Kiekvienas nori būti užtikrintas dėl savo finansinės ateities, tačiau artėjant pokyčiams dėl II pensijų pakopos, klausimų kyla daug, o aiškių ir paprastų atsakymų rasti sunku. Gyventojai jau dabar svarsto: tęsti kaupimą, dalį lėšų atsiimti ar rinktis kitus sprendimus.
Nors planuoti savo pensiją gali atrodyti sudėtinga, užduoti klausimus - paprasta. Skaitytojai kreipėsi su jiems aktualiais klausimais, į kuriuos atsako „Swedbank“ Pensijų produktų valdymo departamento direktorius Linas Grinevičius.
Ar dabar palankus metas pradėti kaupti pensijai?
Galvojant apie pensiją, daugelis susiduria su dilema: ar dabar palankus metas žengti šį žingsnį ir pradėti kaupti, kad ateityje nereikėtų jaudintis dėl trūkstamų lėšų.
II PAKOPA: Kaupti ar Atsiimti viską? Paprastas TESTAS, kuris padės apsispręsti
„Swedbank“ atstovo L. Grinevičiaus teigimu, svarstant apie kaupimą, verta tai pradėti daryti kuo anksčiau: „Tai panašu į taupymą kelionei ar automobiliui - laikas yra vienas svarbiausių veiksnių. Vos pradėjus darbinę karjerą pradėtas kaupimas leidžia nuosekliai auginti sumą, kurią turėsite sulaukę pensijos.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Labai svarbus ir nuoseklumas - reguliariai atidėti tam tikrą dalį pajamų. Kadangi pensijai taupoma ilgą laiką, dažniausiai net 30-50 metų, antrosios pakopos pensijų fondai yra ypač patogūs: įmokos į juos nuo atlyginimo pervedamos automatiškai.
Savarankiškai dirbantiems įmokas apskaičiuoti ir sumokėti reikia patiems, deklaruojant pajamas. Taigi, kuo anksčiau pradėsite kaupti pensijai, tuo didesnę sumą sukaupsite.“
Ar apsimoka kaupti pensijai, jei iki pensijos liko mažiau nei 10 metų?
Žinoma, pensijų kaupimas aktualus ne tik jaunimui. Apie solidesnę finansinę pagalvę svarsto ir vyresnio amžiaus sulaukę žmonės.
Anot L. Grinevičiaus, pradėti kaupti pensijai verta bet kuriame amžiuje: „Antrosios pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą - jie parenkami pagal žmogaus gimimo metus. Tai reiškia, kad jums nereikia savarankiškai spręsti dėl rizikos lygio: kuo arčiau pensijos amžiaus, tuo mažiau rizikingų investicijų fondas automatiškai renkasi, kad sukaupto turto vertė svyruotų mažiau.
Jei pageidaujate, fondą galite pasikeisti ir savo iniciatyva, pasirinkdami kitą jums tinkamesnį.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Skirtumai tarp II ir III pakopos
Kai priartėjame prie pensijos, natūralu svarstyti, kur kaupti pinigus, kad jie „dirbtų“ efektyviausiai. Lietuvoje veikia kelios pensijų pakopos, tarp kurių skirtumų išties yra. Suprasti pagrindinius skirtumus ir galimybes - svarbu, kad sprendimai būtų sąmoningi, o sukaupti pinigai veiktų jūsų labui.
L. Grinevičius sako, kad renkantis pensijų pakopą, būtina atsižvelgti į amžių: „Jeigu žmogus sulaukęs 57-erių, šiuo atveju II-oje pakopoje sukaupta suma bus didesnė. Ji turi valstybės paskatą - 1,5 proc. nuo vidutinio šalies atlyginimo kas mėnesį (2025 m. - 30,33 Eur/mėn., 2026 m. - apie 400 Eur per metus). Tai reiškia, kad už tą patį įnašą gausite daugiau nei III-oje pakopoje, kur tokios paskatos nebėra, jei sutartis sudaryta po 2024 m. gruodžio 31 d.“
Pensijos kaupimas ir paveldėjimas
Finansinės ateities planavimas apima ir jautresnius scenarijus, apie kuriuos ne visada norisi galvoti, bet jie svarbūs. Vienas jų - sukauptų lėšų likimas, jei žmogus pensijos nesulaukia.
