Smurtas prieš vaikus Lietuvoje išlieka opi problema, apimanti ne tik fizinį, bet ir psichologinį, seksualinį smurtą bei nepriežiūrą. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologinio smurto statistika, visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus ir galimos pagalbos priemonės.
Smurto prieš vaikus statistika Lietuvoje
2022 metais buvo užfiksuotas 3 tūkst. 151 smurto prieš vaikus atvejis, kurio metu galimai nukentėjo 2 tūkst. 803 vaikai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba akcentuoja, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais - 2020 m. buvo gauta 39 tūkst. 430 pranešimų, 2021 m. - 40 tūkst. 493, 2022 m. - virš 44 tūkst.
Nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius taip pat didėja: 2020 m. - 2 tūkst. 486 vaikai, 2021 m. - 2 tūkst. 594, o 2022 m. - virš 2 tūkst.
Psichologinis/emocinis smurtas apima tyčiojimąsi iš vaiko, agresyvų žodinį elgesį, žeminimą, įžeidinėjimą, gąsdinimą, grasinimą, vertimą jaustis kaltu, nuolatinį blogos savijautos sukėlimą, parodymą, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimą, apkalbinėjimą už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymą, privačios informacijos atskleidimą siekiant pažeminti ir t.t.
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus
„Nors vaiko teisių gynėjų darbo praktika liudija, kad nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia 9 vaikai, ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, visgi galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje, kuris atsispindi jau trejus metus atliekamo tyrimo rezultatuose - vis daugiau žmonių smurtą atpažįsta kasdieniame bendravime ir elgesyje su vaiku, didesnė dalis aplinkinių jį pastebi viešumoje ir pastebėję ne lieka abejingi, o reaguoja prieidami, pasiūlydami pagalbą arba pranešdami mums. Taigi, matome, kad visuomenės vertinimai ir nuomonė smurto prieš vaiku tema išties keičiasi į teigiamą pusę, tačiau pokytis nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi“, - sako I. Skuodienė.
Taip pat skaitykite: Vyro psichologinio smurto pasekmės
Nors smurtas atpažįstamas vis geriau, vis tik matyti, jog didelė dalis žmonių tam tikrose situacijose smurtą prieš vaiką toleruotų. Pavyzdžiui, 2021 m. tyrimo dalyvių paklausus, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui - net 47 proc. teigė, kad tai nėra smurtas arba buvo neapsisprendę, 2022 m. taip pat manė - 42 proc., o pernai - 35 proc.
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sužinoti apie daugiau atvejų, kuriuose vaikas galimai patyrė smurtą, būtų lengviau, jeigu visuomenė gebėtų smurtą atpažinti geriau ir nevengtų apie jį pranešti. Tad respondentų buvo klausta, kokia tikimybė, jog jie praneštų pastebėję galimą vaiko teisių pažeidimą - netinkamą elgesį su vaiku - dešimtbalėje vertinimo skalėje vidurkis siekė 6,8 balo.
Fizinės bausmės
Dar vienas tyrime naudotas pavyzdys, iliustruojantis, jog vis dar didelė dalis žmonių yra linkę pateisinti fizinį smurtą prieš vaikus: 2021 m. respondentų paklausus, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu - 59 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone, 2022 m. prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. apklaustųjų, o pernai abejojančių, kaip konkrečioje situacijoje pasielgtų arba pritariančių šiai „auklėjimo priemonei“, sumažėjo iki 53 proc.
Tyrimo rezultatai atskleidžia, jog fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardija moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą, gaunantys didesnes pajamas bei gyvenantys didmiesčiuose, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų mano, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose yra linkę pateisinti.
Kaip atpažinti smurtą?
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba. Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė, labai svarbu aiškintis, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą.
Taip pat skaitykite: Prevencija ir teisinė apsauga nuo psichologinio smurto
Tarnybos vadovė atkreipia dėmesį ne tik į fizinį smurtą, kurį, kaip pastebima, visuomenė geba atpažinti geriausiai, bet taip pat primena, jog egzistuoja ir kitos, sudėtingiau atpažįstamos, smurto rūšys - psichologinis ir seksualinis smurtas bei vaiko nepriežiūra. Nuo jų taip pat nukenčia vaikai, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaikui, jo raidai ir ateičiai.
„Smurtas prieš vaiką yra ne tik fiziniai veiksmai, paliekantys aiškiai matomas žymes ant jo kūno, bet ir grubūs, jį žeminantys žodžiai, kuriais siekiama jį užgauti ir įskaudinti, taip pat elgesys, pasižymintis nemaloniais prisilietimais ir pažeidžiantis vaiko asmenines ribas - tai irgi liudija, jog prieš vaiką yra smurtaujama. Taip pat reikėtų prisiminti, jog kiekvienas vaikas turi teisę augti sveikas, mylimas ir laimingas, todėl, jei jis patiria fizinį, emocinį ar socialinį apleistumą dėl netinkamos mitybos, aprangos, higienos įgūdžių stokos, ar stinga dėmesio jo sveikatai bei ugdymui - tai signalai, jog reikėtų susirūpinti vaiko priežiūra“, - primena I. Skuodienė.
Kur kreiptis pagalbos?
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Pastebi pokytįPasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, kasmet augantis gaunamų pranešimų skaičius dėl galimo smurto prieš vaikus rodo tiek gerėjantį smurto atpažįstamumą, tiek didesnį visuomenės sąmoningumą pranešti apie pastebėtus pavojaus ženklus. Pokytis smurto atpažįstamumo ir jo vertinimo tema atsiskleidžia ir praėjusiais metais vaiko teisių gynėjų atliktame tyrime, kuriame šiek tiek didesnė dalis apklaustųjų, lyginant su ankstesnių metų rezultatais, pateiktas situacijas įvardija kaip galimą smurtą prieš vaiką.
Taip pat skaitykite: Priekabiavimo ir psichologinio smurto įveikimas
tags: #psichologini #smurta #patiriantys #vaiku #paplitimas #lietuvoje