Socialinių paslaugų srities darbuotojai Lietuvoje atlieka itin svarbų darbą - jie kasdien dirba su pačiais pažeidžiamiausiais žmonėmis, padeda šeimoms spręsti socialines problemas ir susidoroti su iškylančiais sunkumais. Tačiau jų atlyginimai dažnai nėra deramai įvertinti, nepaisant sudėtingų ir atsakingų pareigų. Siekiant pagerinti socialinių darbuotojų materialinę padėtį, nuo kitų metų liepos 1 d. numatomas minimalios pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų didinimas 30 procentų vietoj dabar galiojančių 20 procentų.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymą Nr. A1-22, socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, darbo užmokestis apskaičiuojamas naudojant tarnybinio atlyginimo koeficientą. Minimalus koeficientas šioms pareigybėms yra 13, o jo dydis yra susijęs su darbuotojo išsilavinimu, darbo stažu, atestacijos metu suteikta kvalifikacine kategorija bei darbo krūviu.
Todėl nė vienam socialiniam darbuotojui, finansuojamam valstybės biudžeto lėšomis, negali būti mokamas tarnybinis atlyginimas mažesnis nei pagal 13 koeficientą. Aritmetiškai tai sudaro apie 461,5 Eur „ant popieriaus“ (13 x 35,5 Eur), tačiau atskaičius apie 24 proc. mokesčių, realus „į rankas“ gaunamas atlyginimas yra apie 350,74 Eur, priklausomai nuo neapmokestinamojo pajamų dydžio, vaikų skaičiaus ir kitų aspektų.
Pareiginės algos pastovioji dalis ir kvalifikacinės kategorijos
Darbo užmokesčio dydį lemia ne tik bazinis koeficientas, bet ir turima kvalifikacinė kategorija. Šiuo metu įstatymas numato tokį koeficientų didinimą pagal kvalifikacinę kategoriją:
- už pirmą kvalifikacinę kategoriją - 10% didesnis koeficientas;
- už antrą - 15%;
- už trečią - 25%.
Nuo 2021 m. liepos 1 d. taip pat bus didinami minimalūs pareiginės algos koeficientai socialinių paslaugų darbuotojams, priklausomai nuo jų pareigybės lygio: A, B ar C. Pavyzdžiui, A lygio pareigybėse dažniausiai dirba socialiniai darbuotojai, atvejo vadybininkai ir valstybės vaiko teisių atestuoti asmenys savivaldybėse. B lygio pareigybėms priskiriami socialiniai darbuotojai, kuriems, dėl tam tikrų išlygų, nėra būtina aukštojo išsilavinimo reikalavimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinių darbuotojų atlyginimų didėjimas - finansavimas ir kolektyvinės sutartys
Finansavimas socialinių darbuotojų atlyginimų didinimui yra sudėtingas klausimas, ypač savivaldybėms, nes pačios rasti papildomų lėšų biudžetuose sunku. Todėl valstybė kitais metais papildomai skirs 3,5 mln. eurų socialinių darbuotojų atlyginimams didinti.
Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties nuostatos taip pat keičiasi: nuo šiol jos taikomos penkiems tūkstančiams profesinių sąjungų narių, dirbančių 95 socialinių paslaugų įstaigose. Tai leidžia dar daugiau socialinių darbuotojų pasinaudoti kolektyvinių sutarčių privalumais, įskaitant papildomas poilsio dienas, trumpesnį darbo laiką ir kitus privilegijas.
Darbo laiko sąlygos ir papildomos poilsio lengvatos
- Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 12 metų, suteikiama papildoma poilsio diena kiekvieną mėnesį arba trumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę, mokant vidutinį darbo užmokestį.
- Profesinių sąjungų nariai turi teisę į 1 valandos trumpesnį darbo laiką per savaitę, už kurį mokama pilnas darbo užmokestis.
- Darbo dienos trukmė švenčių dienų išvakarių dienomis sutrumpinama papildomai viena valanda, už kurią taip pat mokama.
Darbo užmokesčio komponentai ir priedai
Be pastoviosios dalies, socialinių darbuotojų atlyginimą papildomai sudaro:
- kintamoji pareiginės algos dalis, priklausanti nuo praėjusių metų darbo tikslų įgyvendinimo;
- priemokos ir premijos;
- užmokestis už darbą poilsio, švenčių dienomis, naktį ir viršvalandžius.
Darbuotojams, teikiantiems socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, priedai ir priemokos gali sudaryti iki 25 % nuo tarnybinio atlyginimo. Šios lėšos yra numatomos ir finansuojamos iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybėms.
Be to, darbuotojai gali gauti priedus už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ir sudėtingų darbų vykdymą, laikino nesančių darbuotojų funkcijų atlikimą arba papildomų darbų atlikimą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Darbo krūvio reguliavimas
Pagal teisės aktus socialiniai darbuotojai, teikiantys socialinę priežiūrą, gali dirbti su ne daugiau kaip 17 šeimų. Jeigu tenka dirbti su daugiau šeimų, darbuotojas turi teisę reikalauti priedo už papildomą darbą. Prie skaičiavimo yra įtraukiamos ne tik šeimos, kurios oficialiai yra apskaitoje, bet ir visos šeimos, su kuriomis darbuotojas faktiškai dirba.
Darbo užmokesčio didėjimas konkrečiuose regionuose
Konkrečiai Kėdainių rajone socialinių darbuotojų atlyginimams papildomai skirtas kiek daugiau nei 71 tūkst. eurų, iš viso šalyje socialinių darbuotojų atlyginimų didėjimui numatyta 2,8 mln. eurų. Kėdainiuose dirba apie 190 socialinių darbuotojų, kurių atlyginimai nuo liepos 1 d. didėja 43-96 eurais „į rankas“.
Atlyginimų augimas priklauso nuo darbuotojo etato dydžio, pareigybės lygio, profesinio darbo patirties ir turimų kvalifikacinių kategorijų.
Socialinių darbuotojų skaičius ir profesinis tobulinimasis
Šalyje dirba apie 13 tūkstančių socialinių paslaugų srities darbuotojų, iš kurių maždaug 5 tūkst. - socialiniai darbuotojai. Jie gali siekti skirtingų kvalifikacinių kategorijų: socialinio darbuotojo, vyresnio socialinio darbuotojo ar socialinio darbuoto eksperto.
Profesinis tobulinimasis svarbus ne tik kvalifikacijai, bet ir darbo užmokesčio didinimui, nes kvalifikacinė kategorija tiesiogiai įtakoja pareiginės algos koeficientą.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Teisinė bazė darbo užmokesčio apskaičiavimui
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-22 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. nutarimu Nr. 280, darbo užmokesčio fondų planavimas ir priedų skyrimas vyksta remiantis aiškiai apibrėžtais reglamentais.
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams yra skirtos ne tik baziniam atlyginimui, bet ir priedams bei priemokoms mokėti. Tokiu būdu sudaromos sąlygos geriau vertinti socialinių darbuotojų įdėtą darbą ir kompensuoti papildomas funkcijas ar sunkias situacijas.
Socialinių darbuotojų atlyginimų didinimas yra svarbus žingsnis siekiant gerinti socialinių paslaugų kokybę ir darbuotojų motyvaciją. Nors Lietuvos ekonomika auga, atlyginimų atotrūkis toliau išlieka opi problema, todėl valstybės ir savivaldybių pastangos didinti socialinių darbuotojų darbo užmokestį yra reikšmingos visuomenės gerovei.
tags: #ar #nuo #socialinio #darbuotojo #atestacijos #kyla