Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, susiduria su iššūkiais, susijusiais su psichikos sveikatos priežiūra. Siekiant spręsti šias problemas, būtina įvertinti esamą situaciją, identifikuoti pagrindines problemas ir numatyti veiksmingas priemones. Šiame straipsnyje apžvelgiama mokslinė studija, analizuojanti Lietuvos psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo iššūkius.
Esama situacija ir problemos
Atkūrus nepriklausomybę, LR psichikos sveikatos priežiūra buvo vykdoma gana fragmentiškai, neužtikrinant nei paslaugas teikiančių institucijų veiksmingumo, nei pacientų pasitenkinimą gaunamomis paslaugomis, nuolat užregistruojami pacientų teisių pažeidimai. Iki šiol, nepaisant įvairiais lygiais vykdytų programų ir kitų priemonių, Lietuva yra tarp valstybių, pasižyminčių itin prastais visuomenės psichikos sveikatos rodikliais. Prieš septynerius metus Lietuvos Seimas priėmė šiuolaikiniais principais paremtą Psichikos sveikatos strategiją, tačiau iki šiol ji realiai nebuvo pradėta įgyvendinti.
Psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija. Tai sistema, kuri įtvirtina bejėgiškumo, socialinės atskirties, stigmos ir siauro, laikmečio reikalavimų nebeatitinkančio medicininio modelio tradicijas.
Koalicijos narys prof. Dainius Pūras praėjusiais metais su grupe Vilniaus Universiteto mokslininkų parengė Lietuvos mokslo tarybos remtą studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”. Joje buvo nustatyta, kad apie 500 mln. Analizė atskleidė, kad Lietuvos psichikos sveikatos politikoje šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami, todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga.
Sustabdykime stigmą: kodėl svarbu kalbėti apie psichinę sveikatą | Heather Sarkis | TEDxGainesville
Taip pat skaitykite: Problemos ir sprendimai
Pagrindinės problemos
Valstybės biudžeto, PSDF ir ES fondų lėšos daugiausia investuojamos į ankstesnių tradicijų suformuotą paslaugų sistemą, stiprinančią socialinės atskirties, stigmatizacijos ir bejėgiškumo reiškinius. Sustabdyta arba pernelyg lėta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir psichosocialinių bendruomeninių technologijų plėtra. Neveikia sistemos ir jos atskirų grandžių nepriklausomo vertinimo mechanizmai. Visuomenės psichikos sveikatos rodikliai yra nuolat prasti. politikų sprendimuose vyrauja prisitaikymas prie sistemos tradicijų ir visuomenėje paplitusių socialinę atskirtį ir netoleranciją palaikančių nuostatų.
Svarbiausiose psichikos sveikatos politikos srityse - siekiant įgyvendinti veiksmingą savižudybių prevenciją, vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą ir perėjimą nuo institucinės globos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų, - nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio, nors į sistemą investuota nemažai papildomų finansinių išteklių.
Lietuvoje veikianti psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nėra sistemos ir jos grandžių veiklos veiksmingumo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti į sistemą investuojamų lėšų efektyvumą. Nesukurtos paskatos siekti naujovių, vykdyti nepriklausomą lėšų efektyvumo, žmogaus teisių apsaugos ir kitų sistemos veiklos rezultatų stebėseną.
Identifikuotos sisteminės Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos spragos nesusijusios su finansinių išteklių trūkumu. Sistemos ydingumo požymiai stiprėjo ne 1990-2000 metais, o 2001-2013 metais, kai ekonomika augo (2001-2007) ir buvo naudojami Europos Sąjungos fondai (2007-2013).
Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nedidelius teigiamus visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokimo pokyčius, tačiau nepakanka politinės valios ir visuomenės narių suvokimo, kad veiksmingi sprendimai įmanomi tik tuo atveju, jei bus bendrais veiksmais įgyvendinti šiuolaikiniai principai ir atsisakoma socialinės atskirties ir stigmos tradiciją bei vienpusį biomedicininį modelį palaikančių paslaugų vyravimo.
