Šiame straipsnyje aptariamas asmens pripažinimo neveiksniu procesas Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, reikalingus dokumentus ir procedūras.
Veiksnumo sąvoka ir jos apribojimai
Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Tačiau, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis.
Teisminis procesas
Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žmogaus teises globos namuose
LR CPK numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai:
- Medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).
- Juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.
Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas.
Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
Taip pat skaitykite: Senatvės tyrimai
Pareiškimo padavimas ir reikalingi dokumentai
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai.
Dokumentai, kurie bus teikiami teismui:
- Asmens, kurį norima pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
- Neįgaliojo pažymėjimas ir individualios pagalbos poreikio nustatymo pažymos kopija arba kopija specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPS-1, SPS-2 kopija.
- Gydytojo psichiatro medicininė pažyma apie asmens psichikos sveikatos būklę.
- Pareiškėjo dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija.
- Dokumentų, įrodančių giminystės ryšį ar santykį su asmeniu, kopija (gimimo liudijimo ir santuokos liudijimo kopijos).
- Medicininė pažyma (F-046/a forma) apie pareiškėjo sveikatos būklę.
- Pareiškėjo, pretenduojančio tapti globėju, laisvos formos rašytinis sutikimas būti paskirtu globėju.
Papildomi dokumentai, kurių gali prašyti teismas:
- Asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie gaunamas pajamas (pažymą suteikia Valstybinė mokesčių inspekcija).
- Asmens, pretenduojančio tapti globėju, pažyma apie šeimos sudėtį.
- Dokumentai apie asmens, pretenduojančio tapti globėju, sveikatos pažyma.
- Kiti dokumentai (asmens, kurį numatoma pripažinti ribotai veiksniu ar neveiksniu tam tikrose srityse, turimos epikrizės, kompiuterinės tomografijos tyrimai, magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.).
- Suinteresuotųjų asmenų rašytiniai sutikimai, kad pareiškėjas būtų pripažintas globėju.
Riboto veiksnumo ar neveiksnumo nustatymo proceso žingsniai
- Pateikite prašymą savivaldybei gauti socialinio darbuotojo išvadą.
- Surinkite kitus dokumentus kurie bus teikiami teismui.
- Pateikite pareiškimą teismui.
Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu
Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas.
Taip pat skaitykite: Socialinė globa namuose
Turtinių santykių sritys:
- Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais.
- Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu ir pan.
- Kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo.
- Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo.
- Paveldėjimo teisiniai santykiai.
- Dalyvavimas ūkinėje-komercinėje veikloje.
- Banko sąskaitų valdymas, bankinių operacijų atlikimas.
Asmeninių neturtinių santykių sritys:
- Savitvarkos įgūdžių sritis.
- Maitinimosi sritis.
- Sveikatos priežiūros sritis.
- Socialinių paslaugų sritis.
- Bendravimo sritis.
- Šeimos santykių sritis.
- Asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.
- Darbo teisinių santykių sritis.
Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.
Neveiksnumo ir globos nustatymo procesas teisme užtrunka apie pusę metų: pareiškėjui, siekiančiam tapti globėju, jis yra nemokama.
Tik tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.
Įgaliojimas
Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotojui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus. Pavyzdžiui: įgalioti asmenį vesti paveldėjimo bylas, priimti palikimą, valdyti, naudotis, perduoti, dovanoti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitose, atidaryti, uždaryti banko sąskaitas, sumokėti mokesčius, organizuoti gauti įvairias paslaugas, receptus vaistams ir medicinos priemonėms ir pan.
Asmuo gali duoti įgaliojimą kitam asmeniui tik tuomet, kai sąmoningai suvokia savo sprendimą. Įgaliotojas pats pasirenka asmenį, kuris jam atstovautų, nes atstovavimo santykiai yra grįsti abipusiu pasitikėjimu. Įgaliojimą patvirtina notaras.
Įgaliojimo galiojimas yra nustatomas trukme metais ar įvykiu. Įgaliojimo neapibrėžus tam tikra data ar įvykiu, jis galios tik vienerius metus nuo jo sudarymo datos.
Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą. Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.
Jeigu įgaliojimą skiria asmuo, kuris turi demenciją, svarbu užtikrinti, kad priimamas sprendimas įgyvendintų šio asmens laisvą valią. Santykis tarp įgaliojimo davėjo ir įgaliojimo gavėjo turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Notaras turi atidžiai vertinti, ar sprendimas duoti įgaliojimą atstovauti yra skiriamas laisva valia, suvokiant savo sprendimo pasekmes.
Kokia yra įgaliojimo davimo eiga? Aptarkite sprendimą skirti / gauti įgaliojimą Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą, turi demenciją, pažintinių funkcijų sutrikimų, svarbu, kad jis / ji turėtų galimybę su jo / jos situaciją suprantančiais asmenimis nuosekliai aptarti įgaliojimo davimo tikslą, numatomą įgaliojimo trukmę, įgaliojimo davimo procesą, galimas įgaliojimo davimo pasekmes. Asmuo, turintis demenciją ir ketinantis duoti įgaliojimą, turi savarankiškai nuspręsti, koks asmuo rūpinsis jo interesų atstovavimu (taps įgaliotiniu).
