Socialinės problemos ir sunkumai lydi žmogų visais laikais ir visame pasaulyje. Problemų sąvoka ir jų pasireiškimas priklauso ar skiriasi nuo žmonių kultūros, civilizacijos, aplinkos sąlygų, vertybių ir daugelio kitų veiksnių.
Kiekvienu atveju mes sutinkam žmogų jo gyvenamojoje aplinkoj, kurį ištinka sunkumai, konfliktai, kritiški išgyvenimai ir išmuša iš normalių gyvenimo vėžių. Taip atsiranda žmogų - jo normalų gyvenimą palaužiantys išgyvenimai - problemos.
Žmogaus teisės ir socialinių problemų ryšys
Žmogaus teisės ir tam tikri jų pažeidimai Lietuvoje daugumai turbūt asocijuojasi su teisėmis į privatumą, sąžiningus rinkimus, dėl diskriminacijos tautybės, religijos, seksualinės orientacijos ar lyties pagrindu kylančiomis problemomis. Šios pilietinės ir politinės, pirmos kartos žmogaus teisės, dažnai dominuoja viešosios erdvės diskurse aptariant padėtį ir situaciją tiek Lietuvoje, tiek daugelyje kitų šalių.
Tačiau Lietuvai, susiduriančiai su didelėmis skurdo ir socialinės atskirties problemomis, ne ką mažiau svarbios yra socialinės ir ekonominės žmogaus teisės. Žvelgianti iš istorinės perspektyvos, žmogaus teisės ir laisvės yra skirstomos į pirmos, antros ir trečiosios kartos. Socialinės ir ekonominės teisės patenka tarp antros kartos žmogaus teisių, kurios įsivyravo tik po Antrojo pasaulinio karo. Nors tai ne pačios seniausios ir ne geriausiai išvystytos žmogaus teisės, tačiau jos taip pat labai svarbios.
Šie bendrai pripažinti vertybiniai principai yra įtvirtinti ir tarptautinėje teisėje. Pasirašydamos tarptautines bei regionines sutartis ar dokumentus, valstybės tampa atsakingos už jų įgyvendinimą nacionaliniame lygmenyje. Kaip pagrindinius valstybes teisiškai įpareigojančius dokumentus, kuriuos ratifikavusi ir Lietuva, galima įvardinti Jungtinių Tautų Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą bei Europos socialinę chartiją. Jos reiškia susirūpinimą socialinės apsaugos, tinkamų darbo sąlygų, aprūpinimo būstu, skurdo mažinimo, mokslo bei švietimo srityse.
Taip pat skaitykite: Technologijų įtaka
Skurdo, pajamų nelygybės ir ekonominių priežasčių įtaka
Skurdas ir nepritekliai žlugdo ir apsunkina didelę dalį mūsų tautos - nežinau tikslių statistikų - vienur kalbama apie 2/3 tautos, kitur 30-35%. Tai pasireiškia ekonominiu nepritekliumi, kuris užkerta žmonėms atrasti atsakymus į savo esminius gyvenimo poreikius.
Remdamasi prof. habil. dr. Algio Šileikos pateikta informacija, šiuo metu pripažintas minimalus pragyvenimo lygis asmeniui 110 lt., o 1996 m. buvo 90 lt. Žmonių asmeninės pajamos įvairios - vidutiniškai miesto gyventojui - 350 lt., kaimo - 268 lt. mėnesiui. Bendras vaizdas gal ir neatrodytų labai baisus, bet išryškinus atskirų kategorijų žmonių įplaukas, paaiškėja, kad 1996 m. Vilniaus senamiestyje padaryti tyrimai parodė, kad tose šeimose, kur augo 1 vaikas - šeimos nariui per mėnesį teko 209 lt; kur 2 vaikai - 116 lt.; kur trys vaikai - 78,71 lt. Turint galvoje, kad sostinės pajamų lygis yra aukštesnis, tai aplamai daugelis šalies socialinių-ekonominių grupių gal net 50 ar net 70% gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Dažnai manoma, jog Lietuva, kaip ir kitos mažiau ekonomiškai išsivysčiusios valstybės, rekomendacijų negali įgyvendinti dėl lėšų ir resursų stygiaus. Tą pabrėžia ir kritikai, kurie ekonomines ir socialines žmogaus teises vertina skeptiškai. Jie teigia, kad politinės ir pilietinės žmogaus teisės yra apibūdinamos kaip negatyvios teisės, o tai reiškia, jog valstybė tiesiog turi susilaikyti ir nevaržyti tam tikrų šalies gyventojų veiksmų. Socialinių ir ekonominių teisių užtikrinimo atveju valstybei daug sunkiau, nes ji turi pozityvią pareigą imtis tam tikrų priemonių, pavyzdžiui, aprūpinti žmones būstu.
