Vaiko melas - tai nepasitikėjimo asmeninėmis jėgomis rezultatas. Paprastai vaikai meluoja ne šiaip sau. Bet koks vaiko melas turi priežastį (tiesa, kartais ji nėra akivaizdi). Vaikui melas - tai būdas ką nors savo gyvenime pakeisti.
Dažniausios vaikų melavimo priežastys
- Norą nuslėpti netinkamą poelgį. Vaikas meluoja siekdamas gauti dėmesio. Melas vengiant bausmės: griežtai auklėjamas vaikas, kuris yra baudžiamas už kiekvieną nusižengimą, daug greičiau išmoksta meluoti.
- Eksperimentavimas. Nuo 2.5-3 metų mažyliai meluoja tyrinėdami suaugusiųjų reakciją į apgavystę.
- Realybės pagražinimas ir vaizduotė. Be to, mažų vaikų vaizduotė labai laki, todėl jie kartais painioja realų pasaulį su fantazijomis. Iki ketverių metų vaikas nemoka meluoti, jis tiesiog fantazuoja ir išsigalvoja nebūtus dalykus, kuriais neretai pats tiki.
- Siekimas padaryti įspūdį. Vaikai, kaip ir suaugę, siekia nuslėpti savo silpnybes ir pasirodyti geresniais nei iš tiesų yra.
- Gynyba ir privatumas. Gini Graham Scott teigia, jog dėl religinių įsitikinimų tėvai auklėja atvirumą, tačiau tėvai dažnai meluoja, nes bando apsaugoti savo atžalas nuo blogos ar skausmingos informacijos.
Vaiko amžius ir melavimo raida
Meluoti vaikai geba jau nuo ankstyvos vaikystės, sulaukę 2-3 metų. Jie išgalvoja nebūtus įvykius, bet juos mes dažniau vadiname fantazijomis, o ne melu. Maždaug 4-5 metai yra tas pereinamasis laikotarpis, kada vaikas jau iš dalies suvokia, kad jo fantazija yra netikra. Apytikriai 7-8 metų vaikai jau gali pilnai suvokti melą ir sąmoningai meluoti.
Teigiama, jog iki ketverių metų vaikas nemoka meluoti, jis tiesiog fantazuoja ir išsigalvoja nebūtus dalykus, kuriais neretai pats tiki. Tačiau jau nuo ketverių metų vaikai ima suprasti, jog meluodami jie gali išsisukti nuo bausmės, nuslėpti netinkamą elgesį ir t.t.
Kaip atpažinti sąmoningą melą
Meluojantis vaikas nevalingai prisidengia burną, susijaudina, trina rankas, parausta, nežiūri į akis, kalba lėtai ir galvoja ką pasakyti, painioja detales bei pamiršta, ką sakė. Toks vaikų melas jau nėra nekalta fantazijos dalis, kadangi tai jie daro specialiai, žinodami, kad elgiasi netinkamai.
Kaip tinkamai reaguoti į vaiko melą
- Reikia elgtis nuoširdžiai, pasakyti, kad aš pykstu. Pasakykite, kad žinote tiesą ir nutraukite diskusiją. Po kurio laiko grįžkite prie to ir jei vaikas vis tiek tvirtina savo, aiškinkitės, kalbėkite. Bet nereaguokite pykčiu, neįrodinėkite nieko. Parodykite, kad jums rūpi.
- Bausmės neduos ilgalaikio efekto. Pyktis dėl to, kad vaikas meluoja, tik paskatins jį būti gudresniu.
- Melo ignoruoti nereikia ir tinkama reakcija, parodymas, kad jus tai skaudina, padeda atsikratyti melo.
- Jei tėvai žino, kad vaikas meluoja, jie turi tuo būti garantuoti 100 proc. Nes būna, kad tėvai tik numano.
- Kai paaugęs vaikas: pasitikėjimas mažina melo apraiškas paauglystėje. Kiek galima reikia išlaikyti tą pasitikėjimą ir kalbėti apie tai su vaiku.
