Po sunkių traumų, insulto ar ortopedinių operacijų pacientų sveikimo kelias dažnai nesibaigia ligoninėje - jis tik prasideda. Reabilitacija tampa esmine gydymo dalimi, padedančia grįžti į savarankišką gyvenimą, mažinti skausmą, atkurti judėjimo funkcijas ar net psichologinę pusiausvyrą.
Panevėžio ligoninėje ištisą parą yra taikomi patys naujausi šios ligos gydymo metodai. Šiuolaikinis insulto gydymas - labai pažengęs į priekį. Pavėlavus atstatyti kraujotaką galvos smegenyse, vystosi negrįžtami procesai smegenų ląstelėse, o atsiradusi ligos simptomatika tais atvejais gali ir nebepraeiti.
Insulto gydymo naujovės Panevėžio ligoninėje
Atsižvelgiant į atsiradusias insulto diagnostikos ir gydymo naujoves, kasmet yra atnaujinamos išeminio insulto gydymo metodikos. Šis komitetas atnaujino insulto gydymo metodiką pagal naujausias Lietuvos insulto asociacijos rekomendacijas ir kitų šalies ligoninių Insulto centrų gerąją patirtį.
Gydytojas neurologas L. aiškino: „Klinikiniai tyrimai rodo, kad sutaupius net ir kelias ar keliolika minučių, insulto gydymas ženkliai pagerėja ir paciento negalios laipsnis sumažėja.“
Ligoninės direktorius A. sakė: „Ūminio insulto gydymas dėl labai greito ir negrįžtamo galvos smegenų pažeidimo reikalauja ypatingo operatyvumo, kuris įmanomas tik koordinuojant, integruojant įvairių lygių tarnybų ir specialistų veiklą į vieningą, darniai funkcionuojančią sistemą.“
Taip pat skaitykite: Kompensacijų skyrimo tvarkos apžvalga
A. A. aiškino: „Konsultacijų poliklinikoje sėkmingai veikia PSIP (praeinančių smegenų išemijos priepuolių) kabinetas, kuriame tiriami didelę insulto riziką turintys pacientai. Pacientams išaiškinami insulto rizikos veiksniai, skiriamas profilaktinis gydymas, padedantis išvengti šios ligos pasekmių. Taip pat auga ir susiaurėjusių kaklo kraujagyslių stentavimo procedūrų skaičius, kurių 2021 metais atlikta net 88, tuo tarpu kai 2020 metais - tik 48 procedūros“.
L. pridūrė: „Derinant medicinos pažangą, Europinių fondų investicijas ir Panevėžio ligoninės kolektyvo pastangas, pacientai, susirgę galvos smegenų infarktu, ligoninėje gauna kvalifikuotą aukščiausio lygio pagalbą.“
Skyriaus atnaujinimas
„Panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei ligoninės lėšas, yra baigiamas 2-ojo neurologijos skyriaus patalpų remontas. Šiuolaikiškai įrengiamos palatos su arterinio kraujospūdžio nuotolinio monitoravimo galimybe, įrengtos elektrinės paciento perkėlimo sistemos. Be to, prie kiekvienos lovos privestas deguonis, privestas vakuumas (seilėms ir skysčiams atsiurbti), įsigytos elektrinės funkcinės lovos, spintelės, antipraguliniai čiužiniai, atnaujinta insulto diagnostikos įranga.“
Paciento istorija: sunkus kelias į sveikimą
„Iššūkis - taip mes dabar vadiname šį gyvenimo etapą“, - sako 29-erių iš Latvijos kilęs panevėžietis A. Kirilovas. Jis jau kurį laiką stengiasi iš baisios ligos gniaužtų susigrąžinti jauną žmoną. 27-erių Iną vyras nuo ryto iki vakaro vedžioja į įvairias procedūras. Jose jauna ligonė masažuojama, treniruojama, lavinami jos kalbos įgūdžiai, kad kuo greičiau atsigautų po ištikusio insulto prieš pat gimdymą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Kaip pasakojo Aleksandras, žmonos nėštumas nebuvo planuotas. Pora susituokė prieš penkerius metus, pakalbėdavo apie vaikus, bet tuo ir baigdavosi. Kai Ina pastojo, abu sutuoktiniai labai apsidžiaugė ir be galo laukė savo pirmagimio. Žmonos savijauta nuo pat nėštumo pradžios, vyro teigimu, buvo normali, tačiau į pabaigą ėmė šokinėti nėščiosios kraujo spaudimas.
