Jaunimo elgsena ir įtaka socialiniuose tinkluose

Šiandien socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių. Aktyviausiai jomis naudojasi jaunimas - didžioji dalis jų turi savo profilius įvairiuose socialiniuose tinkluose ir be socialinių medijų neįsivaizduoja kasdienybės.

Socialinių tinklų turinys ir informacijos patikimumas

Socialinių tinklų turinį kuria patys vartotojai, tad nenuostabu, jog naudotojus pasiekiančiam turiniui faktų tikrinimas nėra atliekamas. „Socialinių medijų informacijos srautas yra įvairus, o pateikiamas turinys - nuotraukos, vaizdo įrašai, naujienų istorijos - gali būti labai skirtingas, apimantis daugybę temų ir taip formuojantis savitą pasaulio vaizdą. Atsiranda rizika priimti daugumą dalykų kaip tiesą, neatkreipiant dėmesio į tai, kad dalis srauto neretai yra apgaulinga bei siekianti paveikti informacija. Socialiniai tinklai yra prieinami kiekvienam, todėl gali būti atviri norintiems pakenkti, o vartotojai ne visada moka kritiškai atsirinkti, kas yra tikra, svarbu ir naudinga“, - sako Jovita Ruzgaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė.

Visų pirma - pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija. Tyrimas atskleidė, kad 64 proc. apklaustųjų dažniausiai informacijos ieško ir ją tikrina internete, socialiniuose tinkluose ir tik 1 proc. respondentų klausia mokytojų ar dėstytojų. Palyginti retai tyrime buvo akcentuoti ir artimieji (11 proc.) bei draugai (9 proc.). „Išaiškėjusi tendencija, kad kilus klausimams, jaunimas informacijos ieško internete, o ne šeimos narių rate, parodo akivaizdų jaunimo pasitikėjimą socialiniais tinklais. Taip pat paaiškėjo, jog suabejoję rastos informacijos tikrumu jie nėra linkę ieškoti tiesos bei lyginti vienodos tematikos šaltinių tarpusavyje“, - gautus rezultatus komentuoja J.

„Iš to matome, jog dažnas socialinių tinklų lankymas suteikia didesnį informacijos srautą, kuriame sunku atsirinkti faktus ir nesąmoningai imama pasikliauti viskuo, kas matoma“, - akcentuoja J. Tyrimo metu taip pat nustatyta sąsaja tarp naudojimosi socialiniu tinklu dažnumo ir pasitikėjimo jame skelbiama informacija.

Dezinformacija ir jos mechanizmai

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Viešosios komunikacijos katedros profesorė, DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja Auksė Balčytienė įspėja: dezinformacija yra strategiškai suplanuota kenkti ir sužadinti neigiamas emocijas. VDU profesorė pažymėjo, kad dezinformacijos tikslas - supainioti, sugriauti pasitikėjimą, įsiterpti į įprastas žinojimo schemas, sėti abejonę ir kenkti.

Taip pat skaitykite: Globos netekę jaunuoliai Lietuvoje

Beveik 40 procentų Lietuvos gyventojų socialiniai tinklai yra pagrindinis naujienų šaltinis. Mokslininkai taip pat patvirtino hipotezę, kad aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose skleidžiamą informaciją vertina kritiškiau ir atidžiau. Projekto metu mokslininkai atliko visuomenės apklausą, kuri patvirtino, jog žmonės ne itin atsakingai vartoja informaciją.

Netikros naujienos sklinda kelis kartus plačiau už jų paneigimą ar tikras naujienas, o prie to prisideda ir humoristai, ir tie, kurie mėgina atskleisti tiesą, sako LRT.lt kalbinti mokslininkai. „Kad ir kiek ieškotume kaltininkų, patys žmonės yra įrankis - jie dalijasi tomis netikromis naujienomis. Žmonių noras ir intencija dalytis netikromis naujienomis sudaro galimybes joms plisti labai greitai“, - sako L.

Medijų ir informacinis raštingumas padeda medijų vartotojui naudotis įvairiomis medijomis bei jos žinutėmis, jas analizuoti, vertinti ir kurti. Įgudęs analizuoti medijų žinutes vartotojas geba interpretuoti ir vertinti įvairias informacijos formas: vaizdus, naujienas, filmus, fotografijas, internetą, socialines medijas ir pan.

Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas

„Medijų raštingumas - tai gebėjimas atsirinkti ir vertinti medijose gautą informaciją, siekiant išvengti medijų daromos įtakos ir atsiriboti nuo nereikalingos informacijos, kartu tai ir gebėjimas kurti medijų turinį, naudotis jomis savarankiškai, suvokti jų vaidmenį visuomenėje“, - pabrėžia J. Ne mažiau svarbus, anot jos, yra ir kritinis mąstymas: „Kritiškai mąstantis socialinių medijų vartotojas suvokia, kad socialiniuose tinkluose randama informacija nėra veidrodinis pasaulio atspindys, o tai itin svarbu, kad socialinių tinklų vartotojas aklai nepasitikėtų gaunama informacija ir nepriimtų jos kaip visiškos teisingos“.

