Kasmetinės atostogos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas - dažnai darbdaviams ir darbuotojams kelianti daug klausimų sritis. Šiame straipsnyje detaliai aptariame, kaip apskaičiuojami atostoginiai ir išeitinės kompensacijos, kokios taisyklės taikomos skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (VDU), bei kokios problemos ir galimi sprendimai susiję su naujojo VDU aprašo trūkumais ir kintančiu (nepastoviu) etatu.
Ką numato Darbo kodeksas ir VDU apskaičiavimo tvarka
Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per metus, o bent viena kasmetinių atostogų dalis negali būti trumpesnė nei 10 darbo dienų, jeigu asmuo dirba 5 darbo dienas per savaitę, arba trumpesnė nei 12 darbo dienų, jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę. Darbuotojui, kuris dirba 5 darbo dienas per savaitę, priklauso 20 darbo dienų metinių atostogų; dirbančiam 6 dienas per savaitę - 24 darbo dienos.
Darbo kodeksas ir VDU apskaičiavimo tvarka nustato, kad už atostogas mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal paskutinių trijų mėnesių duomenis. Suma apskaičiuojama pagal trijų mėnesių darbo dienų skaičių ir atlyginimą, tuomet išvedamas VDU už 1 darbo dieną ir padauginamas iš atostogų dienų.
Atostogos kalendorinėmis dienomis: problemos su tvarkos trūkumu
Naujajame VDU apraše nebeliko aiškios atostogų, suteikiamų kalendorinėmis dienomis, apmokėjimo tvarkos. VDU aprašo vienintelė nuostata dėl atostogų kalendorinėmis dienomis yra tokia: „Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 bei 2 dalis ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 65 straipsnio 1 dalį kasmetinės atostogas suteikiamos kalendorinėmis dienomis, vidutinis darbo užmokestis mokamas už darbo dienas ar darbo valandas kasmetinių atostogų laiku, nustatytas pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką“.
Toks nuostatų spragumas palieka neaiškumų daugeliui darbuotojų, dirbančių ne pagal valstybės tarnybos ar žvalgybos taisykles. Pagal naujojo Darbo kodekso 126 str. 2 d., kasmetinės atostogos kalendorinėmis dienomis (savaitėmis) suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba 1-4 dienų darbo savaitę arba kintamos trukmės darbo savaitę. Kodeksas nenumato specifinio savaitės apibrėžimo, taigi logiška manyti, kad savaitė trunka 7 kalendorines dienas, tačiau tai nenumato pareigos suteikti atostogas būtinai savaitėmis. Dėl to yra susidariusi ydinga teisinė situacija: apmokėjimo už atostogas kalendorinėmis dienomis tvarka nėra apibrėžta, bet tokios atostogos privalo būti suteiktos ir apmokėtos.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Atsižvelgiant į tai, būtų logiška tikėtis, kad esamas VDU aprašas bus ištaisytas, tačiau, įvertinus teisės aktų leidybos praktiką, negalima atmesti tikimybės, kad problema užtruks. Kol kas vienintelis praktiškas būdas šią spragą bent iš dalies spręsti - įmonėms pačioms nustatyti aiškias atostogų apmokėjimo bei kompensacijos apskaičiavimo tvarkas (formules).
Valandinis VDU ir kintanti darbo dienų trukmė
Atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimas tiems darbuotojams, kuriems kasmetinės atostogos suteikiamos darbo dienomis, iš esmės yra paprastas: imamas suteikiamų ar kompensuojamų atostogų darbo dienų skaičius ir dauginamas iš dienos VDU. Tačiau yra išimtis: pagal VDU Aprašo 5.6 punktą „Vidutinis valandinis darbo užmokestis turi būti skaičiuojamas ir tuo atveju, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės“.
