Kasmet mūsų šalyje apie 80 žmonių išgirsta diagnozę - išsėtinė sklerozė. Lėtinė liga, sukelianti įvairius pažeidimus, vis dar gąsdina ir varo žmones į neviltį, ypač tuos, kurie būna ką tik sužinoję savo diagnozę. Jiems tenka priimti ligą, taikytis su pasikeitusiu gyvenimu, tačiau ir tiems, kurie su šia lėtine liga gyvena ne vienerius metus, kasdien reikia atrasti jėgų, neprarasti vilties, šypsotis.
Jaunas žmogus išgirdęs diagnozę patiria didelį stresą. Nereikia pamiršti, kad stresas ligai labai kenkia, skatina ją progresuoti, todėl tokiose situacijose būtina didelė pagalba - aiškinti, raminti, patikinti, kad gydantis galima valdyti ligą ir gyventi visavertiškai: dirbti, turėti šeimą, keliauti.
Pradinė reakcija į diagnozę: gedėjimas, neigimas, baimė
„Psichologiniu požiūriu liga yra tam tikras praradimas. Ligoniai praranda ne tik fizinę sveikatą, bet ir savo planus, svajones, socialinį gyvenimą, turi susitaikyti su mažėjančiomis galimybėmis. Ilgai trunkančią ligą sunkiau priimti bet kurio amžiaus žmonėms, bet išsėtinė sklerozė dažniausiai diagnozuojama jauname amžiuje, kai žmonės yra aktyvūs, energingi, dažnai tenka atsisakyti savo ambicijų, keisti planus, ieškoti naujų siekių“, - sako VUL Santariškių klinikų Psichiatrijos skyriaus psichologė Danguolė Dadurkevičienė.
Sužinojus išsėtinės sklerozės diagnozę, atsirandant naujiems simptomams arba stiprėjant neįgalumui, tai gali kelti didelį nerimą ir tenka prisitaikyti prie naujų pokyčių ir neužtikrintumo. Kyla įvairių jausmų - gedėjimas, nerimas, kaltė, baimė, susierzinimas, pyktis. Nėra vienos tipiškos reakcijos, kaip reikėtų reaguoti ar galima reaguoti. Visi reagavimo būdai yra geri, nes tai yra būtent to žmogaus reagavimo būdas, kiekvienas žmogus reaguoja savaip ir taip, kaip jis reaguoja, taip ir turi būti.
Gedėjimas dėl netekčių būna skirtingas, bet pirmiausiai apima šoko reakcija, paskui būna baimės, neigimo periodai. Po to būna pykčio, nusivylimo jausmai. Būtent pyktis leidžia rasti naujų būdų susitaikyti ir priimti ligą. Gedulas gali trukti nuo keleto dienų iki keleto mėnesių. Tai yra normali, sveika reakcija.
Taip pat skaitykite: Reklama ir psichika: ryšys
„Šoko reakcija ypatinga tuo, kad tuo metu sunku priimti informaciją apie ligą. Todėl žmogus gali net neigti diagnozę, tvirtinti, kad taip negalėjo būti. Tas neigimas yra tam tikras pasiruošimas priimti problemą ir šis periodas netgi reikalingas, bet jis turi neužsitęsti. Jeigu neigimas užsitęsia, tai gali virsti problema, nes žmogus nenori gydytis, nekreipia dėmesio į simptomus“, - aiškina psichologė.
Baimės ir informacijos reikšmė
Būtent baimės jausmas yra viena labiausiai žalojančių emocijų, nes baimė gimdo mitus, netinkamus poelgius. Sumažinti baimę gali tik tinkamai pateikta informacija - kuo jos bus daugiau, tuo lengviau žmogus atsikratys visų baimių, adekvačiau vertins savo išgyvenimus. Kaupkite žinias ir švieskitės: kuo daugiau žinosite apie ligą, tuo geriau būsite pasiruošę visiems iššūkiams, su kuriais galite susidurti.
Pyktis kaip prisitaikymo varomoji jėga
Psichologė taip pat išskiria pykčio jausmą, kuris yra vienas iš pirmų ženklų, jog žmogus jau pasiruošęs kovoti su liga, kovoti už savo gyvenimo kokybę. Pyktis yra stipri varomoji jėga, suteikianti žmogui daug energijos. „Po pykčio periodo prasideda pripažinimas ir prisitaikymas. Esant išsėtinei sklerozei, prisitaikyti yra sunku, nes liga vis primena apie save ir kaskart vis naujais simptomais. Sunku numatyti, ar bus atkryčiai, kokie jie bus, kada jie bus. Kuo labiau žmogus susipažįsta su savo liga, pamato, kaip kūnas į ją reaguoja, atranda būdus, kaip su ja gyventi, ką daryti su simptomais, kaip su jais susidraugauti, tuo lengviau vyksta prisitaikymo procesas“, - kalbėjo psichologė D. Dadurkevičienė.