VDU profesorė A. Balčytienė pabrėžė, kad kritinis mąstymas yra išskirtinai svarbus ugdantis atsparumą dezinformacijai. Anot profesorės, kritinio mąstymo lavinimas yra tęstinis: „Jis niekada nenutrūksta, žinoma, jei tik neslystama paviršiumi, o reaguojama į aplinką.“

Taip pat skaitykite: Ateities pensijos planavimas

Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, iki 2020 m. medijų raštingumas atsiras visose mokyklose, žadama šį dalyką integruoti į bendrojo ugdymo turinį, į įvairius dalykus, o tam tikslui bus išmokyta apie 1000 pedagogų. Sutikdama su idėja, kad medijų raštingumas turėtų tapti šiuolaikiško ugdymo proceso dalimi, Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija, bendradarbiaudama su VGTU Kūrybinių industrijų fakultetu, jau nuo rugsėjo pirmos atveria pirmąją Lietuvoje medijų klasę.

Tyrimą atlikusi VGTU absolventė siūlo pasvarstyti ir apie kitas galimybes - į jaunų žmonių lavinimą įtraukti interaktyvius mokymo būdus, kurių metu mokantis atpažinti netikras naujienas, vykdant tikslingą informacijos paiešką, analizuojant vizualinę medžiagą, nuomonės lyderių įrašus ir kt.

Socialinių tinklų įtaka psichinei sveikatai

Naujausi tyrimai rodo, kad socialinė žiniasklaida gali būti susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. yra pagalvoję apie savižudybę dėl spaudimo ar beviltiškumo jausmo, kurį jautė lygindami save su kitais socialiniuose tinkluose.

Medicinos psichologai pastebi, kad socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų. Tai skatina mus vis dažniau grįžti prie telefonų. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.

„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą“, - pastebi S.

Taip pat skaitykite: kaip efektyviai dirbti su jaunimu: praktiniai įgūdžiai

Lyčių stereotipai ir savivertė

Tyrimai rodo, kad tiek jaunuolių vartojamame, tiek kuriamame turinyje yra labai daug tipiškų lyčių stereotipų. Pavyzdžiui, merginos tebėra labiau siejamos su buitimi, o vaikinai vaizduojami kaip natūraliai tai erdvei svetimi. Merginų sritims priskiriami grožis, makiažas, seksualumas, o vaikinų - sportas, automobiliai, žaidimai ir kita aktyvi veikla.

Vienas lietuvių atliktas tyrimas nustatė, kad merginų pasitenkinimo savo kūnu lygmuo neigiamai koreliuoja su „Instagram“ vartojimu. Kuo daugiau merginos yra įsitraukusios į socialinį tinklą, emociškai investavusios save, tuo labiau jos nepatenkintos savo kūnu. Socialiniai tinklai apskritai yra didelis iššūkis savęs vertinimui, kūno priėmimui, atrodo, lyg nuolat būtum iškreiptų - ištobulintų - veidrodžių karalystėje.

Vaikai, paaugliai ir saugumas internete

Populiariausi socialiniai tinklai taiko amžiaus ribą - reikia būti ne mažiau nei 13-os metų. Socialiniai tinklai dar neturi mechanizmų patikrinti, ar asmuo iš tikrųjų yra 13-os ir daugiau metų. Būtina žinoti, kad socialiniai tinklai yra vieta, kur gausu pačios įvairiausios informacijos, kuri ne visuomet tinkama tam tikro amžiaus žmonėms.

Vaikai gali susidurti su informacija, kuri galbūt ir nebus draudžiama, bet gali būti žalinga iki tam tikro amžiaus. Pavyzdžiui, vaikas gali patekti į įvairiausias grupes, kur kalbama apie savižudybę, savižalą, skatinama neapykanta kokioms nors žmonių grupėms. Socialiniuose tinkluose matome, kaip gyvena kiti, - tai gali prisidėti prie nemalonaus jausmo, noro lyginti, kaip aš gyvenu, kaip atrodau.

Socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su pažįstamais žmonėmis ir susipažinti su tais, kurių fizinėje aplinkoje nemato. Tačiau gali kilti pavojus, kad tas kontaktas ne visada pageidaujamas. Pavyzdžiui, vaikas taip gali susisiekti su kažkuo, kas apsimetinėja, kas nebūtinai turi gerų tikslų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į elektronines patyčias, įvairiausius grasinimus, pravardžiavimus, netikros informacijos skleidimą siekiant sugadinti žmogaus reputaciją, paprasčiausius varginančius konfliktus ar ginčus.