Taip pat skaitykite: Žmogaus teisės į kompensaciją Lietuvoje
„Nėštumas nebuvo sunkus, prieš Kalėdas kartu net išvykom į Angliją aplankyti žmonos sesers. Tik paskutinį mėnesį atsirado bėdų dėl kraujo spaudimo, žmoną prižiūrėjusi gydytoja skyrė vaistų, nuo to ji dažnai eidavo į tualetą“, - dabar prisimena Aleksandras.
Žmona - ant mirties slenksčio
Inos sveikata ypač pablogėjo balandžio 3-iąją ir nėštukė pateko į Respublikinę Panevėžio ligoninę. Medikai prakalbo apie gimdymą anksčiau laiko - balandžio 9-ąją, nors nėštumas turėjo tęstis dar beveik mėnesį.
„Tą savaitę buvau užsienyje ir dabar dėl to gailiuosi. Reikėjo būti kartu ligoninėje - sakė tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis A. Kirilovas. - Sužinojęs apie paankstintą gimdymą, paprašiau darbdavių mane paleisti namo. Vieną dieną prieš nustatytą terminą gimdyti jau buvau pas žmoną.“ Sutuoktinis matė, kad ištino Inos kojos, rankos. Tokią palikęs palatoje, Aleksandras vakare gavo žmonos žinutę, kad jai skauda galvą. O netrukus vyras saviškei nebegalėjo prisiskambinti.
Ankstų balandžio 9-osios rytą vyras sulaukė kaip perkūno iš giedro dangaus netikėtos žinios: jo mylima besilaukianti žmona prie mirties slenksčio ir vargu, ar išgyvens.
„Man pasakė, kad vaiką išgelbėjo, o žmonai insultas ir ji greičiausiai neišgyvens. Įsivaizduokit, kaip jaučiausi: matau prieš laiką gimusį vaikelį, o jo mama - ištikta komos, po cezario pjūvio ir sunkios galvos smegenų operacijos“, - išgyvenimais dalijosi A. Kirilovas.
Taip pat skaitykite: Vaikų parama
Sunkus grįžimas
Kirilovų sūnus gimė 1,900 kg svorio, dabar jis jau namuose, pas savo senelius Raseinių rajone. Mažylio svoris daugiau nei 3 kg, jis sparčiai auga ir puikiai laikosi, nepaisant, jog naujagimiui labai stinga ryšio su mama.
Ina po komos išgyveno. Praėjus kelioms dienoms po operacijos, moteris atmerkė vieną akį, paskui kitą, vėliau ėmė judėti, grįžo atmintis. „Dabar ji tokia pat, kaip buvo anksčiau, tik vis dar sunkiai valdo dešinę ranką ir kalba labai mažai. Žmona viską atsimena, išskyrus valandas po galvos skausmo, kai pateko į operacinę. Nei psichikos, nei kokių nors stiprių emocinių pažeidimų jai nenustatyta, bet dabar Inai labai sunku, turiu įkalbinėti ją gydytis, atlikti visas reabilitacijos procedūras, ji nieko nenori, tik namo, pas vaiką, dažnai verkia, pyksta“, - kalbėjo dėl žmonos sveikatos kalnus nuversti pasiryžęs sutuoktinis.
Paskui į Palangą
Palangoje gydomą Iną jis prižiūri beveik nuo pirmų reabilitacijos dienų. Iš pradžių panevėžietė atgauti jėgų išvažiavo viena, bet negalėjo išverti vienatvės ir prispaudusių bėdų, todėl Aleksandras atvyko Inai padėti.
„Turėjau pasiimti neplanuotų atostogų, tėvystės atostogos man neprikauso, nes Lietuvoje nesu išdirbęs metų. Dabar taip ir gyvenu iš santaupų Palangoje, dėl visa ko pasiėmiau paskolą, pakeičiau automobilį, kad galėčiau taupiau važinėti iš pajūrio namo kas savaitgalį - žmona itin nervinasi be vaiko, kai jį pamato, net atsigauna, atrodo, ir sveiksta greičiau. Turime kartu įveikti šitą kelią, padaryti viską, ką liepia medikai, atlikti visas numatytas procedūras“, - save guodžia Aleksandras.
Kad galėtų padėti reabilitacijos ligoninėje sveikstančiai žmonai, A. Kirilovui teko apsistoti pažįstamų bute Šventojoje. Kartu gyventi su žmona ligoninėje buvo per brangu - palata sutuoktiniams pasiūlyta už 70 eurų per dieną.