Kaltė, šeimos dinamika ir socialinė parama
Dar vienas jausmas, būdingas sergantiesiems išsėtine skleroze, yra kaltės jausmas. „Žmogus ima jausti kaltę, nes mano, kad dėl ligos jis nuvilia savo artimus žmones. Jis kaltas ir dėl to, kad susirgo šia liga, dėl to, kad keičiasi gyvenimo būdas, mažėjant darbingumui, mažėja šeimos pajamos - visa tai didina paciento kaltės jausmą“, - vardijo psichologė.
Ji pabrėžė, jog kaltės jausmas gali būti primetamas sergančiajam iš jo artimųjų, ypač jei šeimoje nėra tvirtų santykių, yra kokių nors ankstesnių nepasitenkinimų. „Buvusios tarpasmeninės problemos, ypač stiprėjant finansiniams sunkumams, gali virsti nuolatiniais kaltinimais sergančiajam. Tai tik blogins jo psichologinę būklę. Šiuo atveju padėtų visų šeimos narių susipažinimas su liga, kalbėjimas apie ją, apie jų šeimos gyvenimą, atsiradus jame išsėtinės sklerozės diagnozei“, - sakė D. Dadurkevičienė.
Taip pat skaitykite: Kaip Gydyti Kulno Ataugą?
Jei stengiamasi šeimoje bet kokia kaina apsaugoti sergantįjį nuo streso, tai gali didinti kaltės jausmą. Todėl specialistė pataria ne bet kokia kaina saugoti žmogų nuo streso, o geriau mokytis kartu jį įveikti.
Depresija ir jų dažnumas sergant IS
Yra nustatyta, kad bent 50 proc. sergančiųjų išsėtine skleroze gyvenimo eigoje patiria depresijos epizodų. Sergant depresija ir išsėtine skleroze, žmogui tampa sunkiau planuoti savo užduotis, jų darbinė, ilgalaikė atmintis būna prastesnė, todėl jiems sunkiau išlikti darbo rinkoje.
„Kaip būdas depresijai įveikti ir bendrai išmokti gyventi su liga yra siūloma kognityvinė elgesio terapija“, - sako psichologė D. Dadurkevičienė. Kognityvinė elgesio terapija ir buvo sukurta depresijai įveikti, padėti žmogui valdyti savo problemas, keičiant mąstymo ir elgesio būdą. Pačių problemų kognityvinė elgesio terapija nepašalina, bet gali išmokyti pozityviau jas valdyti.
„Kognityvinė elgesio terapija padeda problemą, kuri atrodo visa apimanti, neišsprendžiama, suskaidyti į mažesnes dalis. Ši terapija padeda įvardinti faktorius, kurie verčia jaustis blogai, nerimauti ir tada jie tampa labiau valdomi. Šią terapiją galima taikyti individualiai arba dirbti grupėse, o galima ir savarankiškai. Lietuvių kalba yra išleista knyga „Nuotaika paklūsta protui“. Ją galima naudoti darbui su mintimis, negatyviomis nuostatomis“, - kalbėjo psichologė.
Kognityviniai sutrikimai: apimtis ir poveikis kasdienei veiklai
Medikų terminas - kognityvinės funkcijos - apima gebėjimą sukaupti, išlaikyti ir paskirstyti dėmesį; mokytis prisiminti informaciją; planuoti, vykdyti ir kontroliuoti veiklą; mąstyti ir spręsti problemas; suprasti ir vartoti kalbą; atpažinti objektus, juos apibendrinti, vertinti atstumus. „Visi šie gebėjimas vystosi individualiai, mes turime savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kažkas pavyksta geriau, kažkas ne taip gerai. Kognityvinių funkcijų veikimą užtikrina nervų sistemos tinklas. Depresija, stresas, nuovargis gali apsunkinti kognityvines funkcijas, sukelti laikinus kognityvinius sunkumus. Kai žmogus pavargęs, jo atmintis ir dėmesio koncentracija veikia prasčiau. Kai žmogus pailsi, kognityviniai gebėjimai vėl sugrįžta į įprastinį lygį“, - aiškino psichologė.
Taip pat skaitykite: Socialinės laidos ir nuomonės formavimas
Sergant išsėtine skleroze demielinizacijos pažeidimai gali atsirasti bet kurioje nervų sistemos vietoje. Jeigu jie atsiranda galvos smegenų pusrutuliuose, tai gali atsirasti ir kognityvinio funkcionavimo, ir nuotaikos sutrikimai. Jie gali sulėtinti žmogaus veiklą pažintinių funkcijų reikalaujančiose užduotyse, tokiose kaip atsiminimas, gebėjimas koncentruotis į užduotį, ją planuoti. Nustatyta, kad kai sergantieji išsėtine skleroze atlieka kognityvines užduotis, aktyvuojamos platesnės smegenų sritys ir tai paaiškinama kaip kompensacinis mechanizmas.