Nors kasmetinės atostogos darbo dienomis suteikiamos tiems darbuotojams, kurie dirba fiksuotą 5 arba 6 dienų savaitę, gali būti, kad pamainų trukmė konkrečiomis savaitės dienomis skirsis. Praktikoje dažnai nustatomas skirtingas darbo trukmės modelis pirmadieniais-ketvirtadieniais ir penktadieniais, todėl valandomis skaičiuoti apmokamas atostogas tenka dažnai. Jei reikės naudoti valandinį VDU ir darbo valandų skaičių pagal grafiką, skaičiuojant kompensaciją natūraliai atsiranda poreikis įvertinti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną, nes po atleidimo grafiko nebėra.
Neaiškumai dėl darbo dienų (valandų) koeficiento
Naujasis VDU aprašas nieko nebesako apie kompensacijos apskaičiavimą bei apie darbo dienų (valandų) koeficientą. Anksčiau galiojęs nutarimas numatė specialią apmokėjimo tvarką atostogoms, tačiau naujame VDU apraše tokios nuostatos nebeliko (liko tik nuoroda, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį už kasmetines atostogas, laikomasi Aprašo 5 punkto nuostatų). T. y. anksčiau ta pati nuostata dažniausiai nebuvo taikoma ir nesukeldavo problemų.
Nuo 2017-07-06 iš ministro įsakymo išbraukti metiniai darbo dienų koeficientai. Dėl to, jei aiškinant VDU Aprašą formaliai dažnu atveju reikės naudoti valandinį VDU ir darbo valandų skaičių pagal grafiką, o darbdaviams reikės patiems nustatyti vidutinį darbo valandų skaičių per darbo dieną.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
Kintančio etato darbuotojų atostoginių ir kompensacijų skaičiavimo praktika
Kintančio etato atostoginių ir kompensacijų už nepanaudotas atostogas skaičiavimas yra sudėtingas. Ši instrukcija skirta tiems, kurių įmonėse yra darbuotojų, dirbančių nepastoviu etatu, t. y. kurių darbo grafikas yra kintantis: vieną mėnesį dirbama 1 val., kitą - 5, dar kitą - 140 val. Tokiems darbuotojams atostogaujant ar išmokant kompensaciją už nepanaudotas atostogas labai sunku ją apskaičiuoti, kadangi standartiškai šiems skaičiavimams naudojamas 3 mėnesių VDU ir jei per juos darbuotojas dirbo po 1 val., o prieš tai buvusius mėnesius - po 160 val., paskaičiuota suma nebūtų sąžininga darbuotojo ar darbdavio atžvilgiu.
Praktikoje siūlomos tokios konfigūracijos ir koeficientai:
- Dirbtų valandų ir dienų santykis (12 mėn.) - suskaičiuojama vidutinė darbo dienos trukmė. Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius ir išeitinę kompensaciją.
- Dirbtų ir valstybinių valandų (3 mėn.) - darbuotojo dirbtas valandas dalinama iš valstybinių darbo valandų tame laikotarpyje (netraukiant einamojo mėnesio). Koeficientas taikomas skaičiuojant atostoginius, išeitinę kompensaciją, ligos pašalpą ir pan.
- Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (12 mėn.) - skaičiuojamas santykis tarp darbuotojo darbo normos valandų ir valstybinių valandų vertinant 12 mėnesių.
- Darbuotojo normos valandų ir valstybinių valandų santykis (3 mėn.) - analogiškas 3 mėnesių periodui.
Svarbu: šis skaičiavimas galioja tik toms sutartims, kurios turi požymį „Valandinis darbas“. Tokiems darbuotojams darbo sutartis papildomai pažymima kaip „Nepastovus“ prie etato dydžio (etato dydis turi būti 1). Priskirtas grafikas turi būti standartinis (t. y. 5 d. d.). Atostoginiai arba kompensacija už nepanaudotas atostogas paskaičiuojami su papildomu koeficientu, priklausomai nuo pasirinktos reikšmės.