Ina iki gimdymo nedirbo. Prieš keletą metų abu triūsė emigracijoje, ten ir susipažino. Prieš porą metų grįžo į Lietuvą ir apsistojo Panevėžyje.
„Grįžę dairėmės, kur galėtume tvirčiau įsikurti, pažiūrėjome „Youtube“ vaizdo medžiagą apie Panevėžį ir jis mums patiko. Čia nusipirkome butą, jį remontavom, paskui važiavom į užsienį dar užsidirbti. Grįžome, ėjome mokytis ir pradėjome dairytis darbo. Žmona bandė kirpėjos, nagų meistrės amatus, aš - vairuotojas. Bet čia ta nelaimė užklupo“, - apie paskutinių metų įvykius kalbėjo Aleksandras.
Reikia pagalbos
I. Kirilovos reabilitacija pajūryje turėtų baigtis po mėnesio, po šito jai priklausytų dar 20 dienų tokio paties gydymo, o rugpjūtį planuojama galvos operacija. Sutuoktiniai labai viliasi, kad viskas bus gerai ir jaunas organizmas visiškai pasveiks.
Aleksandras nusiteikęs darbo ieškotis Panevėžyje, kad galėtų dieną padėti žmonai, žiūrėtų savo kūdikį, o naktį dirbti. Šeimai pagelbėti pasirengę ir Inos tėvai.
„Nežadame nuleisti rankų, jau ieškome logopedų, masažuotojų. Niekada iš nieko neprašiau nė cento, o dabar jau finansiškai išlaikyti stabilumą vis sunkiau, kaupiasi mokesčiai ir paskolą reikės atiduoti. Labai gėda prašyti paramos, bet gal atsiras gerų žmonių mūsų nelaimės akivaizdoje“, - akivaizdžiai nepatogiai jausdamasis pagalbos paprašė A. Kirilovas.
Teisybės ieškos teisme
Aleksandras planuoja dar vieną svarbų žygį dėl savo mylimosios. Jis žada teisme ieškoti teisybės dėl moterį užgriuvusių sveikatos bėdų.
„Kai baigsis reabilitacija, būtinai susirinksiu visus reikalingus dokumentus, ligos išrašus ir kreipsiuosi tiesiai į teismą. Pačioje Panevėžio ligoninėje teisybės tikrai neieškosiu“,- pabrėžė A. Kirilovas.
Žvelgdamas atgal į tas lemtingas dienas prieš Inos gimdymą, jis prisimena, kad žmona paskutiniu metu sunkiai toleravo jai skirtus vaistus, jai buvo atliekami virškinimo fermentų tyrimai, nėščiosios organizmas esą nebetoleravo cheminių preparatų. Dėl to, A. Kirilovo įsitikinimu, nesuveikė ir nuo kraujo spaudimo, kurį signalizavo galvos skausmas bei tinimai, skirti vaistai.
Vyras įsitikinęs, kad medikai turėjo rimčiau pažiūrėti į tai, jog jo žmonos šeimoje tokios problemos per gimdymą nebuvo naujiena. Dėl kraujo spaudimo prieš trylika metų gimdydama vos nemirė Inos sesuo, dėl to paties sunkiai gimdė ir jos mama.
„Tada gydytojas jai pasakė: „Tu - tai ne tavo mama ir ne sesė, tu gimdysi pati.“ Žmona dėl to labai susijaudino ir kraujospūdis jai pakilo dar labiau“, - apie tai, kad sutuoktinė bandė įspėti Panevėžio medikus, pasakojo Aleksandras. Jis teigia, jog nuo pradžių nejautė jokio gydytojų nerimo, net nėščiosios kortelėje vyras iki šiol neranda jokių pavojų reiškiančių įrašų dėl Inos sveikatos bėdų iki gimdymo.
Rimtos ligos komplikacijos
Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriaus vedėjas gydytojas akušeris-ginekologas Raimundas Petrauskas apgailestavo dėl insultą patyrusios gimdyvės likimo. Tačiau šioje situacijoje, anot jo, viską lėmė rimta moters liga - nėščiųjų toksikozė.
„Tai buvo itin rimta situacija dėl sunkios ligos komplikacijų. Trumpai ir aiškiai visko paaiškinti tokiu atveju neįmanoma. Tačiau viskas galėjo baigtis daug blogiau - o dabar išgelbėtas ir kūdikis, ir mama“, - kalbėjo Panevėžyje žinomas medikas.