Pasak psichologės V. Lakis-Mičienės, internetinė erdvė daugumai jaunuolių yra vieta, kurioje jie gali rasti atsakymus į įvairiausius savo klausimus. Taip pat vieta, kur jie gali plėsti savo pažinčių ratą. „Tokie dalykai yra dažni ir jie realiai vyksta. Dirbame su jaunuoliais, kurie susirašinėja su neaiškiais piliečiais, pakliūva į neaiškų santykį, jie jaučiasi labai vieniši, neišgirsti suaugusiųjų, patiria įvairiausių sunkumų mokykloje, o virtualiame pasaulyje jaučiasi atradę draugų“, - sako psichologė.

Sekstingas, grumingas ir kitos rizikos

Viena tokių specifinių temų čia atsiranda vadinamasis sekstingas - seksualinio turinio žinučių, nuotraukų siuntimas ir gavimas, kita - grumingas - jaunuolių viliojimas. Tiesa, kalbant apie sekstingą, reikėtų pažymėti, kad nuotraukos, kuriose paauglys galbūt yra apsinuoginęs, gali būti siunčiamos ne tik nepažįstamam žmogui. Tai gali vykti ir tarp dviejų jaunuolių, kurie mezga santykius, yra pora, ir tokio pobūdžio nuotraukomis dalijasi tarpusavyje.

Aišku, nė vienas negalvoja apie tai, kad galbūt po savaitės, mėnesio ar metų jie išsiskirs, o, kai išsiunti nuotrauką, nebegali kontroliuoti to, kur ji pateks. Kartais paaugliai tikrai labai kenčia dėl to, kad tokio pobūdžio nuotraukos būna kur nors paviešinamos. Ir nebūtinai tai padaro buvusi antroji pusė. Tenka susidurti su atvejais, kai tiesiog kas nors paima telefoną ir jame atranda nuotraukų, gali jas persisiųsti sau ar nusiųsti kam nors kitam.

Kaip apsaugoti save ir vaikus?

Jei vaikas ar paauglys turi kam papasakoti apie tai, ką veikia internete, tai tikimybė kur kas didesnė, kad jis nepateks į pavojus, o jei ir pateks, žinos, kaip elgtis. Jei kyla nemalonumų, bet yra kas padeda juos išgyventi, tai nemalonumai taip smarkiai nesužalos.

Svarbu nedrausti naudotis socialiniais tinklais ir nekalbėti, kaip tai blogai ir negalima naudotis, - vaikai vis tiek jais naudosis. Svarbu, kad besinaudodami jaustųsi saugūs mūsų paklausti, pasidalinti, jei kas nors nemalonaus nutinka, kad nesijaustų smerkiami. Jei atvirai, smalsiai ir nesmerkiančiai apie tai kalbėsime, tikrai bus didesnė tikimybė, kad bėda nenutiks, o jei ir nutiks, galėsime pagelbėti.

Svarbiausi Žingsniai, Ką Daryti, Jei Vaikas Įsivėlė Į Nemalonumus Socialiniuose Tinkluose: Nepanikuoti! Išsisaugoti įrodymus - pasidaryti ekrano nuotrauką ar vaizdo įrašą. Apie netinkamą turinį ar elgesį pranešti socialinio tinklo administracijai. Blokuoti asmenį, kuris persekioja ar siunčia įkyrias žinutes. Pagalvoti, ar nereikia kreiptis į policiją. Pasistengti nusiraminti. Papasakoti apie problemą patikimam suaugusiam žmogui.

Tėvų vaidmuo ir komunikacija

Tėvai susiduria su dilema - leisti ar neleisti vaikui turėti paskyrą socialiniame tinkle. Jei neleisi, vaikas ją susikurs slapta. Tad, manau, šiuo atveju pagrindinis akcentas nėra leisti ar neleisti, o tai, kad tėvai turėtų kurti tokį ryšį su vaiku, jog vaikas jaustųsi gerai, laisvai, nebijotų paklausti, pasisakyti.

Tėvams, kai jie ką nors sužino, nereikėtų pradėti pykti, šaukti ant vaiko, nes, sulaukęs tokios reakcijos, kitą kartą vaikas pasisakyti nebenorės, ir jis liks vienas. Todėl labai svarbu kurti tokį santykį su vaikais, kuriame galėtų vykti dialogas. Kitas dalykas - svarbu nuo pat pradžių stebėti, kokie nauji internetiniai komponentai atsiranda vaiko gyvenime.

