių netenkinimas, ko pasekoje kyla grėsmė vaiko pilnaverčiam vystymuisi ir funkcionavimui. Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Net tuo atveju, kuomet nėra tiesiogiai smurtaujama prieš vaiką, o jis regi ir girdi smurtavimą prieš savo motiną, jis taip pat yra smurto šeimoje auka.
Kaip atpažinti smurtą ir su juo susijusius požymius
Kai kurie smurto požymiai - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Vaikai iki 6 m. dažniau verkia, gali pasikeisti miego ir valgymo įpročiai, sapnuoti košmarus, arba būti neįprastai ramūs, turėti nesuvaldomus pykčio priepuolius, šlapintis lovoje, agresyviai elgtis su draugais. Vaikai, užaugę smurtinėje aplinkoje, dažniau elgiasi nepaklusniai, jiems sunkiau sekasi mokytis, susirasti draugų, jie dažniau maištauja, dalyvauja patyčiose, užsiima vandalizmu, dažniau nei kiti paaugliai vartoja narkotikus ir alkoholį, gali žiauriai elgtis su gyvūnais, žaloja save.
Smurtinėje aplinkoje augantys vaikai dažniau serga, skundžiasi galvos, skrandžio, kitais psichosomatiniais skausmais, pykinimu. Seksualinis smurtas gali nepalikti akivaizdžių fizinių pėdsakų ir pasireikšti per emocinius ir elgesio pokyčius: intensyvų gėdos jausmą, baimę, sumišimą, regresiją raidoje, vengimą tam tikrų žmonių ar situacijų, seksualizuotą elgesį arba visišką užsisklendimą. Tyrimai ir praktika rodo, kad tylėjimas dažnai yra saugiausia strategija, kurią vaikas turi.
Profesionali pagalba ir traumai jautri darbo praktika
Specializuota psichologo ar psichoterapeuto pagalba yra viena svarbiausių grandžių. Specialisto užduotis nėra „išgauti tiesą“ ar „greitai išspręsti situaciją“, bet sukurti sąlygas saugumui, pasitikėjimui ir pagalbai. Dirbdami su smurtą patyrusiais vaikais, specialistai susiduria ne tik su vaiko, bet ir su savo pačių ribomis - emocinėmis, profesinėmis, institucinėmis. Todėl itin svarbi traumai jautri laikysena, refleksija ir nuoseklus darbas komandoje.
Parama artimiesiems. Pagalbą vaikui būtina derinti su jo globėjų ar šeimos narių palaikymu. Saugi aplinka. Svarbu sukurti erdvę, kurioje vaikas jaustųsi saugus, išklausytas, priimtas. Tai gali būti ne tik namai ar mokykla, bet ir specializuoti centrai, dienos centrai ar krizių įveikimo tarnybos. Kiekvienam vaikui ir jo šeimai, atsižvelgiant į jų poreikius, parengiamas individualus pagalbos planas.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Praktiniai patarimai specialistams ir suaugusiems
Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai. Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs.
Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais. Apie situaciją namuose galima paklausti ir vaiką lydinčio suaugusio šeimos nario, tačiau ne smurtavimu įtariamo asmens. Jei įtariate, kad šeimos narys, giminaitis ar kitas asmuo smurtauja prieš jūsų vaiką, turėtumėte pabandyti pasikalbėti su vaiku akis į akį. Svarbu tai daryti saugioje vietoje, kurioje jūsų negirdės ir nematys smurtavimu įtariamas asmuo. Nepamirškite visko užsirašyti arba fiksuoti telefonu.
"Tėvystės įkvėpimai": Kaip kalbėtis su vaikais apie pavojus ir grėsmes internete?
Institucinės galimybės ir skubios priemonės Lietuvoje
Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Jei smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo yra šalia ir nėra galimybės kalbėti telefonu, galima numeriu 112 išsiųsti SMS žinutę. Žinutė turėtų būti rašoma be lietuviškų raidžių, joje reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, tikslų vietos adresą (savivaldybė, seniūnija, miestas ar kaimas, gatvės pavadinimas, namo ir buto numeris) ir kas atsitiko.
Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Policija smurtą artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusio asmens kontaktus perduoda Specializuotos kompleksinės pagalbos centrui.
Kreiptis galima ir į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC)
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras (SKPC) - Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs viešasis juridinis asmuo ar jo padalinys, kuriam Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka suteikta teisė teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims. Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai teikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir bendradarbiauja su kitomis pagalbą teikiančiomis institucijomis.
Specializuotos kompleksinės pagalbos centras, gavęs šio įstatymo 13 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais nurodytus būtiniausius smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens duomenis, nedelsdamas susisiekia su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu ar smurtą patyrusiu asmeniu ir jam pasiūlo specializuotą kompleksinę pagalbą.
