Sodros pensija, arba socialinio draudimo senatvės pensija, yra mėnesinė išmoka gyventojams, kurie baigia darbinę karjerą. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Vidutinė pensija yra 667 eurai.
Pagrindiniai veiksniai, lemiantys pensijos dydį
Pensijos dydis priklauso nuo to, kaip ilgai žmogus dirbo, kokį atlyginimą uždirbo ir kiek įmokų sumokėjo. Stažą ir būsimą pensijos dydį lemia ne tik darbo metų skaičius, bet ir mokėtų socialinio draudimo įmokų dydis, sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičius bei tais metais galiojantys bazinės pensijos rodikliai.
Stažas
Pensijų socialinio draudimo stažas - tai laikotarpis, per kurį asmuo buvo draudžiamas pensijų socialiniu draudimu ir už jį buvo mokamos arba turėjo būti mokamos socialinio draudimo įmokos. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat stažas skaičiuojamas kitais atvejais.
Į darbo stažą gali būti įtraukiami ir tam tikri socialiai svarbūs laikotarpiai: vaiko priežiūros atostogos, privalomoji karo tarnyba, ligos laikotarpiai (kai mokamos išmokos), registruotas nedarbas (tam tikromis sąlygomis). Tai leidžia žmonėms neprarasti stažo net ir laikinai nedirbant.
Nuo sukaupto stažo priklauso pensijos bendroji dalis. Sukaupus minimalų stažą, bendroji pensijos dalis yra lygi bazinei pensijai. Viršijus būtinąjį stažą, pagrindinė pensijos dalis proporcingai didinama. Lietuvoje minimalus stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Būtinasis stažas senatvės pensijai gauti kasmet yra ilginamas, kol pasieks 35 metus. 2025 m. moterų ir vyrų būtinasis stažas yra 34 metai. 2026 m. jis bus 34,5 metų, o 2027 m. 35 metai.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Jeigu sulaukęs pensinio amžiaus žmogus toliau dirba, atitinkamai didėja ir jo stažas, o dėl to ir būsima pensija. Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“.
Kaip skaičiuojamas darbo stažas
Jeigu per kalendorinius metus asmens draudžiamosios pajamos siekia ne mažiau kaip 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumą, jam įskaitomi visi 12 mėnesių pensijų socialinio draudimo stažo. Jei pajamos mažesnės, stažas apskaičiuojamas proporcingai. Jam įskaičiuojami 12 mėnesių stažo apskaitos vienetai.
Kaip skaičiuojami darbo stažo taškai? Stažo taškų skaičiavimas gali būti atliekamas naudojant apskaitos taškus (apskaitos vienetus). 1 tašką gaunate, jeigu sumokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) draudimo įmokų. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus.
Bazinė pensija ir pensijos dalys
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
Bazinė pensija nėra atskira pensijos rūšis. Tai tik sudedamoji dalis, pagal kurią skaičiuojamos įvairios socialinio draudimo išmokos. Bazinė pensija Yra fiksuotas dydis, nepriklausomas nuo atlyginimo. Apskaičiuojant pensiją, bazinė pensija dauginama iš asmens sukaupto socialinio draudimo stažo koeficiento. Užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą socialinio draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Papildoma (individualioji) pensijos dalis priklauso nuo asmens uždarbio atlyginimo dydžio ir mokėtų įmokų. Kuo didesnis atlyginimas ir daugiau sumokėta įmokų - tuo didesnė individualioji pensijos dalis.
Antros pakopos (kaupiamoji) pensija kaupiama privačiuose pensijų fonduose. Jos dydis priklauso nuo sumokėtų įmokų dydžio, investavimo rezultatų ir fondo valdymo efektyvumo. Ši pensija nepriklauso valstybės valdomam „Sodros“ fondui.
Trečios pakopos pensija (savanoriškas kaupimas) kaupimas vyksta visiškai savanoriškai ir individualiai pasirinktame pensijų fonde. Dydis priklauso nuo pačių asmenų mokamų įmokų dydžio ir investavimo rezultatų. Valstybė skatina tokį kaupimą taikydama mokesčių lengvatas.