Visai neseniai, anot jo, spaudoje taip pat aprašytas panašus atvejis Kaune, tik ten gimdyvė neišgyveno. „Tai reta komplikacija, bet ji pasitaiko visame pasaulyje. Atrodytų, moteris gulėjo ligoninėje, buvo prižiūrima, sekama jos sveikatos būklė, bet niekada nežinai, kaip situacija gali pasisukti“, - teigė R. Petrauskas.
Anot jo, gydytojų nuomone, taip nutikus namuose, gimdyvė nebūtų išgyvenusi.
Fizioterapijos iššūkiai reabilitacijoje
Druskininkuose surengta „FMR gydytojų mokykla II: fizioterapijos iššūkiai“ konferencija. Tai antrąkart vykusi mokykla, subūrusi FMR gydytojus iš Lietuvos ir užsienio. Pasak dr. D. Naruševičiūtės, šio susibūrimo metu buvo aptarti fizioterapijos metodai ir siekta juos suklasifikuoti pagal poveikį bei indikacijas.
„Ypač daug diskusijų kelia temos, susijusios su epilepsija ir onkologija, nes būtent šiose srityse reabilitacijos gydytojų nuomonės išsiskyrė labiausiai. Pavyzdžiui, vieni mano, kad elektroterapija epilepsija sergančiam pacientui gali būti taikoma, kiti - ne, arba nesutaria, kokiomis sąlygomis ji būtų saugi. Tai vadinamosios „pilkosios zonos“, kai vienoje įstaigoje gali būti rekomenduojama viena, o kitoje - visai kas kita“, - sako fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja dr.
Aktyvus dalyvių įsitraukimas leido produktyviai apsitarti, kaip turėtų atrodyti nuoseklesnė ir vienodesnė praktika. FMR gydytojas Lietuvoje dirba reabilitacijos specialistų komandoje ir, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą, yra šios komandos lyderis.
„Fizioterapija yra tik viena viso reabilitacijos proceso dalis, tačiau Lietuva šioje srityje išsiskiria - šie metodai ne tik plačiai taikomi, bet ir finansuojami valstybės. Esame viena iš nedaugelio Europos šalių, kur pacientams prieinama net ir pažangi fizioterapija, pavyzdžiui, gydymas didelės energijos aparatais, tokiais kaip lazeriai, smūgio bangos ar magnetinė stimuliacija. Tai - didelė vertybė pacientui, bet kartu ir atsakomybė gydytojams, nes reikia žinoti, kada ir kaip šias technologijas taikyti saugiai bei efektyviai“, - sako dr. D.
Lietuvoje FMR gydytojus rengia dvi aukštosios mokyklos - Vilniaus universitetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Tačiau jų studijų programos kol kas nėra suderintos, todėl skiriasi ir rengiamų specialistų žinių lygis bei požiūris į gydymą.
Šių metų renginyje gydytojai taip pat turėjo galimybę susipažinti su naujausia fizioterapine įranga. Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai sprendžia dar vieną svarbią problemą - gydytojų profesinę izoliaciją, ypač regionuose.
„Norime, kad gydytojai jaustųsi ne vieni, kad turėtų galimybę aptarti aktualius klausimus, pasidalinti ne tik sėkmės istorijomis, bet ir abejonėmis ar patiriamais iššūkiais“, - pabrėžia dr. D.
Vieno iš susitikimų metu buvo organizuota gydytojų apklausa, pateikiant konkrečią klinikinę situaciją - skausmą keliantį reumatoidinio artrito atvejį. Paaiškėjo, kad dauguma gydytojų turi savo „mėgstamus“ gydymo metodus, tačiau ne visi sugeba pagrįsti savo pasirinkimą moksliškai.
„Tokios iniciatyvos - ne tik apie žinių atnaujinimą. Jos kuria bendruomenę. Tai, ką darome, turi tiesioginį poveikį pacientui. Mokykla gal ir neišspręs visų iššūkių, bet ji vienija gydytojus, kurie nori dirbti geriau, saugiau, atsakingiau. O tai - didžiausia nauda mūsų pacientams“, - įsitikinusi dr. D.
SVEIKATOS MEDIS - Reabilitacijos svarba, siekiant grįžti į pilnavertį gyvenimą po patirto insulto
tags: #ar #skiriama #reabilitacija #panevezio #ligonineje #sergant