Kompensacijos už nepanaudotas atostogas trukmė ir teisiniai mitai
Daugelis darbuotojų ir darbdavių mano, kad kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas gali būti mokama daugiausiai už trejus darbo metus. Tačiau Darbo kodeksas tokio apribojimo neįtvirtina. Įstatymas nustato ne kompensacijos laikotarpio ribojimą, o sąlygas, kada darbuotojas praranda teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją), t. y. teisė prarandama, suėjus trejų metų terminui kiekvienam išdirbtam metui atskirai, jeigu darbuotojas nepasinaudojo atostogomis be objektyvios priežasties.
Teisė neprarandama, jeigu darbuotojas dėl objektyvių priežasčių negalėjo išeiti atostogų. Praktikoje objektyvios priežastys gali būti laikinas nedarbingumas, vaiko priežiūros atostogos, karantinas, ekstremaliosios situacijos ar darbdavio veiksmai, dėl kurių darbuotojas negalėjo išeiti atostogų.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Nutraukiant darbo sutartį, visi darbo įmonėje laikotarpiai turi būti įvertinti atskirai - kiekvienam laikotarpiui nustatant, kiek kasmetinių atostogų darbuotojas sukaupė ir neišnaudojęs, už kurias turi būti mokama kompensacija. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas įsidarbino 2022-04-15, už laikotarpį nuo 2022-04-15 iki 2023-04-14 sukauptos kasmetinės atostogos vertinamos pagal minėtus kriterijus; teisė į visos trukmės kasmetines atostogas įgyjama 2023-04-15, o kalendorinių metų, kuriais ši teisė įgyta, pabaiga yra 2023-12-31. Atitinkamai, atleidžiant darbuotoją visi laikotarpiai turi būti vertinami tokiu principu.
Ką darbdavys turi įrodyti ginčo atveju ir kas negali „nurašyti“ atostogų?
Jeigu kyla ginčas dėl atostogų „nurašymo“, darbdavys turi įrodyti, kad darbuotojui buvo sudarytos realios galimybės atostogauti (jis buvo raginamas išeiti atostogų, atostogos buvo suplanuotos pagal atostogų eilę ir pan.), o darbuotojas - kad dėl objektyvių priežasčių tokių galimybių neturėjo. Nepanaudotos atostogos neturėtų būti „nurašomos“ atleidimo dieną. Sprendimus dėl atostogų „nurašymo“ priima vadovas ar atsakingas asmuo, o ne buhalteris. Buhalteris negali savarankiškai „nubraukti“ atostogų dienų, nes kiekvieno darbuotojo situacija yra individuali ir reikalauja vertinimo; buhalteriniai įrašai gali būti atliekami tik turint tai pagrindžiantį dokumentą.
Darbo kodeksas nenumato detalių procedūrų, kaip turi būti „nurašomos“ nepanaudotos kasmetinės atostogos (ar tai turi būti vadovo įsakymas ar kitas sprendimas, per kokį laikotarpį darbuotojas turi galimybę panaudoti sukauptas atostogas po objektyvių priežasčių ir pan.). Tokiuose darbdavio dokumentuose turėtų būti aiškiai nustatyta, kaip ir kada atliekami „nurašymai“, kokiais pagrindais atliekami buhalteriniai įrašai ir kokiais atvejais suteikiamas papildomas laikas darbuotojams pasinaudoti atostogomis.
Kada kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokama?
Nepanaudotų atostogų kompensacija nemokama, jei darbuotojas nenutraukia darbo sutarties - nepanaudotos dienos yra perkeliamas į kitus metus. Nutraukiant darbo sutartį, darbdavys privalo išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas išeina savo noru, ar yra atleidžiamas.
Kaip apskaičiuojamas atostogų trukmė ir atostoginiai pavyzdžiai
Darbuotojui, dirbusiam vienerius metus, priklauso 20 arba 24 darbo dienos atostogų; už pusę metų - atitinkamai 10 arba 12 dienų. Suskaičiuoti, kiek darbuotojui priklauso atostogų dienų, ypač svarbu, kai jis nori išeiti iš darbo, nes už kiekvieną nepanaudotų atostogų dieną turi būti mokamos kompensacijos.