Pensinis amžius ir teisė gauti pensiją
Paprastai į pensiją išeinama sulaukus pensinio amžiaus. Lietuvoje jis kasmet ilginamas, kol pasieks 65 metus. Kada bus galima išeiti į pensiją, priklauso nuo to, kada gimėte ir kada jums sukako pensinis amžius. 2025 m. moterų pensinis amžius yra 64 metai 8 mėn. ir jis aktualus gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2025 m. vyrų pensinis amžius yra 64 metai 10 mėn. Jis aktualus gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. Nuo 2026 m. vyrų ir moterų pensinis amžius Lietuvoje yra 65 metai. Sulaukus jo, galima išeiti į pensiją.
Teisę gauti pensiją, kuri apskaičiuojama pagal bazinę pensiją, turi asmenys, atitinkantys šias sąlygas: Senatvės pensijos gavėjai sulaukę pensinio amžiaus; turintys būtinąjį socialinio draudimo stažą. Turint trumpesnį stažą, pensija proporcingai mažinama.
Taip pat skaitykite: Kaip sužinoti savo pensiją per EGAS?
Išankstinė ir atidėta pensija
Jeigu žmogus atitinka tam tikras sąlygas, jis gali kreiptis į „Sodrą“ išankstinės pensijos likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Išankstinę senatvės pensiją galite gauti, jeigu: iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai; turite būtinąjį stažą senatvės pensijai; negaunate kitų periodinių išmokų ir pajamų; nedirbate, negaunate jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, iš savarankiškai vykdomos veiklos, užsienio valstybėje); nesate ūkininkas ar jo partneris.
Visos išankstinės senatvės pensijos (nepriklausomai nuo to, kiek asmuo turi stažo bei kuriam laikotarpiui paskirta pensija) mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir jų stažas, apskaičiuotas skiriant išankstinę senatvės pensiją, buvo ne mažesnis kaip 41 m.
Pavyzdys: Asmeniui išankstinė senatvės pensija paskirta nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d., jo įgytas stažas - 42 m. Pensijos dydis buvo mažinamas 16 proc. (40 mėn. x 0,4 proc.). Nuo 2021 m. sausio 1 d. išankstinės senatvės pensijos dydis mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.). Jei šis asmuo išankstinę senatvės pensiją gaus 40 mėn., tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis bus mažinamas 12,8 proc. (40 mėn. x 0,32 proc.). O jei išankstinę senatvės pensiją gaus 36 mėn. (t. y., 3 metus) ar trumpiau, tai skiriant jam senatvės pensiją, jos dydis nebus mažinamas dėl išankstinės senatvės pensijos.
Jeigu sulaukęs jo žmogus jaučiasi gerai ir turi pajamų, jis gali atidėti pensiją. Tokiu atveju atidėtoji pensija, palyginti su įprastine, proporcingai didinama. Jei esate įgiję teisę gauti senatvės pensiją, galite teikti prašymą atidėti senatvės pensijos skyrimą, o jei senatvės pensiją jau gaunate - atidėti paskirtos pensijos mokėjimą. Atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą galite tik pilniems metams (senatvės pensijos skyrimo / mokėjimo atidėjimas negalimas keliems mėnesiams) ir ne ilgiau kaip 5 metams.
Nuo dienos, kurią baigsis atidėjimo laikotarpis, priklausomai nuo to, kuriam laikotarpiui atidedamas senatvės pensijos skyrimas / mokėjimas, jums būtų skiriama arba vėl pradėta mokėti senatvės pensija, padidinta 8 procentais už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Paprastai kalbant, atidėjus pensiją 1 metams, ji didinama 8 proc., atidėjus 2 metams - 16 proc.
Našlių, našlaičių pensijos ir kitos išmokos
Našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos: Tapus našle ar našliu, į „Sodrą“ galima kreiptis dėl našlių pensijos, tačiau reikia atitikti bent vieną iš šių sąlygų: būti sulaukus senatvės pensijos amžiaus; per 5 m. po sutuoktinio mirties tapti nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Mirusysis mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas: buvo įgijęs teisę gauti arba gavo senatvės, negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją; buvo sukaupęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti. 2025 metų našlių pensijos bazinis dydis - 42,29 euro. Jeigu žmogus nebuvo susituokęs ir gyvena vienas arba negauna našlių pensijos, jam priklauso vienišo asmens išmoka. Jos dydis yra toks pats kaip našlių pensijų dydis.