„Baltasis melas“ ir taktiškumas
Ne paslaptis, kad meluoja kartais ir suaugusieji ir meluoja vardan gerų ketinimų. Nereikėtų akcentuoti vaikams, kad vienas melas yra geras, o kitas - blogas. Kai vaikas vyresnis - galima paaiškinti apie taktiškumą. Mes turime akcentuoti kitą pusę - kodėl santykiuose yra svarbu pasitikėjimas. Geriausia rodyti pavyzdžiu ir akcentuoti pasitikėjimą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vaikų globą Lietuvoje
Melas šeimos kontekste: suaugusiųjų pavyzdys
Svarbu nepamiršti, kad vaiko elgesio modelis formuojasi pagal artimųjų elgesio kopijavimo principus. Dažnai vyresni žmonės patys to nesuprasdami moko vaikus meluoti. Pavyzdžiui, kasoje tėvai nieko nepaaiškinę sako vaikui, jog neturi pinigų žaisliukui, tačiau neužilgo susimoka už nusipirktas prekes. Tėvai dažniausiai meluoja, nes bando apsaugoti savo atžalas nuo blogos ar skausmingos informacijos, nenori išreikšti savo nepritarimo ar nepasitenkinimo, o kartais ima meluoti tik todėl, kad nori priversti savo mažuosius kažką daryti.
Melas susijęs su trauminėmis ir sudėtingomis situacijomis
Anot Vidos Kilikevičienės, sudėtingose situacijose, patyrę smurtą arba prievartą vaikai gali imti sakyti visišką tiesą nieko neslėpdami. Jei vaikas patyrė rimtų psichinių traumų dėl smurto ar prievartos, kalbėdamas su jam pagalbos ranką tiesiančiu specialistu jis kalbės visiškai nuoširdžiai, žinoma, jei spaudimo nedarys aplinkiniai arba šeimos nariai.
Melas ir vagystės: susijusios problemos
Visgi, ne ką mažesnis vaikų pragyvenimo šaltinis yra vagiliavimas, kai vaikai norėdami turėti jiems labai patinkančius daiktus tiesiog juos pasisavina. Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą.
Kiekvienas vaikas savo gyvenime yra kažką pasisavinęs ar pasiėmęs be leidimo. Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano. Maži vaikai ima svetimus daiktus, nes jie mano, kad viskas, ką jie gali pasiimi savo rankele, yra jų. Psichologė Erika Kern teigia, jog tėvai neturėtų iš karto pulti į paniką, jei vaikas vieną kartą paima kažką svetimo.
Reaguoti reikėtų labai adekvačiai, paaiškinus, kad taip elgtis nėra gerai ir kitą kartą gali laukti nemalonumai. Negalima pastebėjus, kad vaikas pasisavino svetimą daiktą, pulti garsiai ant jo šaukti ar kitaip gėdinti. Reikia vaikui leisti pasijausti nukentėjusiojo vietoje, pagalvoti, kaip jam būtų skaudu jei kažkas pavogtų jo mėgstamiausią žaisliuką.
Taip pat skaitykite: Auklėtinių psichologinė gerovė
Įvertinus situaciją vaikui turėtų būti sukeltas apmaudas dėl jo poelgio bei noras grąžinti daiktą savininkui. Tai ir yra kone pati skausmingiausia ir gėdingiausia „bausmė“ vaikui, kai reikia grąžinti pasisavintą daiktą ir atsiprašyti. Tačiau toks būdas yra veiksmingiausias, nes pasijutęs kito žmogaus padėtyje ir pajutęs gėdą, vaikas nebenorės daugiau taip elgtis.
Kada kreiptis į specialistus
Vis dėlto, jei vaiko vagystės dažnai kartojasi reikia kreiptis į specialistus. Jei vaikas yra nuolat stebimas, tikrinamas, kamantinėjamas, jis ima vagiliauti, taip išreikšdamas savo protestą. Vaikui pradėjus vogti, reikėtų susimąstyti, kodėl jis taip elgiasi. Dažniausiai vagia tie vaikai, kurie yra emociškai apleisti, jaučiasi nereikalingi, neįdomūs, nieko nesugebantys ir nesvarbūs.
Bendravimas ir nuoširdus domėjimasis vaiko gyvenimu suteikia jam pilnavertiškumo jausmą, skatina pasitikėti savimi ir džiaugtis tuo, ką turi.
Globojami vaikai: specifika, teisiniai aspektai ir mitai
Vaiko, likusio be tėvų globos, priėmimas į šeimą, rūpinimasis juo, jo poreikių tenkinimas, saugios aplinkos užtikrinimas - labai kilnus ir būtinas. Globa ir įvaikinimas suteikia galimybę dalytis meile bei namų šiluma su tais, kuriems to labiausiai reikia. Tiek globos, tiek įvaikinimo atveju šeima yra parenkama vaikui, o ne vaikas šeimai. Todėl galimybės pasirinkti globotinį ar įvaikį nėra.