„Swedbank“ ekspertas pabrėžia: net ir mirties atveju sukauptos lėšos niekur nedings. „Visos lėšos, sukauptos II ir III pakopose, yra paveldimos. Jas paveldėtojai gauna pagal galiojančią tvarką. Tai - dar vienas argumentas, kodėl pensijų kaupimas yra saugus ne tik jums, bet ir jūsų šeimai.“
Planuojant finansinę ateitį svarbiausia suprasti - pensijų kaupimas yra maratonas, o ne sprintas. Net ir nedideli, bet nuoseklūs įnašai laikui bėgant sukuria apčiuopiamą rezultatą.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kodėl turėčiau likti toliau kaupti pensiją būtent banke?
L. Grinevičius pabrėžia: „tarptautinė praktika rodo, kad tam, jog pensijoje mūsų finansine gerovė būtų pakankama, reikia siekti užsitikrinti pensiją, kuri sudarytų bent 70 proc. mūsų iki pensijos gautų pajamų.“
Anot eksperto, vien valstybės, t. y. „Sodros“ pensijos šiam tikslui pasiekti - nepakanka. „Pastaroji dažniausiai gali užtikrinti tik iki 30 proc. dabartinių jūsų pajamų siekiančią pensiją. Taigi, senatvei kaupti papildomai rekomenduojama II ar III pakopos pensijų fonduose, pasirinkus kitas investavimo priemones. Taip galite pasiekti 70 proc. iki pensijos gautų pajamų siekiančią pensiją“, - aiškina ekspertas.
Papildomai kaupti pensijai bet kuriuo atveju - verta. Renkantis kaupimo partnerį svarbiausia įvertinti jo patikimumą, skaidrumą ir procesų aiškumą.
L. Grinevičius teigia, kad pensijai kaupiantys „Swedbank“ gauna šiuos esminius privalumus:
- Patikimumas ir priežiūra. „Pensijų turtą valdo profesionali investicijų valdymo įmonė „Swedbank investicijų valdymas“, kurią prižiūri Lietuvos bankas. Valdymo procesai yra skaidrūs, standartizuoti, o klientų turtas yra visiškai atskirtas nuo banko turto - jis priklauso tik jums, klientams.“
- Ilgalaikė investicijų strategija. „Pensijų fondai valdomi taip, kad jūsų turtas augtų nuosekliai, o investicijų sudėtis būtų dinamiškai keičiama, atsižvelgiant į jūsų amžių. Jums nereikia priimti sudėtingų investicinių sprendimų - tai daroma už jus pagal geriausią praktiką ir reguliavimo reikalavimus.“
- Efektyvios sąnaudos ir didelis mastas. „Didžiausios rinkos dalyvių grupės dažniausiai turi mažesnes veiklos sąnaudas, o tai ilgainiui reiškia daugiau grynojo prieaugio klientui. Klientas už tą pačią paslaugą moka mažiau, nes fondai veikia masto ekonomijos principu.“
- Lengvas valdymas ir pagalba, kai jos reikia. „Klientai viską gali stebėti ir valdyti interneto banke - nuo sukauptos sumos, uždirbtos grąžos iki asmeninių įmokų, rizikos lygio ar dalyvavimo statuso. Prireikus konsultacijos, ją galima gauti banko padaliniuose, telefonu ar nuotoliniu būdu.“
- Atsakingas požiūris į investavimą. „Visi „Swedbank“ pensijų fondai valdomi, atsižvelgiant į tvarių investicijų principus: neinvestuoja į kontraversiškus sektorius (tabako, alkoholio, iškastinio kuro, ginklų pramonę), vertina įmonių atsakingo valdymo ir poveikio aplinkai rodiklius.“
- Stabilumas ir tęstinumas. „Bankai Lietuvoje veikia pagal griežtus kapitalo, rizikos ir likvidumo reikalavimus. Tai užtikrina, kad kaupimas tęsiasi saugiai ir be sutrikimų net ir sudėtingesniais ekonominiais laikotarpiais.“
Kaip pastebi L. Grinevičius, patikimumą ir naudą vartotojui įrodo ir tarptautinis pripažinimas - „Swedbank“ valdomi pensijų fondai nuolat pelno tarptautinius apdovanojimus. Pavyzdžiui, šiais metais pensijų fondas „Swedbank pensija 1975-1981“ buvo pripažintas vienu iš geriausių Europoje.