Našlaičių pensijos: Mirus vienam iš tėvų ar abiems tėvams (įtėviams), našlaičiais likusiems vaikams gali būti skiriama našlaičių pensija. Mirusysis, dėl kurio prašoma našlaičių pensijos, mirties dieną turėjo atitikti šias sąlygas: buvo įgijęs teisę gauti negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją ar gavo vieną iš šių pensijų. minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti mirusysis buvo įgijęs dirbdamas Lietuvoje ar Europos Sąjungoje.
Asmeniui, turinčiam teisę gauti našlaičių pensiją, ši pensija apskaičiuojama pagal mirusio asmens gautos ar galėjusios priklausyti pensijos bendrosios ir individualiosios dalių dydį. Našlaičių pensijos dydis yra 50 procentų pensijų bendrosios ir individualiosios.
Pensijų priemokos ir indeksavimas
Pensijos priemoką gali gauti gyventojai, kurių gaunamų pensijų ir kitų išmokų suma neviršija 100 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, kuris 2025 m. siekia 450 eurų. Paprastai kalbant, jeigu žmogaus pensija nesiekia 450 eurų, jam mokama priemoka iki šios sumos. Turintiems būtinąjį stažą sumokamas visas skirtumas tarp gaunamos pensijos ir 450 eurų. Būtinojo stažo neturint, priemoka proporcingai mažinama.
Pensijos priemokos skiriamos asmenims kurie yra: senatvės pensijų, išskyrus išankstines senatvės pensijas, gavėjai; negalios, netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai netekę 60 proc. ar daugiau dalyvumo, iki 2023-12-31 d. pripažinti netekusiais 60 proc. ar daugiau darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti I ar II grupės invalidais; senatvės pensijos amžių sukakę negalios pensijos gavėjai, netekę 45-55 proc. dalyvumo; senatvės pensijos amžių sukakę netekto darbingumo, invalidumo pensijų gavėjai, atitinkamai iki 2023-12-31 d. netekę 45-55 proc. darbingumo arba iki 2005-06-30 d. pripažinti III grupės invalidais.
Pensijos priemoka apskaičiuojama ir mokama be atskiro prašymo. Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos našlių pensijos ir vienišų asmenų išmokos yra indeksuojamos (didinamos).
Kaip sužinoti savo stažą ir būsimą pensiją
Kokį stažą esate sukaupę, visada galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Norint sužinoti savo būsimą pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais: Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte. Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu. Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją. Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti: Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių). Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Pensijų dokumentai: Jokia pensija neskiriama tol, kol „Sodrai“ nepateikiamas atitinkamas prašymas ir reikiami dokumentai. Taigi, jai reikia pateikti: prašymą skirti senatvės pensiją; pasą arba asmens tapatybės kortelę (arba leidimą gyventi Lietuvoje); dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.); karinį liudijimą (jei atlikote karinę tarnybą iki 1994-12-31); santuokos ar ištuokos liudijimą (jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė).
Tarptautiniai aspektai
ES/EEA šalyse pensijos apskaičiuojamos pagal jūsų socialinio draudimo istoriją ir mokamos tos šalies kompetentingų institucijų, nepriklausomai nuo jūsų pilietybės. Jei persikelsite į Lietuvą iš ES valstybės narės, Šveicarijos, Norvegijos, Islandijos ar Lichtenšteino, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikelsite iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei persikelsite iš Rusijos ir jau gaunate pensiją ten, pensijos mokėjimas Rusijoje bus nutrauktas ir jūsų pensija bus skirta Lietuvoje. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Santrauka apie stažo įtaką pensijai
Norint gauti pilną senatvės pensiją Lietuvoje, būtina sukaupti būtinąjį stažą. Šiuo metu jis siekia 35 metus. Jei žmogus sukaupia mažiau stažo, pensija vis tiek skiriama, tačiau ji būna proporcingai mažesnė. Tai reiškia, kad kiekvieni papildomi darbo metai turi tiesioginę įtaką būsimos pensijos dydžiui. Stažą ir būsimą pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir mokėtų socialinio draudimo įmokų dydis, sukauptų pensijų apskaitos vienetų skaičius bei tais metais galiojantys bazinės pensijos rodikliai.
| Rodiklis | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Vidutinė pensija | 667 EUR (bendras rodiklis) | ~750 EUR (prognozuojama vidutinė), 810 EUR (turiant būtinąjį stažą) |
| Bazinė pensija | - | 46,46 EUR (bazinis dydis 2026 m.) |
| Būtinasis stažas | 34 m. | 34,5 m. (2026), 35 m. nuo 2027 |