Kompleksiniai pagalbos projektai ir jų nauda
Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras vykdo projektą "KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VAIKAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO SMURTO AR NETIESIOGINIO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE (LIUDYTOJAMS), IR JŲ ŠEIMŲ NARIAMS". Raseinių krizių centras 2023 m. vykdo projektą "Kompleksinės paslaugos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio smurto artimoje aplinkoje (liudytojams) ar jų šeimų nariams", kurį finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Raseinių rajono savivaldybė.
Šio projekto tikslas - suteikti savalaikę kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje ir jų šeimos nariams. Projekto vykdymo teritorija, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir nemokamos paslaugos (psichologo, socialinio darbuotojo, psichiatro, teisinės konsultacijos) užtikrina, kad kiekvienam vaikui ir šeimai būtų parengtas individualus pagalbos planas. Paramos vaikams centre kiekvienais metais pagalbos sulaukia apie 200 vaikų, patyrusių įvairių formų smurtą. Projekto metu pagalbos sulauks 240 žmonių.
Prevencija ir visuomenės švietimas
Šviesti visuomenę - kalbėti apie smurtą, skatinti smurto prevenciją ir pagalbos galimybių plėtrą. Šioms šeimoms labai svarbi savitarpio parama ir laiku teikiama kvalifikuota specialistų pagalba, taip pat informacija, kur šią pagalbą galima gauti. Jei šeimoje buvo smurtaujama, tai labai didelė tikimybė, kad ir šie vaikai smurtaus prieš savo artimuosius arba moteris gyvens su smurtaujančiu vyru - taip eina iš kartos į kartą.
Šeimos vaidmuo vaikų raidai
Vaiko asmenybės vystymasis labai priklauso nuo tėvų, nes jie sudaro pačią reikšmingiausią jo aplinkos dalį. Vaikas geriau vystosi psichiškai ir fiziškai, kai junta dėmesį ir meilę, nors buitinės sąlygos būtų ir prastesnės, nei tada, kai jis nepatiria tėvų meilės ir šilumos, nors materialiai būtų geriau aprūpintas. Fizinis artumas (mylavimas, glamonėjimas), akių kontaktas, veido išraiškos (šypsena), intonacijos (balso šiltumas), veiksmų ir pokalbių asmeniškumas stiprina motinos ir vaiko teigiamą tarpusavio sąveiką, pagilina bendrus emocinius išgyvenimus.
Esminė šeimos funkcija yra ta, kad vaikas joje susidaro savotišką šeimos modelį, kuriuo vėliau daugiau ar mažiau remiasi, kurdamas savąją šeimą. Amerikančių psichoterapeutė Virginija Satir teigė, kad mergaitė iš savo motinos išmoksta būti motina, o iš tėvo - ko gali tikėtis iš vyro. Berniukai atvirkščiai: iš tėvo susikuria modelį kaip būti tėvais, o iš motinos - ko gali tikėtis iš žmonos.
Veiksmų planas pastebėjus smurtą
- Jei pagalbos reikia čia ir dabar, skambinti 112 arba, esant galimybei, išsiųsti SMS žinutę su vardu, pavarde ir tikslu adresu.
- Pasikalbėti su vaiku saugioje vietoje akis į akį ir užsirašyti pastebėjimus.
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių arba Specializuotą kompleksinę pagalbos centrą.
- Užtikrinti vaikui ir šeimai prieinamą kompleksinę pagalbą: psichologinę, socialinę, medicininę ir teisinę.
Kas vyksta po pranešimo?
Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei paaiškėja, kad vaikai buvo smurto artimoje aplinkoje liudininkai, gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtauta, ar buvo smurtauta tiesiogiai prieš juos, pagalba teikiama ir jiems.
| Veikla | Taikymas |
|---|---|
| Psichologinė pagalba | Individualios ir grupinės terapijos, traumų įveikos metodai |
| Socialinė pagalba | Parama šeimai, tarpinstitucinis bendradarbiavimas, saugios aplinkos užtikrinimas |
| Medicinine/psichiatrinė pagalba | Diagnozė, gydymas, vaistų skyrimas esant reikalui |
| Teisinė pagalba | Aukos teisių užtikrinimas, pagalba kontaktuose su institucijomis |
Kiekvienas vaikas, kurio patirtis yra atpažinta ir pripažinta, gauna galimybę ne tik išgyventi, bet ir gyti. Pagalbos vaikui nauda - ilgalaikė ir gyvybiškai svarbi: ji padeda atkurti saugumo jausmą, įveikti baimę, išsiugdyti pasitikėjimą, stiprinti emocinį atsparumą.