Už atostogų dienas mokamas VDU, kurį darbuotojas gavo per paskutinius tris mėnesius, įskaitant nepanaudotų atostogų kompensaciją. Jeigu darbo savaitė nėra fiksuota 5-6 d. d. ir darbo dienos trukmė skiriasi, VDU vienai atostogų dienai gali būti skaičiuojamas pagal darbo laiko valandos įkainį.
Pavyzdys: Pavyzdiniu atveju būtų 40 valandų * 12,40 eurų * 0,334 = 165,66 eurų. Kompensacija už nepanaudotas atostogas priklauso nuo faktiškai sukauptų atostogų dienų: jeigu darbuotojas dirbo vieną mėnesį ir sukaupė 1-2 d. d., jam išeinant iš darbo turėtų būti sumokėtas apie 1,65-2 darbo dienų darbo užmokestis. Jeigu darbuotojas dirbo visus metus ir nesinaudojo atostogomis, jam išeinant priklausytų kompensacija už 20 darbo dienų ar net už 1 mėnesio VDU.
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Įmonėms verta sukurti aiškią vidinę atostogų apmokėjimo ir kompensacijos apskaičiavimo tvarką, kad užpildytų teisės aktų spragas ir sumažintų ginčų riziką.
- Kintančio etato darbuotojams naudoti koeficientus (pvz., dirbtų valandų ir dienų santykis 12 mėn., dirbtų ir valstybinių valandų santykis 3 mėn.) - padės teisingiau apskaičiuoti atostoginius ir kompensacijas.
- Buhalteriai privalo atlikti buhalterinius įrašus tik turėdami pagrindžiančius dokumentus; sprendimus dėl atostogų „nurašymo“ priima vadovas ar atsakingas asmuo.
- Kilus ginčams - spręsti juos susitarimu arba kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI).
Trumpa atmintinė skaičiavimams
- Nustatykite, ar darbuotojui atostogos suteikiamos darbo dienomis ar kalendorinėmis dienomis.
- Apskaičiuokite VDU: įprastai - iš paskutinių trijų mėnesių; jeigu darbo dienos trukmė skirtinga - skaičiuokite valandinį VDU.
- Jeigu darbuotojas dirba kintančiu grafiku, apsvarstykite taikyti vidutinio darbo dienos/valandų koeficientus (3 arba 12 mėn.).
- Padauginkite VDU už 1 darbo dieną iš nepanaudotų atostogų dienų skaičiaus arba taikykite valandinį skaičiavimą.
- Nutraukiant darbo sutartį - mokėkite kompensaciją už visas faktiškai sukauptas ir teisėtas nepanaudotas atostogas.
Kaip byra miežiai? Kodėl bulves auginti apsimoka? Aušrys netiki pasakomis! || AGRO REIDAS
| Situacija | Skaičiavimo principas |
|---|---|
| Fiksuota 5 d. d. savaitė | VDU per 3 mėn. → dienos VDU × atostogų dienos |
| Skirtingos pamainų trukmės | Skaičiuoti valandinį VDU pagal grafiką; įvertinti vid. valandų per dieną skaičių |
| Kintamas etatas (nepastovus grafikas) | Taikyti 3 arba 12 mėn. koeficientus, vidutinė dienos trukmė; koreguoti kompensaciją |
| Atostogos kalendorinėmis dienomis | TVARKA neapibrėžta VDU apraše - rekomenduojama įmonės vidaus tvarka |
Visi nesklandumai su darbdaviu gali būti sprendžiami susitarimu arba kreipiantis į Valstybinę darbo inspekciją (VDI). Kompensacija mokama už faktiškai sukauptas atostogų dienas, net jei dirbta trumpą laiką.
tags: #isskaitos #is #atostogu #kompensacijos