Šiuolaikinio gyvenimo sąlygomis kasdieniame gyvenime, kaip ir mokymosi procese susiduriame ir naudojamės intelektinės nuosavybės produktais. Intelektinė nuosavybė - nematerialioji nuosavybė, kuri yra žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas, proto (intelekto, mąstymo, minties) produktas, saugomas įstatymo, kaip ir bet kuri kita nuosavybės forma.
Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas? Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą.
Intelektinę nuosavybę sudaro: komercinės paslaptys; autorių ir gretutinės teisės; pramoninė nuosavybė (dizainai, prekių ženklai, patentai ir naudingieji modeliai). Kiekvieną dieną mes kuriame, vartojame ir dalijamės. Rašome el. laiškus, fotografuojame saulėlydį, kuriame „memą“, kuris, tikimės, taps virusiniu, ar tiesiog klausomės mėgstamos muzikos. Ar kada nors susimąstėte, kas nutinka, kai pasidalinate patikusiu paveikslėliu socialiniuose tinkluose? O galbūt įkėlėte vaizdo įrašą su populiaria daina fone?
Intelektinės nuosavybės rūšys
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus.
- Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos.
- Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą.
Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
Taip pat skaitykite: Naujausi tyrimai apie intelektinę negalią
- originalus;
- kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
- išreikštas objektyvia forma.
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima. Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia.
Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento. Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo. Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių.
Prekių ženklų registracija
Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų. Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras.
Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Taip pat skaitykite: Patarimai dėl socialinių tinklų strategijos
Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą. Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Intelektinės nuosavybės turinys aiškinamas ir intelektinės nuosavybės supratimas siejamas su realiu gyvenimu susietais intelektinės nuosavybės pažinimo kontekstais, kūrybinės veiklos produktų supratimu, kūrimu, vartojimu, apsauga.
Dažniausios klaidos teikiant paraiškas
- neskiria laiko išsamiai analizuoti situaciją;
- netinkamai nurodo prekių ženklu žymimas prekes ar paslaugas;
- neišsamiai ar netiksliai užpildo dokumentus;
- klystama klasifikuojant prekes ar paslaugas.
Paduodant prekių ženklo paraišką taip pat svarbu gerai apgalvoti, kokioms prekėms ar paslaugoms žymėti jis bus naudojamas, nes paraiškoje būtina nurodyti konkrečias prekes ar paslaugas.
Svarbu žinoti ir tai, kad per plati arba per siaura klasifikacija neužtikrins visiškos prekių ženklų apsaugos - nenaudojant ženklo visoms prekėms ar paslaugoms, dėl kurių pateikta paraiška, tokį ženklą lengviau užginčyti. Intelektinės nuosavybės registracijos procesą gali užvilkinti ir neišsamūs arba netikslūs dokumentai, nes dėl šios priežasties jie gali būti atmesti.
Tuo metu sukurti pramoninės nuosavybės objektai, tokie kaip išradimai, prekių ženklai, dizainai, tampa saugomi tik nuo registracijos momento, todėl labai svarbu tinkamai ir laiku pasirūpinti jų registracija.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Intelektinė nuosavybė gali būti apsaugota ir komercinių paslapčių pagrindu. Tokiu atveju rekomenduojama sutartyse su partneriais, darbuotojais ir kitais asmenimis, kuriems ši informacija bus atskleista, numatyti konfidencialumo sąlygas, kurios teisiškai įpareigotų neatskleisti informacijos tretiesiems asmenims.
„Tinkamai apsaugota intelektinė nuosavybė suteikia galimybę arba leisti kitiems naudoti jums priklausantį intelektinės nuosavybės objektą ir gauti už tai pajamų, pvz., autoriaus atlyginimą, arba neleisti kitiems be sutikimo naudoti, gaminti, parduoti ar importuoti saugomo intelektinės nuosavybės objekto. Ji svarbi ir imantis teisinių veiksmų prieš esamus ir galimus intelektinės nuosavybės pažeidimus. Tad galvojant apie verslo sėkmę, intelektinę nuosavybę apsaugoti būtina“.
Apsaugokite savo intelektinę nuosavybę (IP) užsienyje
Intelektinės nuosavybės apsauga socialiniuose tinkluose
Socialiniai tinklai suteikia begalę įvairių būdų komunikacijai su klientais. Svarbu, kad prekių ženklai socialiniuose tinkluose būtų tinkamai apsaugoti. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad socialiniais tinklais dažnai pasinaudoja ir prekių ženklų vagys. Ginti prekių ženklo savininko teises socialiniame tinkle gali būti sudėtinga.
Prekių ženklo savininkas privalo pateikti duomenis apie konkretaus prekių ženklo registraciją, ženklo registracijos pažymėjimo kopijas, taip pat paaiškinimą, nurodant kaip pažeidžiamos jo teisės.
Paraiškoje reikėtų nurodyti aplinkybes, kurios rodo pažeidėjo nesąžiningus ketinimus ar siekį naudoti socialinio tinklo paskyrą komerciniais tikslais, t.y. konkrečių prekių ar paslaugų reklamai. Tokiomis aplinkybėmis galėtų būti faktinis socialinio tinklo vartotojų klaidinimo atvejis komentarų skiltyje arba vartotojus klaidinančios grotažymės (angl. hashtags).
Tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog prekių ženklo naudojimas nelaikomas neteisėtu, jeigu jį naudojantis socialinio tinklo vartotojas nesiekia komercinio tikslo. Atkreipkite dėmesį, kad aprašyta intelektinės nuosavybės pažeidimų pranešimo procedūra reiktų naudotis apdairiai.
Pastebėjus prekių ženklo pažeidimo atvejį, visų pirma rekomenduojama kreiptis į pažeidėją su prašymu nutraukti neteisėtą ženklo naudojimą tiesiogiai. Atsižvelgiant į socialinių tinklų viešumą, greitą informacijos sklaidą bei praktikoje dažnai pasitaikančius atvejus, kai itin griežtas ar atsainus pretenzijos tonas sukelia neigiamą reakciją, svarbu, jog prašymas būtų pagarbus ir aiškus.
Dirbtinis intelektas ir intelektinė nuosavybė
Atsižvelgdama į didėjančias dirbtinio intelekto keliamas grėsmes, ES jau nuo 2018 metų nuosekliai imasi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. Tikslas - užtikrinti, kad dirbtinis intelektas būtų kuriamas ir naudojamas laikantis Europos Sąjungos teisių ir vertybių, apsaugoti piliečių teises nuo galimų pavojų.
2023 m. gruodžio pradžioje ES pasiekė politinį susitarimą dėl Dirbtinio intelekto akto - pirmojo tokio akto pasaulyje.
Aktas bus visiškai taikomas 24 mėnesiai nuo įsigaliojimo, taikant laipsnišką metodą taip:
- praėjus 6 mėnesiams nuo įsigaliojimo bus taikomos nuostatos dėl nepriimtinos DI rizikos, draudžiamoms sistemoms;
- praėjus 12 mėnesių bus pradėti taikyti bendrosios paskirties DI valdymo įsipareigojimai;
- praėjus 24 mėnesiams pradedamos taikyti visos DI akto taisyklės, įskaitant įpareigojimus didelės rizikos sistemoms.
Pagrindiniai DI teisinio reguliavimo aspektai yra susiję su intelektinės nuosavybės, asmens duomenų apsauga, komercinių paslapčių ir duomenų saugumas, atsakomybė, ir kt.
Skirtingi DI sprendimai kelia skirtingą riziką. Nors didžioji dauguma dirbtinio intelekto sistemų patenka į minimalios rizikos kategoriją, tačiau neatmetama galimybė, kad tobulėjant technologijomis vis daugiau bus sukurta didesnę riziką keliančių sistemų.
Dirbtinio intelekto akto nuostatos skirtingus reikalavimus nustato, priklausomai nuo DI sistemos keliamos rizikos. Didelę riziką keliančios DI sistemos turės atitikti griežtus reikalavimus. Pavyzdžiui, jos turi turėti rizikos mažinimo sistemas, aukštą duomenų rinkinių kokybę, aktyvumo registravimą, išsamią dokumentaciją, aiškią informaciją vartotojui, aukštą tikslumo, patikimumo ir kibernetinio saugumo lygį, būti prižiūrimos žmogaus.
Nepriimtinos rizikos DI sistemos, kurios laikomos aiškia grėsme pagrindinėms žmonių teisėms, bus uždraustos. Tai apima dirbtinio intelekto sistemas, vykdančias socialinį reitingavimą, manipuliavusias žmonių elgesiu, išnaudojančias asmenų pažeidžiamumą, taip pat bus uždrausta naudoti kai kurias biometriniais duomenimis besiremiančias sistemas, pavyzdžiui, emocijų atpažinimo, žmonių skirstymo į kategorijas.
Vaizdo klastotės (deepfake) ir kitas dirbtinio intelekto sukurtas turinys turės būti pažymėtas kaip toks, o naudotojai turi būti informuojami, jei naudojamos biometrinės kategorijos arba emocijų atpažinimo sistemos.
Mes rekomenduojame atlikti išsamų teisinės aplinkos vertinimą, kad organizacijos galėtų užtikrintai priimti sprendimus sudėtingoje ir besikeičiančioje teisinėje sistemoje, taip išvengdamos teisinės atitikties spragų ir potencialių ginčų.
tags: #intelektine #nuosavybe #socialiniuose #tinkluose