Pastaruoju metu socialiai atsakingas verslas tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis, jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nusibrėžusi tikslą skatinti įmonių socialinę atsakomybę, tačiau ši praktika valstybės valdomose įmonėse (VVĮ) atsispindi netolygiai. Nors kai kurios VVĮ yra ženkliai pasistūmėjusios socialinės atsakomybės taikyme, vis dėlto didžioji dalis šioje srityje nerodo pakankamos pažangos.
Pavyzdžiui, iš 54 šiuo metu egzistuojančių VVĮ, dauguma neviešina darnumo ataskaitų savo tinklalapiuose - pasak 2017 m. gerojo valdymo indekso, 80 procentų visų valstybės valdomų įmonių darnumo ataskaitų viešinimo kriterijus įvertintas neigiamai. Verta pabrėžti, kad minėtas gerojo valdymo indeksas neatspindi visos situacijos - darnumo (t. y. socialinės įmonių atsakomybės) stebėsena nėra vykdoma kokybiniu aspektu, o vertinamas tik informacijos atskleidimas.
Todėl sunku įvertinti, kokia dalis VVĮ išties taiko socialiai atsakingo verslo principus savo veikloje. Visapusiška stebėsena bei privalomas ataskaitų ir informacijos atskleidimas yra dažniausiai naudojamas valstybinis mechanizmas šioje srityje pažengusiose šalyse.
Socialinės atsakomybės suvokimas ir jo kaita
Andželika Rusteikienė, verslumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, prisimindama savo 15 metų kelią dirbant su socialinės atsakomybės projektais, apibendrina, kad socialinės atsakomybės suvokimas per tuos metus nesikeičia - tai yra tai, ką verslas gali padaryti savo darbuotojams, organizacijai, bendruomenei, verslo skaidrumui daugiau nei iš jo reikalauja taisyklės ar įstatymai.
Taip pat skaitykite: Socialinės ataskaitos
„Kas iš tikrųjų keičiasi, tai yra perėjimas nuo atskirų filantropinių projektų ir iniciatyvų iki labiau sistemingo ir strateginio įmonės identiteto, kultūros, socialinės atsakomybės suvokimo. Ir, žinoma, labai aktualios tapo tvarumo, aplinkosaugos tendencijos formuojant socialiai atsakingo verslo kultūrą“, - pažymi A. Rusteikienė.
Visuomenės lūkesčiai ir reikalavimai verslo kultūrai yra itin aukšti, be to šiame socialinių tinklų ir viešumo amžiuje labai greitai išryškėja, kuomet organizacijos deklaruoja, bet nesilaiko atsakingumo principų pradedant nuo darų darbo sąlygų ir baigiant aplinkos tausojimu.
Kitas svarbus klausimas - visuomenės požiūris ir socialiai atsakingo verslo palaikymas. „Kas mane ypatingai džiugina - tai mūsų jaunoji karta. Tai karta, kuriai svarbu vertybės, jauni žmonės renkasi organizacijas ne tik dėl atlyginimo, bet vertina ir kokia yra darbo kultūra, kaip elgiamasi su darbuotojais, koks požiūris į aplinkos tausojimą. Ši karta daro tą pozityvų spaudimą verslui ir skatina tobulėti ir stiprėti atsakomybės klausimais.“ - apibendrina A. Rusteikienė.
Tai, kad pastaruoju metu auga socialiai atsakingų organizacijų skaičius pažymėjo ir Lietuvos socialinių inovacijų klasterio vadovė Vilma Popovienė. Ji pabrėžė, kad visuomenės susidomėjimas šia tema kelia ir tam tikrus iššūkius - pradedant klausimu, ką daryti, kad socialinė atsakomybė nepasibaigtų vienu nuvykimu į gyvūnų prieglaudą ir baigiant lyderio vaidmeniu ir efektyviu šių iniciatyvų pristatymų visuomenei.