Taip pat skaitykite: Autizmas: situacija Lietuvoje
Tokia visuomenės ir politinio diskurso būsena leido pasiekti, kad modernios psichikos sveikatos politikos principai suformuluoti dokumentuose, bet trukdo šią politiką įgyvendinti. Nepriklausomos stebėsenos mechanizmai leistų padidinti ir psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo, ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą, sykiu palaipsniui pakeisti visuomenės nuostatas.
Analizė atskleidė, kad Lietuvos psichikos sveikatos politikoje šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami. Todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga. Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu.
Alternatyvus priemonių planas
Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, gegužę susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, viena pirmųjų užduočių sau išsikėlė sukurti alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tokį sprendimą padiktavo šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, kuriam nepritarimą dar šių metų pradžioje išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai.
Ši koalicija visų pirma pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač - dideli, globos namai.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai el. pašto rinkodarai
Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos. Tikime, kad stipresnis už pažangą pasisakančių ekspertų bei nevyriausybinių organizacijų balsas pajudins šią strategiją iš mirties taško”, - sakė K.
Koalicijos memorandumą pasirašė šios 15 nevyriausybinės organizacijos ir ekspertai (abėcėlės tvarka): doc. dr. Arūnas Germanavičius, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas” prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas, VšĮ „Paramos vaikams centras” direktorė Aušra Kurienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė, Rūta Lukošaitytė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, VšĮ „Vaiko labui” direktorė Aurelija Okunauskienė, „Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis, prof. Dainius Pūras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” direktorė Lina Sasnauskienė, „Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė, doc. dr. Marija Veniūtė, prof.
Siūlomos kryptys problemoms spręsti
Šioms problemoms spręsti būtina surasti būdus, labiausiai atitinkančius susidariusią situaciją bei numatyti veiksmingiausias priemones atsiradusioms kliūtims pašalinti. Kuriant psichosocialinės gerovės indeksą, siūloma įtraukti rodiklius, susijusius su visuomenės psichikos sveikata, ir rodiklius, vertinančius psichikos sveikatos priežiūros veiklą, ir nepriklausomu būdu analizuojant šių rodiklių kaitą nuolat koreguoti psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą.
Pertvarkyti psichikos sveikatos priežiūrą į atsigavimą ir asmenį orientuotą modelį, kuris yra pagrįstas bendruomene ir apima multidisciplininę komandą, galinčią suteikti visapusišką paslaugų paketą visiems psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims. Galimybių PSSPTŽ dalytis asmeninio atsigavimo istorijomis, siekiant sumažinti stigmą, sukūrimas.
Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, gegužę susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, viena pirmųjų užduočių sau išsikėlė sukurti alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tokį sprendimą padiktavo šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, kuriam nepritarimą dar šių metų pradžioje išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai.
Ši koalicija visų pirma pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač - dideli, globos namai. Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos.
„Prieš septynerius metus Lietuvos Seimas priėmė šiuolaikiniais principais paremtą Psichikos sveikatos strategiją, tačiau iki šiol ji realiai nebuvo pradėta įgyvendinti. Tikime, kad stipresnis už pažangą pasisakančių ekspertų bei nevyriausybinių organizacijų balsas pajudins šią strategiją iš mirties taško”, - sakė K. Koalicijos narys prof. Dainius Pūras praėjusiais metais su grupe Vilniaus Universiteto mokslininkų parengė Lietuvos mokslo tarybos remtą studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”. Joje buvo nustatyta, kad apie 500 mln.
„Psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija. Tai sistema, kuri įtvirtina bejėgiškumo, socialinės atskirties, stigmos ir siauro, laikmečio reikalavimų nebeatitinkančio medicininio modelio tradicijas”, - teigė prof. D.
„Dėl savižudybių kasmet netenkame maždaug tūkstančio žmonių. Tačiau problema valstybiniu lygiu sprendžiama itin vangiai. Konkretus pavyzdys - remdamiesi kitų šalių patirtimi esame ne kartą akcentavę, kad greičiausiai pokyčio galime pasiekti, jeigu užtikrinsime specializuotą psichologinę pagalbą visiems mėginusiems nusižudyti. Tai vis dar nėra įgyvendinta, nors problema žinoma jau du dešimtmečius”, - sakė P.