Reikia pripažinti, kad ekonominių bei socialinių teisių pažeidimai vertinami kur kas atlaidžiau nei tie, susiję su politinėmis ir pilietinėmis teisėmis. Situaciją puikiai iliustruoja tai, jog net Europos Žmogaus Teisių Teismas, laikomas viena efektyviausių pasaulyje žmogaus teises užtikrinančių institucijų, gina išimtinai tik politines ir pilietines žmogaus teises, įtvirtintas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje.
Nors, stojant į ES, valstybės privalo pasirašyti ir ratifikuoti šį dokumentą, šalims leidžiama prisiimti ne visas Europos socialinėje chartijoje surašytas prievoles. Lietuva pasinaudojo situacija ir atsisakė nemažai įsipareigojimų, tarp kurių - teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties.
Taip pat skaitykite: Kodėl darbo stažas yra esminis veiksnys pensijai
Politika, požiūriai ir interesai kaip problemų šaltinis
Manau, kad tai - požiūrio ir interesų, o ne išteklių trūkumo problema. Pradėjus kalbėti apie didesnes socialines išmokas, minimalius atlyginimus bei progresinius mokesčius, atsiranda ekspertų (jie, dėl savo pačių finansinės padėties, dažniausiai nėra suinteresuoti lygesniu pajamų paskirstymu) aiškinančių, kad skurdas, nepriteklius ir nelygybė visada buvo natūrali žmonijos būsena. Kiti rėžia dar aštriau: skurstantis žmogus pats dėl to kaltas.
Tą pabrėžia ir viešojoje erdvėje dominuojantys bankiniai ekspertai, atkakliai peršantys nuomonę, jog kito kelio nėra ir nebuvo, t. y. „griežto taupymo“ politika. Ir nors pasaulyje vyksta rimtos diskusijos ar dešiniųjų vyriausybių pasirinktas vadinamas „griežto taupymo“ kelias yra teisingas, Lietuvoje ši pozicija tarsi ir nekvestionuojama.
Konkrečios socialinės problemos Lietuvoje
Alkoholizmas yra svarbus ir ryškus problematinis pasireiškimas Lietuvoje. Neturiu statistikų, bet yra bendra nuomonė, kad alkoholizmas Lietuvoje yra giliai visuomenę griaunanti apraiška. Alkoholikai paprastai yra trapios asmenybės su giliais emociniais konfliktais. Jų asmeninio saugumo jausmas yra menkas - štai, kodėl jie mėgina bėgti nuo savęs, pasigerdami, kai susiduria su kokia sunkesne problema, nepasisekimu, nusivylimu.
Vis daugiau jaunų žmonių vartoja narkotikus, tapdami šio įpročio vergais. Atrodytų, kad ši šmėkla nuslinko į praeitį, bet ji sugrįžo: vis daugiau jaunų žmonių vartoja narkotikus, tapdami šio įpročio vergais. Jie uosto heroiną, rečiau naudodami adatas; merginoms dar nėra 20 metų, o jų gyvenimas - jau sugriautas.