Kelias link tvarios socialinės atsakomybės kultūros
Tam, kad organizacijos galėtų kurti tvarią socialinės atsakomybės kultūrą ir tai netaptų tik įvaizdžio dalimi, būtinas ir tam tikras pasiruošimas, padedantis suvokti, kuriose srityse organizacija gali kurti ilgalaikę vertę, kokios iniciatyvos priimtinos komandai, kaip komunikuoti apie kuriamą vertę.
Taip pat skaitykite: Viskas apie Sodros įmokas IĮ
Vienas efektyviausių įrankių - reali ir aiški socialinės atsakomybės programa su konkrečiu veiksmų ir komunikacijos priemonių planu. Ypatingai svarbu, kad tokios programos kūrime dalyvautų organizacijos komandos nariai, kurie lydimi ekspertų pasirengtų savo unikalų kelią socialinės atsakomybės kultūros kryptimi.
Lietuvos socialinių inovacijų klasteris ir konsultacijų bei komunikacijos agentūra „Good to know“ yra parengę programą, kurios tikslas - kurti ne įvaizdį, o kultūrą. „Tai programa organizacijoms, kurios yra tikrai pasiruošusios imtis veiksmų. Programoje dėmesį telkiame į tai, kad socialinės atsakomybės iniciatyvos atitiktų organizacijos veiklos sritį, vertybes, komandos interesus, kad šios iniciatyvos būtų organizacijos kultūros dalis, o ne atskira veikla”, - apie kūrybinių dirbtuvių programą pasakoja programos iniciatorė, komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerė Reda Molienė.
Pasak R. Molienės, kuriant socialinės atsakomybės planus labai svarbu atvirai diskutuoti ir kartu su komanda atrasti aktualias iniciatyvas, įtraukiančius ir motyvuojančius projektus. Organizacijos darbuotojai turi aiškiai jausti, kokią vertę jie kuria sau, įmonei, klientams ar bendruomenei.
Socialinės atsakomybės programos veiksmingumas ir „užkrečiamumas“ tiesiogiai priklauso nuo to, kaip efektyviai apie ta bus komunikuojama tiek organizacijos viduje, tiek skleidžiant žinią į išorę. „Turime apie tai kalbėti, skleisti šį virusą ir ieškoti būdų, kad ta sklaida būtų efektyvi“, - teigia Živilė Navickaitė-Babkin, programos iniciatorė, komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerė.
Ji pabrėžia, kad dažniausiai daroma klaida komunikuojant apie socialinius projektus - kraštutinumas. „Vienas kraštutinumas - išvis apie tai nekalbėti, neva darbai kalba patys už save ir tai sklinda savaime. Tačiau komunikacijai nėra didesnio priešo nei iliuzija. Kita klaida - pernelyg daug džiūgauti kiekvienu mažu žingsneliu. Tai sukelia skeptišką visuomenės reakciją ir abejones dėl sukuriamos vertės. Būtina rasti tinkamą balansą planuojant ir vykdant komunikaciją, todėl profesionaliai parengtas ir svarbiausia realus komunikacijos planas turi tapti socialinės atsakomybės kultūros dalimi.
Taip pat skaitykite: Viešieji pirkimai ir socialinės įmonės
Ž. Navickaitė-Babkin pabrėžia ir lyderių svarbą skleidžiant žinią apie socialinės atsakomybės iniciatyvas. „Organizacijos lyderių vaidmuo yra nepaprastai svarbus. Šie žmonės tampa žinios apie kuriamą vertę visuomenei ambasadoriais, todėl prieš kuriant bet kokius komunikacijos planus visada būtina įsitikinti, kad lyderio įsitraukimas yra tikras ir nuoširdus,“ - teigia komunikacijos ir konsultacijų agentūros „Good to know“ partnerė.
Įmonių socialinės atsakomybės privalumai
Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas (Crane et al. 2008). Be to, vienas iš kertinių įmonių listingavimo principų vertybinių popierių biržoje yra informacijos atskleidimas, į kurią įtraukta ir socialinės atsakomybės politika, kovos su korupcija iniciatyvos ir priemonės (NASDAQ Baltic 2019a).
Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą (NASDAQ Baltic 2019b).
Problema Socialiai atsakingas verslas pamažu tampa nauja norma. Globaliai vis daugiau įmonių supranta, jog norint būti konkurencingomis jos privalo tapti lyderėmis žmogaus teisių srityje, užtikrinant aplinkos gerovę, įtraukiant bei vystant bendruomenes ir kitaip prisidedant prie laimingesnės visuomenės kūrimo.
Taip pat kitose šalyse įmonių socialinės atsakomybei skatinti yra dažnai pasitelkiamas dalinimasis gerąja praktika. Gerųjų pavyzdžių dalijimosi stoka matoma ir Lietuvoje: socialinė atsakomybė vis dar dažnai klaidingai suprantama kaip trukdis verslui, supriešinamas ekonominis augimas ir socialinės bei gamtos gerovė, nežinant apie anksčiau minėtus privalumus.
Įmonių socialinės atsakomybės skatinimo projektai
Projektas Nr. 08.5.1-ESFA-V-423-02-0001 „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“ yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
Projekto uždaviniai:
- Gerinti įmonių ir visuomenės supratimą apie įmonių socialinę atsakomybę, ypatingą dėmesį skiriant savivaldybėse veikiančioms įmonėms.
- Sukurti tęstinio nevyriausybinių organizacijų ir verslo tarpusavio bendradarbiavimo sąlygas.
Projekto įgyvendinimo metu organizuojami mokymai, vykdomas konsultavimas, tyrimai ir vertinimai, visuomenės informavimas, įmonių socialinę atsakomybę skatinančios akcijos ir kt. Įgyvendinant projekto veiklas bus siekiama didinti įmonių socialinę atsakomybę už poveikį aplinkai ir visuomenei.
Bus skatinamas ĮSA diegimas, taip pat horizontalių atsakingo verslo principų diegimas (atsakingas išteklių naudojimas, socialiai atsakinga žmogiškųjų išteklių vadyba, darbuotojų sveikata ir sauga, moterų ir vyrų lygybė, nediskriminavimas dėl amžiaus, negalios ir kt.).
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis įgyvendins bandomuosius socialinės atsakomybės projektus - darbo santykių, aplinkosaugos, skaidrios veiklos, bendruomeniškumo, vartotojų teisių ir kitose srityse. Šio projekto įgyvendinimas padės įmonėms savo veikloje taikyti socialinės atsakomybės principus, prisidėti prie darnaus vystymosi ir užtikrinti Valstybės pažangos strategijoje nurodyto tikslo įgyvendinimą, verslo socialinę atsakomybę suvokiant kaip šiuolaikinę verslo praktiką.
Siekiant užtikrinti ĮSA rezultatų matavimą pagal objektyvius rodiklius ir ĮSA duomenų prieinamumo gerinimą, bus sukurtas Lietuvoje verslo tvarumo ir atsakingumo indeksas, kuris padės objektyviai matuoti pažangą ĮSA srityje. Parengta verslo tvarumo ir atsakingumo indekso skaičiavimo metodika ir įgyvendinti verslo tvarumo ir atsakingumo indekso apskaičiavimo pagal parengtą metodiką bandomieji projektai 10-yje įmonių.
Bus organizuotos 2 tarptautinės konferencijos, 75 praktiniai seminarai įmonių vadovams, darbuotojams, darbdavių ir darbuotojų atstovams bei 279 mokymų įmonių atstovams socialinės atsakomybės ir darnaus vystymosi temomis. Konsultuojamos ne mažiau kaip 50 įmonių socialinės atsakomybės diegimo klausimais, mokomos kaip parengti socialinės atskaitomybės ataskaitas, po mokymų ir konsultacijų planuojama parengti ne mažiau kaip 46 ĮSA atskaitomybės ataskaitų. Mokymuose dalyvaus ne mažiau kaip 4340 asmenų.
Bus atliktos 2 ĮSA paplitimo ir potencialo savivaldybėse analizės, vykdant įmonių vadovų ir darbuotojų apklausas. Taip pat numatyta patikslinti ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintas gaires ir standartus, bus parengti ir atnaujinti 2 metodiniai leidiniai ĮSA tema.
Bus atliktas visuomenės nuomonės tyrimas socialinės atsakomybės, atsakingo verslo temomis. Bus vykdoma ĮSA diegimo pažangos stebėsena pagal ĮSA pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodiką, įvertinant pažangą 2019-2021 m.
2023 m. rugpjūčio 24 d. Telšiuose ir spalio 12 d. Tauragėje vyko Socialinę atsakomybę skatinančios akcijos, už kurių rengimą buvo atsakingas Socialinės integracijos centras. Akcijos buvo finansuojamos projekto „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas” lėšomis, kurį įgyvendina Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su partneriais.
Akcijų metu buvo aptariamos įvairios temos tokios kaip: žmogaus teisės, darbo santykiai tarp įvairaus amžiaus, socialinio statuso asmenų. Vyko diskusijos apie lygias galimybes darbo santykiuose ir panašiai. Labai didelio susidomėjimo sulaukė diskusijos socialinės atsakomybės klausimais, kaip tai susiję su mūsų asmeninėmis savybėmis ir vertybėmis. Renginiuose dalyvavo įvairių sričių atstovai, nuo eilinių miesto gyventojų iki miesto merų, kadangi renginys buvo skirtas plačiajai Lietuvos visuomenei.
Renginio dalyviai liko patenkinti lektoriaus diskusijomis, jiems buvo atsakyta į begale įvairių juos dominusių klausimų. Abiejuose renginiuose dalyvavo per 60 asmenų.
Atskleidė atsakingo verslo tendencijas Lietuvoje
Nors įmonės gana aktyviai dalyvavo pildydamos anketas, didžiavosi nuveiktais darbais, tačiau susitikimų metu paaiškėjo kita tiesa - verslo atsakomybė Lietuvoje vis dar suvokiama skirtingai. Vienos įmonės tai supranta kaip finansinę paramą vodovo parinktai socialinei ar aplinkosauginei programai be drabuotojų įsitraukimo, kitos tuo tarpu eina kitu keliu - renkasi ilgalaikes socialines ir aplinkosaugines veiklas, kurias siūlo, renka, organizuoja ir įgyvendina patys įmonės darbuotojai.
Atsakingiausia Lietuvos įmonė - socialinė atsakomybė mums yra svarbu
Konkurso nugalėtojo UAB “Callcredit Operations” pavyzdys rodo, kad socialinė atsakomybė gali ir turi būti smagi veikla, apjungianti visus darbuotojus. Įmonės darbuotojai ne tik sprendžia kokią socialinę ar aplinkosauginę veiklą pasirinkti, bet ir patys aktyviai dalyvauja visuose projekto įgyvendinimo veiklose.
UAB “Callcredit Operations” strategija - pasirinkti vieną ilgalaikį socialinį partnerį. 2013 metais įmonė pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos samariečių bendrijos vaikų dienos centru “Užuovėja”, kuri rūpinasi vaikų iš rizikos grupės šeimų užimtumu ir pomokykline veikla. Įmonės darbuotojai ir “Užuovėjos” vaikai kartu leido laiką, ėjo į cirką, organizavo bendras veiklas, lankė vieni kitus ir dalinosi patirtimi.
Tačiau norėdami labiau padėti vaikams, įmonės darbuotojai inicijavo projektą “Sukurkime užuovėją”, kurio tikslas įrengti naujas patalpas vaikų dienos centrui. Kauno miesto savivaldybei skyrus apleistą pastatą, įmonės darbuotojai aktyviai įsitraukė į projekto įgyvendinimą - vieni organizavo labdaringus vakarus ir protmūšių žaidimus, kiti aukojo, treti ieškojo rėmėjų, tuo tarpu kiti savo rankomis dažė ir įrenginėjo patalpas.