Koalicijos memorandumą pasirašė šios 15 nevyriausybinės organizacijos ir ekspertai (abėcėlės tvarka): doc. dr. Arūnas Germanavičius, asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas” prezidentė Dovilė Juodkaitė, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentas dr. Evaldas Kazlauskas, VšĮ „Paramos vaikams centras” direktorė Aušra Kurienė, VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” direktorė Karilė Levickaitė, Rūta Lukošaitytė, Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, VšĮ „Vaiko labui” direktorė Aurelija Okunauskienė, „Vaikų linijos” vadovas Robertas Povilaitis, prof. Dainius Pūras, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” direktorė Lina Sasnauskienė, „Jaunimo linijos” direktorius Paulius Skruibis, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė, doc. dr. Marija Veniūtė, prof. Nida Žemaitienė.
VŠĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos” inicijuotas, Europos NVO programos „EEA Grants” finansuojamas projektas „Pokyčių sparnai” prisideda prie pilietinės visuomenės vystymosi ir socialinio teisingumo įtvirtinimo Lietuvoje skatinant reformas psichikos sveikatos ir žmogaus bei vaiko teisių srityje. Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų susivienijo į koaliciją „Psichikos sveikata 2030“. Koalicija sieks skatinti atvirumo, skaidrumo bei žmogaus teisių principų įtvirtinimą šalies psichikos sveikatos sistemoje. Pasaulinė statistika teigia, kad 25 proc.
Koalicija visų pirma pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Pagrindinis tokių paslaugų plėtros trukdis yra nuo sovietmečio paveldėti psichikos sveikatos sistemos trūkumai, lemiantys neproporcingą gydymo medikamentais ir institucinės globos dominavimą.
Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač - dideli, globos namai. Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos.
Tyrimo tikslas buvo kompleksiškai išanalizuoti Lietuvos psichikos sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo raidą 1990-2013 metais bei moksliškai įvertinti jos veiksmingumą. Pasitelkus sisteminės analizės paradigmą ir realistinio vertinimo metodinę prieigą, vykdyta kompleksinė analizė (ekspertų interviu, pirminių ir antrinių dokumentų analizė, turinio ir diskurso analizė). Buvo analizuojamas tiek su visuomenės psichikos sveikatos problemų sprendimu susijęs socialinis (žiniasklaidos šaltiniai) ir politinis (Lietuvos Respublikos Seimo stenogramos) diskursas, tiek psichikos sveikatos politikos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumas.
Vaikų psichikos sveikatos iššūkiai Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebimas didėjantis susirūpinimas dėl vaikų psichikos sveikatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, vaikų ligų struktūroje dominuoja kvėpavimo sistemos, virškinimo sistemos ir akių ligos, tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į psichologinius bei socialinius veiksnius, turinčius įtakos vaikų gerovei. Sveikatą žalojanti gyvensena, tokia kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nesveika mityba, ankstyvi lytiniai santykiai, patyčios ir smurtas, kelia ypač didelį susirūpinimą.
Statistikos departamento duomenimis, nelaimingi atsitikimai yra viena pagrindinių vaikų mirčių priežasčių. Taip pat, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, užregistruojama nemažai vaikų, sergančių niežais ir pedikulioze. Šie duomenys rodo, kad būtina skirti didesnį dėmesį vaikų sveikatos priežiūrai ir prevencijai.
Pedagoginio universiteto ir Higienos instituto tyrimai atskleidė, kad nors mokinių ugdymo krūvis sumažėjo, daliai mokinių jis vis dar per didelis ir daro neigiamą poveikį sveikatai. Tėvų ir mokytojų nuomone, mokymo krūvio mažinimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, galinčių pagerinti mokinių sveikatą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra blogi prievartos rodikliai. Statistikos departamento duomenimis, dėl išorinių priežasčių mirė nemažai vaikų.
Strategijos tikslai ir prioritetai
Naujoji psichikos sveikatos strategija siekia spręsti šias problemas ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę augti sveikas ir laimingas. Strategijoje numatoma:
- Ankstyva intervencija ir prevencija: Užtikrinti prieinamumą prie psichikos sveikatos paslaugų vaikams ir paaugliams, įskaitant ankstyvą patikrą ir konsultacijas.