Nusikaltimai yra kiti sunkiai kontroliuojami problematiški pasireiškimai įvairiais būdais, formom ir įvairiose srityse.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų atlyginimų didėjimo tvarka Lietuvoje
Savižudybė ypač pasireiškia jaunų žmonių tarpe. Pagal psichologės Danutės Gailienės šios problemos analizę, 1995 metais Lietuvoje 100.000 gyventojų teko 46 nusižudžiusieji. Kas priveda prie savižudybių - ryšku: nusivylimas, nevilties situacijos, bejėgiškumas, desperacija, poreikių nepatenkinimas, frustracijos, intereso ir mąstymo akiračių susiaurėjimas, pasitraukimas į nebūtį.
Šeima, vaikų problema ir prevencija
Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas - tai socialinė problema. Pagrindinė paskata, dėl ko dažniausiai sukuriamas bet koks socialinis verslas - tai socialinė problema. Pagrinde yra svarbu išvystyti sveiką šeimos gyvenimą, kad joje sveikai subręstų žmogus. Pagrinde yra trys pagrindiniai poreikiai: fiziniai, intelektualiniai ir jausminiai. Vaikui svarbu jo fizinis vystymasis ir organinių poreikių patenkinimas. Mokymas ir auklėjimas išugdo vaiko intelektualinį potencialą, o jo santykis šeimoje suformuoja sveiką jausmingumą ir emocijas. Šeimoje vaikas turi jausti saugumą, kuris pasireiškia meile, supratimu ir pastovumu.
Svarbu, kad šie visi elementai būtų tikri, o ne vaizduojami. Vaikas pajaučia netikrus šeimos jausmus, pasireiškiančius perdėtu lepinimu. Svarbu, kad vaikas nebūtų įtrauktas į šeimos konfliktus, kur jis būtų priverstas palaikyti vieno ar kito tėvų pusę. Mūsų konstitucijoj yra pabrėžtas faktas, kad „Šeima - visuomenės, tautos pagrindas“.
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas preventyvinių programų palaikymui ir išvystymui, į ką įeina tam gerai organizuotos jaunimo stovyklos, laisvalaikio užsiėmimai, pagalba esminių poreikių sveikam išgyvenimui.
Nedarbo ir jaunimo problemos
Nedarbas - tai globalus reiškinys, nors jo mastai skirtinguose pasaulio regionuose gerokai skiriasi. Tradiciškai nedirbančių žmonių skaičius tarp jaunimo nuo 15 iki 24 metų yra beveik dvigubai didesnis palyginti su vyresniais (per 25 metų) žmonėmis ir siekia 17-25 proc. Tačiau, pvz., Jemene jaunimo nedarbo lygis siekia beveik 40 proc. Žmonių ir piliečių teisių sąvokos apima platų problemų ratą neišskiriant svarbesnių ir mažareikšmių.
Statistika atspindi, kad smurtas, žalingos priklausomybės, emocinės krizės daro mūsų žmones pažeidžiamus, stabdo valstybės pažangą. Didelį nerimą kelia bendra visuomenės psichinė būklė - ketvirtis milijono žmonių kasmet kreipiasi į emocinę pagalbą telefonu teikiančias tarnybas.
Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis - apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo.
Instituciniai atsakymai ir socialinis verslas
Mano profesinis darbas Lietuvoje prasidėjo sveikatos srityje - Kauno med. akademijoj ir išvystė jau realizuotą pagalbos metodiką, ruošiant profesionalus slaugos fakultete, o nuo šio rudens pradėti ruošti medikaliniai soc. Šių visų čia iškeltų problemų pagalbos išvystymui mėgina giliai įsijungti Soc. apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir Mokslo ministerija, Kauno med. Beveik visoje Lietuvoje veikia „Carito“ vadovaujami Šeimų konsultacijos centrai, Pedagoginiai ir psichologiniai centrai švietimo srityje. Vaikų globos ir apsaugos institucijose prižiūrimi nuo šeimų atskirti nuskriausti ar neprižiūrimi vaikai ar jaunuoliai, kad jiems būtų užtikrintas saugumas, o šeimai išvystyta reikalinga pagalba.