Įmonės darbuotojų iniciatyva buvo suaukota ne tik pinigų pastato įrengimui, bet ir pritraukta statybos darbų paslaugų už daugiau nei 26 000 litų.
Aktyvus įsitraukimas į projektus, kurie įgyvendinami savo rankomis, kuria ne iliuziją apie vykdomus gerus darbus, bet dovanoja naudą visoms pusėms. Vaikai gauna saugius ir jaukius namus, darbuotojai - aibę gražaus laiko ir gerų emocijų, įmonės partneriai - galimybę prisidėti prie gražios iniciatyvos, tuo tarpu pati įmonė pritraukia aktyvius ir siekiančius tobulėti darbuotojus.
Konkurso lyderiai atskirose srityse
Džiugu pažymėti, kad ne viena įmonė Lietuvoje supranta, kad atsakomybė versle nėra vien įstatymų laikymasis ir formalus ataskaitų teikimas, o iniciatyva visų pirma reikalinga mums patiems.
Vidinė kultūra - socialinės atsakomybės pagrindas
Diskusijoje dalindamasis savo patirtimi vienas ryškiausių Lietuvoje socialinės atsakomybės puoselėtojų „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjas ir savininkas Arvydas Paukštys, pabrėžė, jog be vidinės kultūros organizacijos viduje strategijų kūrimas yra beprasmis, nes galiausiai nėra kam jų įgyvendinti.
„Juk kiekvienas žmogus susimąsto, kodėl turėtų vykdyti kažkieno sukurtus planus. Klausia, kokia to prasmė. Negi, kad uždirbtų kažkam pinigus? Tik žmonės, kurie tiki organizacijos veikla ir misija, kurių vertybės siejasi su organizacijos vertybėmis, bus motyvuoti ir jaus prasmę veikti. Šiuo atžvilgiu svarbų vaidmenį atlieka lyderis arba vadovų komanda, formuojanti ir užtikrinanti organizacijos kultūros palaikymą ir įgyvendinimą,“ - kalbėjo A. Paukštys.
Pasak verslininko, pasitikėjimas atsiranda tada, kai žodžiai nesiskiria nuo darbų. Priešingu atveju tai yra tik tušti lozungai. „Dažnai strategija lieka neįgyvendinta, nes žuvis pūna nuo galvos - jei vadovas nesilaiko susitarimų, jei jo veiksmai neatitinka žodžių, tuomet nėra ir pasitikėjimo ar bendrystės jausmo organizacijoje“, - teigė „Teltonika“ įmonių grupės įkūrėjas.
A. Paukštys kalbėdamas apie „Teltonika“ įmonių grupės nueitą kelią dalinosi: „Prieš 10 metų mes buvome nekenčiamiausia įmonė Lietuvoje, turinti blogiausią kultūrą ir sulaukianti begalės skundų. Tačiau pasikeitus vadovams, vertybėms ir nuostatoms įvyko didelė transformacija: dabar mes turime 2 tūkst. darbuotojų, kurie gauna vienus didžiausių atlyginimų Lietuvoje. Diegti tarpusavio pasitikėjimo ir pagarbos kultūrą - tiesiog apsimoka. Dalinkitės ir grįš dešimteriopai“.
Jaunajai kartai svarbu organizacijos vertybės ir kultūra.
Įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvos: rakursai
| Aspektas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Finansinė parama | Parama socialinėms ar aplinkosauginėms programoms |
| Ilgalaikės veiklos | Socialinės ir aplinkosauginės veiklos, kurias inicijuoja darbuotojai |
| Darbuotojų įtraukimas | Darbuotojų dalyvavimas veiklose |
| Komunikacija | Efektyvus komunikavimas apie socialinę atsakomybę |
| Lyderystė | Vadovų vaidmuo skleidžiant žinią apie socialinę atsakomybę |
tags: #imoniu #socialines #atsakomybes #iniciatyvu #lietuvoje #tendencijos