- Bendruomeninės paslaugos: Plėtoti bendruomenines paslaugas, kurios padėtų vaikams ir jų šeimoms spręsti psichikos sveikatos problemas savo aplinkoje.
- Švietimas ir informavimas: Didinti visuomenės informuotumą apie vaikų psichikos sveikatą ir mažinti stigmatizaciją.
- Mokytojų ir specialistų mokymas: Parengti mokytojus ir kitus specialistus, dirbančius su vaikais, atpažinti ir reaguoti į psichikos sveikatos problemas.
- Duomenų rinkimas ir analizė: Užtikrinti tikslų ir patikimų duomenų apie vaikų psichikos sveikatą rinkimą ir analizę, kad būtų galima priimti pagrįstus sprendimus.
Europos Sąjungos parama ir tarptautinis bendradarbiavimas
Lietuva aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose ir bendradarbiauja su kitomis šalimis, siekdama gerinti psichikos sveikatos priežiūrą. Šalis nuo 1993 metų yra Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo narė. Rengiamos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos, kurių paskirtis - padėti parengti specialistus, ugdyti vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius. Įgyvendinant projektą „Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos specialistų profesinių žinių ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“, finansuojamą pagal Bendrąjį programavimo dokumentą, apmokyta visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose.
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono sveikatos apsaugos ir aplinkos ministrų konferencijoje priimtas Europos vaikų aplinkos ir sveikatos veiksmų planas, kurio tikslas - užkirsti kelią vaikų sergamumui ir mirtingumui dėl įvairių priežasčių. Lietuva dalyvauja įgyvendinant Pasaulio sveikatos organizacijos projektą „Aplinkos ir sveikatos informacinės sistemos, skirtos politikai formuoti, įsteigimas“.
Pagal šiuolaikines Europos vertybes psichikos sveikatos sritį numatoma remti iš 2007-2013 m. skiriamų ES struktūrinių fondų lėšų. Be to, tikimasi, kad apskritai sveikatai atiteks 5 proc. Lietuvos biudžeto lėšų, iš kurių penktadalis turėtų būti skiriama psichikos sveikatai.
Bendruomeninių paslaugų plėtra
Pagrindinis strategijos akcentas - keisti nusistovėjusį psichikos sutrikimų gydymą pereinant prie bendruomeninių paslaugų. Teigiama, kad Lietuva privalo išsivaduoti iš šimtametės izoliacijos, socialinės atskirties bei diskriminacijos tradicijų ir diegti naujus, mokslo žiniomis ir šiuolaikinės Europos vertybėmis pagrįstus problemų sprendimo būdus. Norima pamažu sustabdyti siuntimą į globos institucijas. Vakarų šalių ekspertai stebisi, kad mūsų globos įstaigose gyvena daug vaikų, o kiti rūpinimosi jais būdai menkai paplitę. Pavyzdžiui, vaikus auginti ne pas biologinius tėvus, o pas gerai šiam tikslui parengtus įtėvius.
Beje, vis dėlto tėvų mokymus žadama pradėti pagal bendrą Europos šalių projektą vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemoms spręsti. Šį projektą parengė mūsų šalis. Jai patikėta koordinuoti ir jo įgyvendinimą.
Iššūkiai ir kliūtys
Nepaisant strategijos tikslų ir numatytų priemonių, Lietuva susiduria su nemažais iššūkiais įgyvendinant psichikos sveikatos politiką. VU mokslininkų grupės studija „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką“ atskleidė, kad šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami. Todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga.
Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu. Ištekliai pirmenybiškai investuojami į tradicijų suformuotą paslaugų sistemą, stiprinančią socialinės atskirties, stigmos ir bejėgiškumo reiškinius. Sustabdyta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir bendruomeninių paslaugų plėtra. Neveikia nepriklausomo sistemos ir jos grandžių vertinimo mechanizmai. Visuomenės psichikos sveikatos rodikliai yra prasti. Politikų sprendimuose vyrauja prisitaikymas prie ydingai veikiančios sistemos ir permainoms nepalankių visuomenės nuostatų.