Ketinantys globoti ar įvaikinti asmenys turi atitikti panašius reikalavimus, kurie numatyti CK 3.269 str., išklausyti mokymus pagal GIMK programą. Tačiau esminiai skirtumai tarp globos ir įvaikinimo - įsipareigojimo trukmė ir įgyjamos teisės. Įvaikinimas yra baigtinis procesas. Globos atveju vaiko ryšiai su biologine šeima ar kitais šeimos nariais nenutrūksta, vaikas turi teisę palaikyti ryšius su biologine šeima ar artimaisiais, jeigu tai neprieštarauja jo interesams.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti socialinės rizikos vaikams
Globa ir įvaikinimo atvejais vaiko įgyjamos teisės skiriasi. Globos atveju vaikas neįgyja paveldėjimo teisės į globėjų šeimos turtą, o įvaikintas vaikas turi tokias pat juridines teises, kaip ir biologinis vaikas. Įtėviai įgyja visas pareigas, kokias turi biologinius vaikus auginančios šeimos, o vaiko globa juridiškai suvokiama kaip paslauga vaikui, netekusiam biologinių tėvų priežiūros.
Visuomenės mitai apie globą ir paauglius
Daugelyje mitų kalbama, kad globojami paaugliai yra netinkamo elgesio žmonės arba kad reikia turėti nuosavus namus ar didelę patirtį, norint globoti. Tai neteisinga: globodami vaiką ar jaunuolį, jūs turite globos centro specialistų pagalbą, paramą ir mokymus. Globodamas paauglius negali turėti darbo - taip pat mitas, nes kaip ir tėvystė, globa yra visos paros darbas, bet daug laiko vaikai praleidžia mokykloje, būreliuose ir pan.
Globodami vaikus, daug žmonių klaidingai mano, kad globėjas turi būti pora arba turi turėti patirties su vaikais. Tai netiesa: globojant svarbu energija ir motyvacija, o ne amžius ar lytinė ar šeimos situacija. Tyrimai rodo, jog meilė ir prisirišimas gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
Praktiniai patarimai globėjams ir tėvams
- Rodykite pavyzdį: venkite meluoti vaikams dėl „gerų“ ketinimų.
- Kalbėkite nuoširdžiai apie jausmus: sakykite „man liūdna, esu piktas“, bet pasiūlykite sprendimą.
- Išlaikykite pasitikėjimą: paauglystėje tai ypač svarbu, kad melavimo strategijos neįsitvirtintų.
- Aiškiai skirkite „mano“ ir „tavo“ ribas, aiškinkite apie svetimų daiktų skolinimąsi.
- Reaguokite adekvačiai į vagystes: leiskite vaikui pajusti kito skausmą ir priversti grąžinti daiktą, o ne visuomet audringai smerkti.
- Jei elgesys kartojasi ar yra susijęs su trauma, kreipkitės į specialistus.
Švietimas ir parama: kodėl svarbu kalbėtis apie globą
Visuomenėje vis daugiau kalbama apie globą ir įvaikinimą, dalijamasi gerosiomis patirtimis. Taip yra išsklaidomi vyraujantys mitai, žmonės gauna daugiau informacijos. Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt.
Pasiruošimas globoti vaiką apima mokymus, susitikimus ir pasiruošimą šeimai priimti vaiką. Nuo šio momento labai priklauso, kaip seksis jūsų bendra globos kelionė namuose. Kai vaikas ateina į tavo šeimą, reikia skirti ypatingą dėmesį ir laiko pažinti vienas kitą ir užmegzti ryšį.
Statistinė įžvalga apie institucijose augančius vaikus pagal amžiaus grupes
| Amžiaus grupė | Vaikų skaičius |
|---|---|
| 0-3 metų | 23 |
| 3-6 metų | 44 |
| 6-9 metų | 129 |
| 9-12 metų | 216 |
| 12-16 metų | 632 |
| 16-18 metų | 565 |
| 18-19 metų | 1 |
Globojami vaikai meluoja dėl įvairių priežasčių: nuo fantazijų iki siekio išvengti bausmės ar gauti dėmesio. Kiekvieną vaiko melo priežastį reikia suprasti ir įvertinti skirtingai. Neužtenka tik žinojimo, jog vaikas nuo mažens yra linkęs fantazuoti, nes meluoti arba sakyti tiesą jis gali dėl tam tikrų priežasčių.
tags: #ivaikinti #globojami #vaikai #meluoja #manipuliuoja #nes