Šiaulių Pedagoginis universitetas jau mėgina rengti soc. darbuotojus, vadinamus soc. pedagogus. Indrė Anskaitytė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt nerimaujant gyventojų protestams Arabų pasaulyje, anot politologų, kiek netikėtai jie apėmė ir Braziliją. Socialinis verslas egzistuoja tam, kad spręstų socialines problemas. Todėl kalbėti apie poveikio planavimą ir matavimą pradedame būtent nuo problemos identifikavimo ir supratimo.
Pirmasis žingsnis problemos analizės link - problemos apibrėžimas. Problemos apibrėžimas - tai įrankis, padedantis taikliai įvardinti, dėl ko veikia jūsų socialinis verslas. Apibūdinkite, kas patiria šią problemą? Apibūdinkite, kokią problemą šie žmonės išgyvena? Kur šie žmonės yra?
Socialinių problemų sprendimas apibūdinamas kaip kognityvinis-elgesio procesas. Jo metu asmuo bando surasti tinkamiausius sprendimus problemoms, su kuriomis susiduria savo gyvenime. Šis procesas leidžia pamatyti galimai efektyvių problemos sprendimų įvairovę ir padidina tikimybę, kad iš šių alternatyvų bus pasirinktas tinkamiausias sprendimas.
Problemos analizė ir žemėlapis
Paradoksalu, bet nors visi socialiniai verslininkai kasdien dirba tam, kad išspręstų savo socialines problemas, daugelis jų tai daro intuityviai. Nesakome, kad jie nesupranta sprendžiamos problemos, tačiau, praleidus problemos analizės žingsnį, rizikuojame nepastebėti svarbių, giliai įsišaknijusių priežasčių arba švaistyti organizacijos resursus „gydant ligos simptomus“ - tai yra naikinant tik problemos pasekmes. Būtent dėl šių priežasčių problemos žemėlapis yra svarbus žingsnis socialinio verslo planavime.
Problemos žemėlapis yra loginė seka: „Dėl to, kad yra problemos priežastys atsiranda pagrindinė problema. Įvardinkite problemos priežastis. Pasistenkite jas įvardinti taip, kad bet koks pašalinis žmogus, nesusijęs su jūsų veikla, galėtų jas suprasti. Nebandykite įvardinti visų problemos priežasčių. Pasirinkite tik pačias svarbiausias, tas, kurios tiesiogiai prisideda prie problemos atsiradimo.
Grandinės pabaigoje surašykite problemos pasekmes. Pasekmės apibūdina, kas atsitinka individui ir visai visuomenei, jei problema lieka neišspręsta. Pasekmių sąrašas - vieta, kuri turi paaiškinti, kodėl problema turėtų rūpėti ne tik tau, bet ir aplinkiniams, kodėl yra būtina ją išspręsti. Dar kartą patikrinkite loginį ryšį.
Tarptautinis ir visuomeninis kontekstas
Visada galima paklausti, ar neraštingas ir nebaigęs mokyklos žmogus (socio-ekonominė teisė į mokslą) galėtų tinkamai pasinaudoti susirinkimų, žodžio ir spaudos, mitingų ir demonstracijų bei balsavimo teisėmis. Privalu nepamiršti, kad visos žmogaus teisės yra vienodai svarbios, tarpusavyje susijusios, viena nuo kitos priklausomos ir nedalomos tarptautiniame lygmenyje.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad sprendžiant socialines problemas ypač svarbus yra bendruomenių indėlis. Tai šalies vadovė sakė apsilankiusi Ukmergės rajone, Tulpiakiemio kaime, kur įsikūręs vaikų dienos centras. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako remianti nevyriausybines iniciatyvas, kuriomis padedama grįžti į gyvenimą gatvėje atsidūrusiam jaunimui, o visuomenės abejingumas tam, anot jos, gali atvesti prie rimtų socialinių problemų valstybėje.