Analizuojant kaip veikia psichikos sveikatos priežiūros sistema, buvo išgrynintos svarbiausios psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo sritys - savižudybių prevencija, veiksmingų paslaugų vaikams plėtra ir perėjimas nuo institucine globa grįstos sistemos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų. Tiriant kaip vyko permainos šiose srityse, išaiškinta, kad jose nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio.
Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nėra sistemos ir jos grandžių veiksmingumo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti sprendimų veiksmingumą. Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nežymius teigiamus pokyčius visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokime.
Visuomenės ir politinio diskurso lygis leido pasiekti, kad moderni psichikos sveikatos politika suformuluota dokumentuose, bet toks diskurso lygis dar nėra pakankamai brandus, kad skatintų tokią naują politiką įgyvendinti. Nepriklausoma stebėsena paskatintų psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą ir kartu pozityvias permainas visuomenės nuostose.
Ateities vizija ir lūkesčiai
Nepaisant iššūkių, Lietuva siekia sukurti modernią ir veiksmingą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, kuri atitiktų šiuolaikinius standartus ir užtikrintų kokybiškas paslaugas visiems gyventojams. Pristatant naująją strategiją Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė kalbėjo: „Pagal jaunuolių savižudžių skaičių kasmet susidarytų visa klasė. Jei ir toliau delsime, per dešimtmetį prarasime visą mokyklą“.
Anot sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos, jei naujosios strategijos neįgyvendinsime dabar, kai sprendimus palaiko valdžia ir tarptautinės organizacijos, skiriamas finansavimas, kai dėl to bendradarbiauja mūsų ir užsienio šalių specialistai, vargu ar greitai tam vėl susitelksime.
D. Pūras viliasi, kad daugiau dėmesio skiriant psichikos sveikatai per kelerius metus pavyks sumažinti savižudybių. Jei kasmet nusižudytų ne 1500 žmonių, kaip dabar, o penkiais šimtais mažiau - būtų labai gerai. Tačiau rezultatų reikia laukti dešimtmečius.
Visuomenės nuostatos ir stigmos mažinimas
Visuomenės nuostatos ir stigma, susijusios su psichikos sveikatos problemomis, yra viena didžiausių kliūčių siekiant gerinti psichikos sveikatos priežiūrą. Visuomenė dažniausiai žmogų laiko psichiškai sveiku, kol jis neapsilanko pas gydytoją psichiatrą. Ne žmogaus savijauta, būklė, pagaliau ne jo elgesys, kartais neabejotinai liguistas, yra psichikos sveikatos kriterijus, o vizitas pas psichiatrą. Kol žmogus nesilanko pas jį, gali būti laikomas keistoku, originaliu, ekscentrišku, sunkaus būdo, tačiau ne ligoniu, nors jo liguistumas - akivaizdus.
Net ir tada, kai psichikos sutrikimai dingsta, visuomenės akyse toks žmogus jau vadinamas psichikos ligoniu ir jo elgesiui taikomi kiti kriterijai bei reikalavimai. Toks asmuo greitai pajunta savotišką izoliaciją ir santūrų kitų žmonių elgesį su juo. Tai būdinga santykiams su visuomene apskritai ir darbo santykiams.
Svarbu šviesti visuomenę apie psichikos sveikatos problemas, mažinti stigmatizaciją ir skatinti supratimą bei toleranciją. Brandi visuomenė ir pilietis turi suvokti, kad natūralu turėti tokių bėdų. Vadinasi, ne pripažinti save ligoniu, bet turėti galimybę tobulėti.
Farmakoterapija, psichoterapija ir socialinės paslaugos
PSO gera psichikos sveikatos sistema vadina tokią, kurioje yra išvystyta farmakoterapija, psichoterapija, socialinių paslaugų tinklas. Lietuvoje ypač trūksta pastarųjų, stringa įvairių žinybų bendradarbiavimas. Jeigu nepavyks dirbti bendrai, sunku tikėtis gerų rezultatų.
tags: #issukiai #igyvendinant #lietuvos #psichikos #sveikatos #politika