Apie 40-50 proc. sergančiųjų išsėtine skleroze turi lengvus ar vidutinius, apie 10 proc. gali turėti sunkesnius kognityvinius sutrikimus. „Atminties sutrikimai yra viena dažniausių kognityvinių funkcijų, kuri nukenčia. Būdai, gerinantys atmintį, tinka ir šios kognityvinės funkcijos atkūrimui. Siūlau išbandyti tokį būdą: kai norima ką nors įsiminti, reikia kartoti tai tris kartus, o tarp tų mokymųsi būtina užsiimti kitokio pobūdžio veikla, pavyzdžiui, lengvais fiziniais pratimais. Tokiu būdu įsiminimas žymiai geriau išlieka ilgalaikėje atmintyje“, - patarė specialistė.
Psichologė sakė, jog nereikia labai jaudintis, kai užstringa žodžiai - taip nutinka visiems. Ji patarė susidaryti dienotvarkę, didesnes užduotis skaldyti į mažesnes dalis.
Fiziniai simptomai ir jų įtaka psichikai
Išsėtinė sklerozė - tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Kai mielinas pažeidžiamas, sulėtėja arba visiškai sutrinka signalų perdavimas tarp smegenų ir kitų kūno dalių. Dėl to atsiranda įvairūs neurologiniai simptomai - nuo regos sutrikimų ar galūnių silpnumo iki pusiausvyros, koordinacijos ar kalbos problemų. Šie fiziniai simptomai gali tiesiogiai paveikti nuotaiką: nuovargis, skausmas, pusiausvyros sutrikimai ar lytinės funkcijos problemos dažnai sustiprina nerimą ir depresiją.
„Dauguma žmonių su išsėtine skleroze išgyvena normalios vidutinės arba jai artimos trukmės gyvenimą. Dėl įspūdingos pažangos gydyme pacientai, sergantys šia liga, ilgiau išlieka aktyvūs, darbingi. Jie gali daugiau dėmesio skirti savo kasdieninėms veikloms, darbui - gyventi visavertį, kokybišką gyvenimą. Visgi apie trečdalis pacientų skausmą nurodo kaip didžiausią problemą šiuolaikinio gydymo kontekste“, - pažymi specialistai.
Intymumas, seksualumas ir santykiai
Atleiskite už kišimąsi į jūsų privatų gyvenimą, bet norėtume skirti šiek tiek laiko pokalbiui apie tai, kaip liga gali apsunkinti pasimatymus, santykius ir seksą. Liga gali sukelti smegenyse pokyčius, dėl kurių pakinta jūsų seksualinis atsakas. Minutėlę stabtelėsime, kad pabrėžtume svarbų dalyką: nesėkmių miegamajame (vadinamų lytine disfunkcija) gali pasitaikyti kiekvienam, bet sergantiesiems jų gali būti dažniau.
Tiek sergantys vyrai, tiek moterys dažnai susiduria su lytinio potraukio stoka. Liga gali sumažinti jūsų lytinį potraukį ir neišvengiamai sukelti santykių problemų. Lytinė disfunkcija taip pat gali būti susijusi su kitais simptomais. Kai kurie fiziniai simptomai, pvz., erekcijos sutrikimai, šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai, nemalonūs pojūčiai genitalijose, gali būti gydomi receptiniais vaistais. Tad jei patiriate kuriuos nors iš išvardytų požymių, kreipkitės kvalifikuotos pagalbos - apie patiriamas problemas pasikalbėkite su savo sveikatos priežiūros specialistais ir kartu ieškokite sprendimo būdų.
Taip pat svarbu kalbėtis su partneriu: „Jei tik norite, net ir sirgdami IS galite palaikyti artimus santykius. Svarbiausia - pasakyti savo partneriui, kai jaučiatės prastai ar patiriate skausmą. Tyla gali sukelti daug nesusipratimų ir įžeisti kito žmogaus jausmus. Jis negali skaityti jūsų minčių! Nepamirškite: jūsų sveikatos priežiūros specialistai yra kvalifikuoti profesionalai. Jie reguliariai kalba apie lytinę disfunkciją ir intymumo problemas, tad greičiausiai žino apie tai daugiau, nei galėtumėte pamanyti.“
Kaip mažinti emocinį poveikį: strategijos ir pagalba
- Švietimas apie ligą: kuo daugiau žinių apie ligą, jos eigą ir gydymo galimybes, tuo mažiau mitų ir baimių.