Ar bankai turi griežtesnius reikalavimus ir saugiklius pensijų kaupimo klausimais?
L. Grinevičius primena, kad II pakopos pensijų kaupimą Lietuvoje vykdo pensijų fondų valdymo įmonės (jos gali priklausyti bankų grupėms arba būti visiškai nepriklausomos) ir gyvybės draudimo bendrovės.
„Svarbu žinoti, kad teisės aktai nustato vienodus reikalavimus visoms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, ar jos susijusios su bankais, ar su draudimo sektoriumi. Todėl pensijų kaupimo saugikliai yra tokie pat, o priežiūrą užtikrina Lietuvos bankas.
Tiek II, tiek III pakopoje valdomas pensijų fondų turtas yra visiškai atskirtas nuo valdymo įmonės turto, todėl valdymo įmonės finansinė būklė neturi įtakos jūsų sukauptoms lėšoms. Gyvybės draudimo produktams toks atskyrimo principas netaikomas - todėl kartais žmonėms tai kelia papildomų klausimų“, - pastebi pašnekovas.
II ar III pakopa?
Ekspertas pastebi, kad nėra universalios išeities: sprendimas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau svarbu įvertinti kelis esminius aspektus:
- „II pakopos įmokos yra reguliuojamos valstybės ir siekia 3 proc. nuo bruto atlyginimo. Jei norisi, galima mokėti ir papildomas įmokas savarankiškai, bet tai nėra privaloma.
- II pakopoje įmokos yra nuskaitomos automatiškai, vadinasi, kaupiantiems pensijai yra lengviau išlaikyti finansinę drausmę. Pastaroji - itin svarbi norint pensijai sukaupti pakankamą sumą.
- Nuo 2026 metų atsiras didesnis lankstumas - II pakopos įmokas bus galima sustabdyti 12 mėn. laikotarpiui ir tą daryti neribotą kiekį kartų. Tai svarbu tiems, kuriems įmokų dydis kelia nepatogumų.
- III pakopa iš tiesų suteikia visišką įmokų laisvę - galite mokėti tiek, kiek tuo metu leidžia finansinės galimybės.
Taigi, galutinis pasirinkimas priklauso nuo jūsų prioritetų: jei svarbiausia visiškas įmokų valdymo lankstumas, III pakopa gali būti patogesnė. Tačiau II pakopa turi svarbų privalumą - papildomą valstybės skatinimą. Jis padeda sukaupti daugiau ilgalaikėje perspektyvoje“, - sako L. Grinevičius.
Jaunimo požiūris į pensijų kaupimą
Kas trečias jaunas žmogus Lietuvoje kaupia pensijai, panaši dalis planuoja tai daryti artimiausioje ateityje, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta 18-29 m. šalies gyventojų apklausa. Tai - pozityvios tendencijos, tačiau po Naujųjų atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos pensijų fondų, kyla rizika, kad dar tik besiformuojantys įpročiai rūpintis ateities finansais gali būti išklibinti.
Šiame gyvenimo etape žmonės paprastai turi skirtingų artimos ateities finansinių tikslų, tad galvoti apie pensiją neretai vengia, nes ji atrodo paprasčiausiai per toli. Tačiau iš tiesų tie, kurie kaupti pradeda anksti ir kaupia ilgai, turi galimybę gauti daugiausiai finansinės grąžos. Be to, taip ne tik auginamas finansinis rezervas ateičiai, bet ir formuojami tvarūs finansinės elgsenos įpročiai.
Dalis finansine ateitimi senatvėje jau besirūpinančių jaunų suaugusių tam renkasi ne vieną priemonę, tačiau populiariausia jų - II pakopos pensijų fondai (45 proc.). Beveik trečdalis (30 proc.) nurodo savarankiškai investuojantys, ketvirtadalis renkasi instrumentus, tokius, kaip taupomasis indėlis, o penktadalis - savarankiškai kaupia III pensijų pakopoje.
Apklausa rodo, kad II pakopos pensijų fonduose dažniausiai (58 proc.) kaupia aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, 27-29 metų didmiesčių gyventojai. Šio amžiaus gyventojai taip pat dažniau nei vidutiniškai renkasi savarankišką investavimą (35 proc.). Tuo metu jauniausiems (18-20 m.) respondentams patraukliausia taupymo forma - indėliai ir į juos panašios priemonės. Jas renkasi 59 proc. šio amžiaus žmonių.
Ką verta žinoti, prieš apsisprendžiant
Pasitraukus iš kaupimo ir atsiėmus lėšas reikės rūpintis ne tik tuo, kaip panaudosime šiuos pinigus, bet ir naujai susikurti ilgalaikę finansų valdymo strategiją. Kaip taupysime, kur investuosime, kaip pasirūpinsime savo finansine ateitimi - visi šie klausimai niekur nedings.
Teks įvertinti ir tai, ar turime pakankamai valios ir žinių, kad savarankiškai atidėtume taupymui tokias sumas, kokios dabar automatiškai nukeliauja į II pakopos pensijų fondus. Kita vertus, net jei ir esame pakankamai disciplinuoti, svarbu suprasti, kad vien atidėti pinigų taupymui nepakaks. Tam, kad pinigai nenuvertėtų dėl infliacijos, juos būtina įdarbinti.
Ir čia planas bandyti investuoti savarankiškai daliai žmonių suskamba kaip gana patraukli alternatyva. Vis dėlto, tyrimai ir duomenų analizės rodo, kad mažmeniniai investuotojai per ilgesnį laiką vargiai gali tikėtis aplenkti fondų siūlomų grąžą. Tai įvertinus, lėšų nuskaitymas dar prieš joms pasiekiant sąskaitą ir automatiniai investavimo įrankiai kartu su valstybės finansine paskata dažnam yra pats paprasčiausias instrumentas kaupti ateičiai.
Tad prieš priimant ateičiai reikšmingą sprendimą, svarbiausia yra neskubėti, nes jį galite atlikti iki 2027 m. gruodžio 31 d. Šį laiką skirkite savo finansinės situacijos įsivertinimui, aiškiai įsivardinkite planus, poreikius ir finansinius instrumentus, labiausiai tinkamus jiems realizuoti. Be skubos priimtas ir į ilgalaikę finansinę sveikatą orientuotas sprendimas - vertingiausias.
Pokyčiai nuo 2026 metų
Artėjančių metų pradžioje įsigaliosianti reforma pasiūlys daugiau lankstumo ir galimybių, tačiau kartu reikalaus atsakingo įvertinimo iš kiekvieno kaupiančiojo. Gyventojai galės kartą per gyvenimą išsiimti iki 25 proc. sukauptos sumos, bet ne daugiau, nei yra jų sumokėtos įmokos.
T. Gudaitis pabrėžia: „Turint daugiau laisvės, reikia tikrai atsakingai įsivertinti, kokiais sprendimais pasinaudoti.“
Tiesa, yra ir išimčių, kai bus galima išsiimti visas sukauptas lėšas: tokia galimybė galios rimtos negalios ar paliatyviosios slaugos atveju. Tai reiškia, kad jeigu žmogus ar jo artimasis patenka į įstatyme numatytas sunkių ligų ir negalios kategorijas, galima bus atsiimti visą sukauptą sumą.
Dviejų metų langas pasitraukti iš sistemos
Pasak eksperto, nuo 2026 m. pradžios iki 2027 m. pabaigos žmonės galės visiškai nutraukti kaupimą ir išsiimti savo sukauptus pinigus (atėmus Sodros dalį).
T. Gudaitis ragina nepulti daryti staigių sprendimų vos tik reformai įsigaliojus: „Tikrai nėra ko skubėti. Juk kalbame apie dideles santaupas ir sprendimą, kiek turėsite pajamų sulaukęs senatvės.“
Vienas dažniausių klausimų, kalbant apie reformą: „Kiek iš tikrųjų gausiu pinigų, išsiėmęs sukauptas lėšas?“. Pasak T. Gudaičio, yra labai svarbu suprasti, kad išsiimant pinigų sumą, nuo jos bus išskaičiuota „Sodros“ įmokų dalis ir valstybės paskata.
Jis aiškina: „Tikrai nebus išmokėta visa suma, kurią dabar matote atsidaręs savo „Sodros“ paskyrą. Vidutiniškai 30 procentų gali būti nuo jos išskaičiuota.“ Jis ragina pirmiausia prisijungti prie savo paskyros ir pasitikrinti, kiek ten pervesta įmokų.
Kodėl nereikėtų skubėti?
Radijo laidos klausytoją Mantą domino, kurią dieną bus parduodami investiciniai vienetai, jei prašymas pateikiamas sausio pradžioje. Atsakymas į šį klausimą svarbus visiems, planuojantiems atsiimti pinigus.
„Na, pirmiausia svarbu prisiminti, kad sausio 1-oji yra šventinė diena, taigi prašymus bus galima teikti tik nuo sausio 2-osios dienos. Prašymai bus renkami visą ketvirtį, tai yra nuo sausio 2-osios iki kovo 31-osios, ir tada per 10 dienų, pasibaigus ketvirčiui, jie visi bus įvykdyti. Visų klientų turtas bus realizuojamas vienu metu - ketvirčio pabaigoje galiojančiomis rinkos kainomis“, - atsako T. Gudaitis.
Kitaip tariant, nėra jokios prasmės skubėti teikti prašymą pirmąją dieną - tai nepakeis išmokėjimo datos ar pinigų sumos, kurią gausite.
Prieš apsisprendžiant trauktis iš pensijų kaupimo, ekspertas rekomenduoja įsivertinti tikslus ir savo finansinę situaciją: „Pirmiausia reikia suprasti, kodėl kaupiame. Mes kaupiame savo pensijai - papildomoms pajamoms senatvėje. Todėl bet kurioje situacijoje pirmiausia reikėtų įvertinti, ką daryti su pinigais, nenutolstant nuo šio tikslo. Na, o geresnio, paprastesnio ir aiškesnio būdo kaupti pensijai, nei antroji pakopa, nėra.“
Jei žmogus galvoja investuoti savarankiškai, jis gali tai daryti, tačiau turi suprasti riziką ir papildomas išlaidas.
T. Gudaitis taip pat primena Estijos pavyzdį: „Dauguma tų, kurie Estijoje išsiėmė lėšas, tuos pinigus paprasčiausiai išleido.“
Kai kurie reiškia nepasitikėjimą anuitetais
Į laidą paskambinęs klausytojas Antanas pirmiausia turėjo klausimų apie anuitetus (red. past. skolos grąžinimo būdas, kai pastovūs sumos mokėjimai atliekami reguliariais intervalais, pvz., kas mėnesį, metus). Jis pabrėžė, kad pati antros pakopos sistema jam atrodo logiška ir naudinga, tačiau didžiausias nusivylimas kyla tada, kai ateina metas išmokoms.
„Aš galvoju, kad tai yra tikrai gera sistema ir mums visiems, gyventojams, rūpi mūsų ateitis, mūsų pensija, ir neteisūs, aš manau, tie žmonės, kurie sako, kad mes, jeigu pasiimsim, pirksim tik televizorius. Bet žinot, kokia bėda? Aš jums patikėjau savo pinigus, jūs labai gerai juos prasukot, uždirbot, ir jūs su manim nebeturit reikalų. Kai tik aš išeinu į pensiją, juos pasiima „Sodra“ ir man pakiša anuitetą“, - kalbėjo vyras.
Vis dėlto, ekspertas su šia nuomone nesutinka. Jis detaliau paaiškina, kas yra ir kaip veikia minėtieji anuitetai: „Yra trys anuiteto rūšys, dvi iš jų - paveldimos. Anuitetas garantuoja žmogui išmokas iki jo mirties.“
Jis taip pat paaiškina, kad žmonės dažnai lygina 40 metų mokėtą „Sodros“ pensiją su vos keliolika metų kaupta papildoma pensija - todėl skirtumas tarp jų yra natūralus. Ilgainiui, kaupiant nuosekliai, antros pakopos išmokos turėtų tik didėti: „Tie, kurie toliau kaups ir nesiblaškys, ir turės sukaupę didesnes sumas - jų išmokos bus tikrai ženkliai reikšmingesnės.“
O ar tikrai bankai daug uždirba iš antros pakopos?
T. Gudaitis teigia, kad tai - dar vienas mitas: „Taikome vienintelį mokestį - turto valdymo mokestį, sudarantį pusę procento per metus. Tai, ką žmogus mato savo paskyroje, ir yra jo pinigai.“