Mokome atsirinkti, kas yra patikimas ir nepatikimas žmogus, kuris kviečia susitikti ar susirašinėti. Kalbame apie tai, kad nereikėtų eiti vieniems susitikti su nepažįstamais žmonėmis, o jei jau eina, tai kad dar ką nors apie tai informuotų, kad susitiktų viešoje vietoje, o geriausia, kad į susitikimą eitų ne vienas(-a). Paaiškiname, kad socialiniame tinkle reikėtų nusistatyti privatumo kriterijus - t. Mokome atpažinti, kas yra kito žmogaus spaudimas - kai prašoma ką nors pakomentuoti, atsiųsti nuotrauką ar pan., ir kaip tokiais atvejais reikėtų elgtis.

Socialinių tinklų poveikis raštingumui ir kalbai

Pasak lituanistės dr. Aušros Rimkutės-Ganusauskienės, tyrimų rezultatai rodo, kad jaunimo raštingumas iš tiesų prastėja, kalba darosi labai skurdi. Kalbėdama apie raštingumą, ji omenyje turi raštingumą plačiąja prasme, t. y. ne tik skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius, bet ir gebėjimą suprasti, interpretuoti ar apskritai bendrauti.

Prisimenant paauglių bendravimą internete maždaug prieš 10 - 15 metų, susirašinėjimas pasižymėjo neįprastu žodžių iškraipymu ir trumpinimu. Bėgant laikui ši neįprasta mada išnyko. Anot atlikto tyrimo, net 63 proc. jaunuolių trumpina žodžius netaisyklingai ir realybėje, o virtualioje erdvėje dar daugiau - net 80 proc. Tačiau bendravimo tendencijos keičiasi ir šiuolaikinių jaunuolių tarpe dar vienas skaitmeninio bendravimo išskirtinumas - dažnas angliškų žodžių vartojimas.

„Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik 70 proc. moksleivių mano, kad technologijos padeda jiems geriau mokytis ir tobulėti. Šiuolaikinės technologijos yra geras įrankis ne tik pramogauti ar bendrauti su draugais, bet ir mokytis. Tyrimas parodė, kad moksleiviai puikiai išmano šiuolaikines technologijas, tačiau kartu atskleidė vietas, kur negalima atsipalaiduoti ir reikia toliau šviesti jaunimą. Pavyzdžiui, beveik 40 proc. moksleivių nežino, kas nutinka su jų asmenine informacija internete.

Rekomendacijos ir pamokos mokyklose

Mokiniams labai svarbu išmokti analizuoti ir vertinti, kad galėtų suprasti medijų žinutes „iš vidaus“ ir tarsi pažvelgtų į jas „iš šalies“, susidarytų kritiškesnę nuomonę apie medijas ir joje randamas žinutes. Kaip atpažinti klaidinančią informaciją ir kaip į ją reaguoti, sumažinti jos neigiamą poveikį padės sužinoti pateikta vaizdo medžiaga, kurią mokytojams rekomenduojame nagrinėti ir aptarti su I-IV gimnazijos ir 9-10 klasių mokiniais.

Pamokos metu bus pateikiami realūs pavyzdžiai ir statistika, padedantys geriau suprasti socialinių tinklų poveikį jaunimui. Pamoka skatins kritiškai įvertinti savo naudojimosi socialiniais tinklais įpročius ir ugdyti sąmoningesnį bei atsakingesnį technologijų naudojimą. Interaktyvi veikla - žaidimas „MANO 24 valandos“.

Pagrindiniai saugos ir gerovės žingsniai

1. Skatinti medijų raštingumo ugdymą mokyklose ir visuomenėje.
2. Kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose ir tikrinti naujienų šaltinius.
3. Skatinti sveikus įpročius: daugiau laiko skirti fizinei veiklai, gamtai ir tiesioginiams ryšiams.
4. Nustatyti ribas: griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
5. Vesti atvirus pokalbius su vaikais ir paaugliais, kurti saugią aplinką pasidalinti sunkumais.
6. Svarstyti intervencijas, jei pastebimi priklausomybės ar psichinės sveikatos signalai.

Trumpa informacijos lentelė: rizikos ir apsaugos priemonės

Rizika	Apsauga
Dezinformacija	Kritiškas šaltinių tikrinimas, medijų raštingumo mokymai
Psichikos sveikatos sutrikimai (depresija, FOMO)	Ribojimas laiko, pertraukos, realūs socialiniai ryšiai
Sekstingas, grumingas	Privatumo nustatymai, atviri pokalbiai, policijos įtraukimas esant reikalinga
Lyčių stereotipai	Švietimas, kritinis požiūris į turinį, lygiateisiškumo ugdymas

Socialiniai tinklai tapo neatsiejama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalimi. Jie siūlo daugybę galimybių bendrauti, mokytis ir dalintis informacija. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į galimą neigiamą poveikį, ypač jauniems žmonėms, kurie vis dar ieško savęs. Svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebime internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.

tags: #jaunimas #socialiniose #medijose