Popiežius Pranciškus nuo pat savo kadencijos pradžios daug dėmesio skyrė socialinėms problemoms, o 2014 m. tarp jo prioritetų ne kartą atsidūrė aukšto jaunimo nedarbo klausimas. Analitikai pastebi, kad kartu su skurdu ir klimato kaita būtent šis klausimas pernai ypač dažnai rasdavo vietą Pranciškaus kalbose ir dienotvarkėje.
Tarptautinės paralelės
Birželį prasidėję gyventojų protestai dėl dvidešimčia sentavų pabrangusių viešojo transporto bilietų išaugo į protestus prieš korupciją, ekonominę nelygybę, prastą sveikatos apsaugos ir švietimo sistemą bei žemą paslaugų kokybę. Didžioji dalis Katalonijos regione Ispanijoje įsikūrusio restorano „La Trobada“ darbuotojų - bedarbiai. Pastarieji savanoriškai nešioja maistą, plauna lėkštes ir valo restorano patalpas. Vietoj atlygio ispanai sulaukia nemokamo maisto.
Socialinės problemos yra globalios ir turi panašių pasireiškimų skirtinguose regionuose: nuo benamiais vedamų ekskursijų Londone iki „Casa Xochiquetzal“ projektų Meksike, skirtų išėjusiosioms prostitutėms.
Praktiniai siūlymai ir valstybės vaidmuo
Norint pagerinti situaciją šalyje, Lietuvai pirmiausia reikėtų klausytis konkrečių rekomendacijų ir patarimų. Pavyzdžiui, pakelti socialinių išmokų lygį, sukurti veiksmingą indeksavimo sistemą, minimalią algą, nedarbo pašalpas, pensijas ir kitus socialinės paramos būdus pritaikyti atsižvelgiant į žmonių pragyvenimo išlaidas.
Nors tiesioginis socialinės ir ekonominės gerovės užtikrinimas ir greitas problemų sprendimas gali būti neįmanomas dėl valstybių ekonominės, politinės, istorinės praeities ar dabartinės padėties, Lietuva, kaip ir visos kitos valstybės, privalo rodyti iniciatyvą savo šalies gyventojams užtikrinti oraus gyvenimo standartus bei minimalias pragyvenimo sąlygas. Nedideli ištekliai turėtų būti visiems prieinami, teisingai naudojami ir paskirstomi.
Vyriausybė nepritaria prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, nes ši priemonė nepadėtų spręsti socialinės atskirties ir skurdo problemų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Lietuvos Vyriausybė neplanuoja spręsti socialinių problemų skatindama masinę imigraciją į Lietuvą, ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Imigrantai...“ „Pasakysiu labai paprastai, kad nebūtų interpretacijų - socialinės apsaugos srityje nėra numatytas imigracijos skatinimas.
Kaip pradėti spręsti problemas lokalioje lygmenyje
- Apibrėžkite problemą trumpai ir aiškiai, sutelkite dėmesį į vieną žmonių grupę ir vieną geografinę vietą.
- Sudarykite problemos žemėlapį: priežastys → problema → pasekmės.
- Analizuokite kontekstą, rinkite duomenis, išklausykite pažeidžiamas grupes.
- Kurkite prevencines programas ir stiprinkite šeimos bei bendruomenės struktūras.
- Ieškokite tarpinstitucinio ir nevyriausybinio bendradarbiavimo, skirkite dėmesį socialiniam verslumui.
Ne bijokime drąsiai teigti, kad gili ir išsami problemos analizė yra užtikrintas ir tiesus kelias į efektyviausią jos sprendimo būdą. Socialiniai inovatoriai, tinkamai pasiruošę savo veikloms, visada turėtų spręsti problemos priežastis. Tai - vienas iš paprasčiausių efektyvaus socialinių problemų sprendimo principų.