- Psichologinė pagalba: kognityvinė elgesio terapija, psichoterapija, grupinė parama ir darbo su mintimis technikos.
- Fizinė reabilitacija ir aktyvumas: reguliari mankšta, vandens aerobika, pilatesas, joga prisideda prie geresnės nuotaikos ir energijos.
- Šeimos įtraukimas: visų šeimos narių susipažinimas su liga, kalbėjimas apie ją, bendri sprendimai dėl kasdienybės adaptacijos.
- Sveikatos priežiūros specialistų įtraukimas: atviri pokalbiai apie intymumo problemas, skausmą, nuovargį ir kitas simptomų valdymo galimybes.
- Darbo organizavimas: užduočių dalijimas į mažesnes dalis, dienotvarkės sudarymas, darbo aplinkos pritaikymas.
Konkrečios praktinės rekomendacijos
- Stenkitės mylėtis tuo paros metu, kai jaučiatės turintys daugiausia energijos ir esate budriausi.
- Stenkitės reguliariai mankštintis ir išlaikyti tam tikrą fizinį aktyvumą.
- Jei intymiomis akimirkomis pastebite, kad jūsų dėmesys kiek nukrypsta, pabandykite pašalinti visus trikdžius.
- Išmėginkite vandens pagrindo lubrikantus.
- Kalbėkitės: pirmas žingsnis sprendžiant problemas dažnai yra atvira pokalbių pradžia su supratingu žmogumi.
Medicininis ir nemedikamentinis gydymas - psichikos sveikatos kontekste
Kol kas nėra surasta jokio specifinio išsėtinės sklerozės gydymo. Kadangi liga lėtinė recidyvuojanti, gydymas skirstomas į medikamentinį ir nemedikamentinį. Medikamentinė terapija gali reikšmingai sumažinti paūmėjimų dažnį, jų sunkumą, palengvinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti pacientų darbingumą bei gyvenimo kokybę.
Tačiau lėtinė liga labai reikšmingai veikia asmens emocinę sveikatą, o pati emocinė būsena gali turėti tiesioginės įtakos ligos gydymo rezultatams. Svarbu akcentuoti, kad gydant psichikos sutrikimus, tokius kaip nerimo, depresinius sutrikimus, veiksmingas ne vien medikamentinis gydymas, bet ir kompleksinės pagalbos priemonės: psichologinė, psichoterapinė pagalba, fizinis aktyvumas, minčių valdymo ir relaksacinės technikos, o ypač tarpusavio bendrystė, dalinimasis asmenine patirtimi.
Kas padeda sergantiesiems išlikti emociškai tvirtesniais?
- Artimųjų palaikymas, empatija ir kokybiška priežiūra.
- Panašia liga sergančiųjų bendruomenės ir dalijimasis patirtimi.
- Ilgalaikis gydymas ir gydymo režimo laikymasis - tai leidžia kontroliuoti ligą ir gerinti savijautą.
- Holistinis požiūris: gydymas neapsiriboja vien vaistais; svarbi reabilitacija, emocinė gerovė, socialinė adaptacija.
Naudingos priemonės kasdienybei
Fizinė terapija (kineziterapija, masažas, funkcinė raumenų stimuliacija ir kitos procedūros) gali padėti stiprinti raumenis, normalizuoti raumenų tonusą, pagerinti mobilumą. Ergoterapija gali padėti išsaugoti rankų judesių koordinaciją, kuri ypač svarbi apsitarnavimui, darbui su kompiuteriu ir rašymui. Sergant pažengusia išsėtine skleroze būtina pritaikyti prie ligonio poreikių būstą. Visa namų aplinka turėtų padėti savarankiškai atlikti pačius paprasčiausius kasdienius veiksmus.
| Psichikos būklės iššūkis | Dažnos pasekmės | Rekomenduojamos priemonės |
|---|---|---|
| Depresija | Blogesnė atmintis, sunkesnis darbų planavimas | Kognityvinė elgesio terapija, psichoterapija, fizinis aktyvumas |
| Baimė ir neigimas | Vengimas gydytis, mitų gimimas | Švietimas, informacija, specialistų konsultacijos |
| Kaltė | Tarpsmeninių santykių įtampa | Šeimos įtraukimas, atviras bendravimas, šeimos psichoterapija |
| Kognityviniai sutrikimai | Atminties praradimas, dėmesio sutrikimai | Kognityviniai pratimai, struktūrizuota dienotvarkė, darbų skaldymas |
Šiame tekste pateikta informacija yra skirta supažindinti su išsėtine skleroze ir jos poveikiu psichinei bei emocinei būklei. Jei įtariate išsėtinę sklerozę ar pastebite simptomus, tokius kaip nuovargis, tirpimas, regos ar judėjimo sutrikimai, būtina konsultuotis su neurologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos.