Seimas vieningai (99 balsai) priėmė pakeitimus, keičiančius nedarbo socialinio draudimo išmokų taikymo tvarką ir susijusias sąlygas, kuriuos išsamiai apibūdina naujos nuostatos. Nedarbo socialinio draudimo sistemos pakeitimais siekiama išlaikyti priešpensinio amžiaus asmenis darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, skatinti kuo greičiau įsidarbinti, balansuoti paskatas dirbti, siekti didesnės nedarbo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, taiklinti išmokas pakartotino nedarbo ir išmokos atnaujinimo atvejais.
Nedarbo draudimo stažo skaičiavimo pokyčiai (5 punktas)
Seimas nusprendė į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos asmuo gavo nedarbo draudimo išmokas, taip pat į apdraustojo draudžiamąsias pajamas, skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti, neįskaičiuoti nedarbo draudimo išmokos.
Tuo pačiu nustatytas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. 2026 m. nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius (vietoje buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti.
Tuo atveju, kai nedarbo draudimo išmoka bus skiriama pakartotinai (į laikotarpį nedarbo draudimo stažui apskaičiuoti patektų visas arba dalis laikotarpio, už kurį yra priskaičiuota ankstesnė nedarbo draudimo išmoka), bedarbis įgis teisę į nedarbo draudimo išmoką, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Išmokų dydžio struktūros ir sąsajos su mokėtomis įmokomis pokyčiai
Atsišvelgiant į nedarbo socialinio draudimo sistemos pagrindinį tikslą - garantuoti pajamas apdraustiesiems nedarbo atveju - ir siekiant stiprinti sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų, mažinama pastoviosios, nuo buvusių pajamų nepriklausančios, nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis (kuri šiuo metu yra 23,27 proc. MMA) iki 15 proc.
Taip pat skaitykite: kodėl kyla nedarbas Lietuvoje ir kokios jo pasekmės?
Kintama nedarbo draudimo išmokos dalis, kuri šiuo metu apskaičiuojama taip: 1-3 nedarbo draudimo išmokos mokėjimo mėnesį ji sudaro 38,79 procento apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų; 4-6 mėnesį - 31,03 proc.; 7-9 mėnesį - 23,27 proc., bus didinama, stiprinant jos įtaką išmokos dydžiui ir nustatoma, kad 1-3 mėnesį ji sudarys 45 proc., 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar.
Minimalios ir maksimalios išmokos, administraciniai pakeitimai
Priimtomis pataisomis įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (BSI dydis 2026 m. siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro (taip pat minima 268,30 Eur versija minėta kitur). Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 m. turėtų siekti 74 eurus), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso sutarta pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą nedarbo draudimo išmokų maksimalūs dydžiai keičiasi kas ketvirtį ir sukuria papildomą administracinę naštą bei lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Pratęstas išmokos mokėjimas priešpensinio amžiaus asmenims
Pagal priimtas naujas nuostatas, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, sutarta pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o iš viso 6 mėnesius.
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių. Nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.
Tuo siekiama paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą). Tiesa, užsiregistravus Užimtumo tarnyboje pensijos dydžio mažėjimą galima sušvelninti, nes stažas skaičiuojamas toliau.
Nedarbo išmokų taikymas grįžtantiems iš užsienio ir ES reglamentų įtaka
Grįžus į Lietuvą po ilgesnio laiko užsienyje, neretai kyla klausimų dėl finansinio stabilumo užtikrinimo ieškant darbo ir socialinių garantijų. Atsakydama į šių diskusijų kontekstą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Aušra Putk pateikė išsamius paaiškinimus dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų taikymo į Lietuvą grįžtantiems asmenims iš Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Jungtinės Karalystės.
Europos Sąjungoje migruojančių asmenų socialinę apsaugą reglamentuoja ne tik nacionaliniai teisės aktai, bet ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 nustatantis pirmojo reglamento įgyvendinimo tvarką. ES reglamentai taikomi tiesiogiai tiek Lietuvai, tiek visoms ES valstybėms narėms, taip pat Islandijai, Norvegijai, Lichtenšteinui ir Šveicarijai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
ES reglamentuose numatyta pagrindinė taisyklė, kad netekus darbo, nedarbo draudimo išmoką skiria ta valstybė, kurioje asmuo buvo paskutiniu metu draudžiamas, t. y. kurioje jis gyveno, dirbo ir mokėjo socialinio draudimo įmokas. Nedarbo draudimo išmokos ir jų skyrimo sąlygos ES valstybėse skiriasi. Kiekviena valstybė narė nustato, nuo kada pradedama mokėti nedarbo draudimo išmoka, kiek reikia turėti nedarbo draudimo stažo teisei į šią išmoką įgyti, kiek ilgai išmokos bus mokamos, ir kokio jos bus dydžio.
Nustatant asmens teisę į nedarbo draudimo išmoką bus atsižvelgta į kitoje ES valstybėje narėje įgytą nedarbo draudimo stažą, nepriklausomai nuo to, kad paskutinis draudimo laikotarpis nebuvo įgytas kompetentingoje valstybėje. Šiuo atveju nedarbo draudimo išmokos dydis apskaičiuojamas įvertinant kitoje valstybėje narėje gautas draudžiamąsias pajamas.
Asmenims, kurie dirbdami paskiausią darbą pagal darbo sutartį arba savarankiškai vienoje ES valstybėje narėje, tačiau jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kitoje ES valstybėje narėje, reglamentuose numatyta išimties taisyklė dėl nedarbo išmokos skyrimo. Tokiu atveju asmuo, tapęs bedarbiu, turi registruotis savo gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje. Jam nedarbo draudimo išmoką skirs gyvenamosios vietos valstybės kompetentinga įstaiga, tartum paskiausią darbinę veiklą asmuo vykdė šioje valstybėje narėje.
Ar asmenys, grįžtantys į Lietuvą, gali gauti nedarbo išmoką iš valstybės, kurioje dirbo, ir ją eksportuoti į Lietuvą? Jei bedarbis, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, nusprendžia vykti ieškoti darbo į kitą ES valstybę narę, ES reglamentuose numatyta galimybė eksportuoti nedarbo draudimo išmoką, t. y. prieš išvykdamas asmuo turi būti registruotas gyvenamosios vietos valstybės užimtumo tarnyboje bent 4 savaites po to, kai tapo bedarbiu.
Atnaujinimas ir pakartotinis išmokos skyrimas
Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką.
Iki šiol teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą reikia 12 mėn., todėl pavyzdžiui: jei asmuo, po kelerių metų darbo Švedijoje grįžo į Lietuvą, čia dirbo 6 mėn. ir tapo bedarbiu, nedarbo draudimo išmoką jam skirs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (VSDF). Kadangi pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą teisei į nedarbo draudimo išmoką įgyti reikia 12 mėn., nedarbo draudimo išmoka nebus skiriama, jei asmuo neatitiks ES reglamentuose ir Lietuvos teisės aktuose numatytų sąlygų.
Santraukinė lentelė: Pagrindiniai pokyčiai
| Pokytis | Sena tvarka | Nauja tvarka |
|---|---|---|
| Nedarbo stažas teisei į išmoką | 12 mėn. per 30 paskutinių mėn. | 12 mėn. per 24 paskutinius mėn.; neįskaičiuojami laikotarpiai, kai gauta išmoka |
| Pastovioji išmokos dalis | 23,27% MMA | 15% MMA |
| Kintamoji išmokos dalis (1-3 mėn.) | 38,79% vid. pajamų | 45% vid. pajamų |
| Minimalus išmokos dydis | Susijęs su pastoviąja dalimi (≈241-268 EUR) | 5 BSI (BSI apie 74 EUR 2026 m.) |
| Maksimali išmoka | Kintanti kas ketvirtį | Ne daugiau nei 70% VDU |
| Pratęsimas priešpensinio amž. asmenims | +2 mėn. | +6 mėn. (iš viso pratęsimas dar 4 mėn.) |
Istorikas Kasparavičius siūlo švęsti ne Mindaugo karūnavimą, o Žalgirio mūšį - jis mums svarbesnis!
Įsigaliojimas ir praktinis poveikis
Nuo 2026 m. liepos 1 d. įsigalioja nedarbo socialinio draudimo išmokų sistemos pakeitimai, kurie palies visus dėl nedarbo išmokų Lietuvoje besikreipiančius asmenis. Nuo 2026 m. liepos 1 d. keisis nuostatos, reglamentuojančios teisę į nedarbo draudimo išmoką.
Seimas nusprendė didinti nedarbo išmokų sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų - didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis. Iki šiol šie dydžiai atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc. Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką.
Įvedus aiškias ribas minimalioms ir maksimalioms išmokoms bei supaprastinus tam tikrą administravimą (pvz., nustatant fiksuotą maksimalią ribą - 70% VDU), tikimasi sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti didesnį išmokų stabilumą.
Kam svarbu žinoti šiuos pakeitimus?
- Bedarbiai ir asmenys, planuojantys grįžti į Lietuvą po darbo užsienyje;
- Priešpensinio amžiaus asmenys su ne mažesniu kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažu;
- Darbdaviai ir darbo tarpininkavimo institucijos, teikiantys konsultacijas apie socialines garantijas;
- Politikai ir socialinės apsaugos specialistai, formuojantys tolesnę socialinės politikos kryptį.
Visi, kuriems kyla klausimų dėl konkrečių situacijų (pvz., kaip skaičiuojamas stažas grįžus iš užsienio, ar galima "eksportuoti" išmoką, kai išvykstate ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje ir pan.), turėtų kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją arba Užimtumo tarnybą, taip pat atsižvelgti į taikomus ES reglamentus.