Vizitas pas notarą
Užsiregistruokite pas notarą - tai galite padaryti bet kuriame notarų biure. Pas notarą vyksta asmuo, duodantis įgaliojimą sau atstovauti. Kartu su juo gali vykti tas, kuriam šis įgaliojimas yra suteikiamas, tačiau jo dalyvavimas teisiškai nėra būtinas. Jeigu asmuo, ketinantis duoti įgaliojimą jam atstovauti, dėl savo sveikatos būklės negali atvykti pas notarą, notaras, kurio paveldėjimo klausimų tvarkymo teritorijai priskiriama įgaliojimą skiriančio asmens gyvenamoji vieta, privalo atvykti į namus (kiti notarai neprivalo to daryti, bet galima mėginti tartis).
Gaukite psichiatro arba šeimos gydytojo pasirašytą medicinos pažymą (pvz., forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“) apie įgaliojimą skiriančio asmens gebėjimą savarankiškai priimti sprendimus, orientuotis situacijoje. Medicinos pažyma padės užtikrinti notarui, kad asmuo, skirdamas įgaliojimą, visiškai suvokia savo veiksmus ir gali priimti sprendimą duoti įgaliojimą jam atstovauti įvairiose srityse.
Atkreipkite dėmesį! Notaro užduotis - užtikrinti, kad nebūtų neteisėtų sandorių. Jeigu įgaliojimas sudaromas atstovauti asmeniui, kuris negali savarankiškai priimti sprendimų, ir jo vardu yra sudaromi sandoriai, šie sandoriai yra neteisėti ir gali būti ginčijami teisme. Įgaliojimas negali būti duodamas asmeniui (įgaliotiniui), šiam nežinant.
Išankstinis nurodymas
Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
Išankstiniame nurodyme asmuo gali:
- Nurodyti asmenis, kuriuos pageidauja (arba nepageidauja), kad teismas skirtų jo globėjais arba rūpintojais, jeigu jis būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje (atėjus laikui įgyvendinti asmens valią, globėju gali būti paskirtas tik vienas asmuo).
- Pareikšti valią dėl gyvenamosios vietos (apgyvendinimo globos (rūpybos) institucijoje).
- Įvardyti, koks asmuo galėtų spręsti dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo ir pan.
Išankstinį nurodymą tvirtina notaras. Išankstinis nurodymas įsigalioja teismui priėmus sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir galioja išankstiniame nurodyme numatytą terminą.
Kai išankstinis nurodymas įsigalioja, jo nuostatomis privalo vadovautis visi asmenys ir institucijos, atliekantys veiksmus dėl išankstinį nurodymą pateikusio asmens turtinių ir asmeninių neturtinių teisių bei pareigų įgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai dėl pasikeitusių aplinkybių vadovavimasis išankstiniu nurodymu aiškiai nebeatitinka jį pateikusio asmens interesų.
Šilalės rajono apylinkės teismo civilinė byla
Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. Procesinio sprendimo kategorija Nr. 26.3., 82.3.; 113.1., 116.4., 128.5.; 128.10.
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Osvaldas Briedis, sekretoriaujant Virginijai Makarienei, dalyvaujant pareiškėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovėms R. A. ir S. P. suinteresuoto asmens V. M. atstovui advokatui K. S., suinteresuotam asmeniui T. E., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. M. ir T. E.
Pareiškėjas Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius prašo pripažinti V. M. neveiksnia, jai nustatyti globą ir paskirti T. E.
Pareiškėjo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė R. A. su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti, paaiškina, kad V. M. serga paranoidine šizofrenija, nepertraukiama eiga F20. Dėl savo sveikatos būklės ji nesugeba pati savimi pasirūpinti. Pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog V. M. reikalinga pastovi kito asmens priežiūra ir slauga. Sutinka, kad V. M. būtų pripažinta neveiksnia ir rekomenduoja skirti Teresę E. V. M.
Suinteresuotas asmuo V. M. į teismo posėdį neatvyko posėdyje, apie bylos nagrinėjimą jai pranešta tinkamai ją atstovauja advokatas K.
Valdymas priimant sprendimus dėl neveiksnaus žmogaus turto
Kaip elgtis priimant sprendimus dėl neveiksnaus žmogaus turto: ar artimojo globėju tapęs asmuo gali valdyti globotinio banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, ar gali parduoti globotiniui iki ligos priklausiusią įmonę, butą, sodo sklypą ar garažą - atsakymų ieškojome didžiausiame Lietuvoje Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Pagal teisės aktus juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu.
Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. O jeigu paskiriamas kitas asmuo - jam turi būti skiriamas tam tikras atlygis už turto administravimą.
Globėjas kaip artimas šeimos narys kasdien rūpindamasis neveiksniu asmeniu gali neturėti tam tikrų žinių arba įgūdžių administruoti nekilnojamąjį turtą arba, pavyzdžiui, neveiksniam asmeniui iki ligos priklausiusią įmonę. Tai gali atlikti asmuo, kuris yra anksčiau dirbęs arba dabar dirba vadovu. Jam būtų daug paprasčiau atlikti tokį darbą.
Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją.
Galėčiau išskirti tokią seką: visų pirma į teismą kreipiamasi su prašymu pripažinti asmenį neveiksniu. Teismui priėmus teigiamą sprendimą, iš karto šio teismo sprendimo pagrindu yra keliama kita civilinė byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo. Ta pačia teismo nutartimi paskiriamas ir turto administratorius.
tags: #del #asmens #pripazinimo #neveiksniu #bylos