Pagal naujus siūlymus, pirmus bedarbystės mėnesius nedarbo išmokos išaugtų, tačiau vėlesniais mėnesiais - mažėtų. Vis tik įdomu tai, kad nedarbo išmokos daug labiau priklausytų nuo asmens pajamų - kuo didesnis buvo atlyginimas, tuo didesnė būtų ir išmoka. Nedarbo išmokos taip pat didėtų ir mažiausių pajamų gavėjams, kadangi būtų didinama minimali išmoka. Tokias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas registravo Vyriausybė kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), tačiau joms pritaria ne visi. Tad kas tiksliai keisis ir kas labiausiai nukentės?
Nedarbo išmokų schema (Šaltinis: VŽ)
Kiek didės ir kiek mažės nedarbo išmokos?
Nedarbo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Šiuo metu pastovioji dalis yra fiksuota suma, lygi 23,27 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA), taigi šiemet siekia 241,54 euro (1038 eurai MMA x 23,27 proc.). Tuo metu kintamoji dalis priklauso nuo vidutinio žmogaus atlyginimo ir per laiką mažėja:
- 1-3 mėn. mokama 38,79 proc. atlyginimo;
- 4-6 mėn. mokama 31,03 proc. atlyginimo;
- 7-9 mėn. mokama 23,27 proc. atlyginimo.
Tačiau visa tai siūloma keisti. Visų pirma, nedarbo išmokas norima labiau susieti su asmens pajamomis ir jo sumokėtomis socialinio draudimo įmokomis. Taigi pastoviąją išmokos dalį planuojama mažinti, o kintamąją (kuri priklauso nuo pajamų) - didinti. Pastovioji dalis nuo 23,27 proc. MMA mažėtų iki 15 proc. MMA, taigi nuo 241,54 iki 155,7 euro (sumažėtų 85,84 euro). Tačiau kintamoji išmokos dalis padidėtų taip:
- 1-3 mėn. nuo 38,79 proc. iki 45 proc. atlyginimo;
- 4-6 mėn. nuo 31,03 proc. iki 35 proc. atlyginimo;
- 7-9 mėn. nuo 23,27 proc. iki 25 proc. atlyginimo.
2025 m. patvirtintas vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydis siekia 2108,88 euro. Pokyčiams įsigaliojus, šį vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus kintamoji dalis išaugtų:
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie didžiausią bedarbio pašalpą
- 1-3 mėn. nuo 817,76 iki 949 eurų (padidėtų 131,24 euro);
- 4-6 mėn. nuo 654,60 iki 738,11 euro (padidėtų 83,51 euro);
- 7-9 mėn. nuo 490,78 iki 527,22 euro (padidėtų 36,44 euro).
Taigi bendrai nedarbo išmoka (įskaitant sumažėjusią pastoviąją ir padidėjusią kintamąją dalis) gaunant VDU pirmais 3 mėn. padidėtų 45,40 euro, 4-6 mėn. nedarbo išmoka sumažėtų 2,33 euro, o 7-9 mėn. ji sumažėtų net 49,40 euro.
Kokia būtų mažiausia ir didžiausia nedarbo išmoka?
SADM primena, kad šiuo metu mažiausias nedarbo išmokos dydis yra susijęs su 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro. Tačiau siūloma tai pakeisti ir mažiausią nedarbo išmoką sieti su 5 bazinės socialinės išmokos dydžiais (BSI). 2025 m. BSI yra 70 eurų, tad mažiausia galima nedarbo išmoka būtų 350 eurų (padidėtų 108,46 euro).
Anot ministerijos, keistųsi ir didžiausias nedarbo išmokos dydis, kuris šiuo metu yra 58,18 proc. kas ketvirtį atnaujinamo ir Valstybės duomenų agentūros skelbiamo VDU. SADM atstovų aiškinimu, kadangi dabar maksimalūs nedarbo išmokų dydžiai keičiasi kas ketvirtį, tai sukuria papildomą administracinę naštą ir lemia skirtingas nedarbo draudimo išmokas bedarbiams, kurie skirtingais laikotarpiais gavo vienodas pajamas. Tad šią tvarką siūloma supaprastinti ir tiesiog įvesti 70 proc. VDU „lubas“. T. y., kad nedarbo išmoka negalėtų viršyti 70 proc. patvirtinto vidutinio šalies darbo užmokesčio. Tokiu atveju didžiausia nedarbo išmoka 2025 m. būtų 1476,22 euro (2108,88 x 70 proc.), o t. y. 125,16 euro daugiau, nei maksimali nedarbo išmoka 2025 m. II ketv.
Kitaip skaičiuos nedarbo draudimo stažą ir pajamas
Įstatymo projektu taip pat siūloma į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuoti laikotarpių, per kuriuos asmuo gavo nedarbo išmokas. O į draudžiamąsias pajamas (skaičiuojamas nedarbo išmokai gauti) neįskaičiuoti nedarbo išmokų. Be to, priėmus įstatymo pataisas, teisę į nedarbo išmoką gautų tie, kurie dirbo bent 12 mėn. per paskutinius 24 mėn., o ne per paskutinius 30 mėn., kaip yra dabar. Atitinkamai, apdraustojo vidutinės mėnesinės draudžiamosios pajamos būtų skaičiuojamos iš 24, o ne 30 mėn. pajamų vidurkio.
Pasak SADM, bedarbis į pakartotinę nedarbo išmoką teisę įgytų tuomet, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos nedarbo draudimo stažas būtų bent 12 mėn. „Siekiant paskatinti asmenis grįžti į darbo rinką, siūloma nustatyti, kad nutrauktos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas galėtų būti atnaujinamas bedarbiams, iš naujo įsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje, neribojant atnaujinimų skaičiaus, išskyrus tuos atvejus, kai bedarbis įgytų teisę į naują nedarbo draudimo išmoką. Atsižvelgiant į pastarąjį pasiūlymą, siūloma atsisakyti 12 mėn. termino, kuriam praėjus buvo galima skirti nedarbo draudimo išmoką pakartotinai“, - dėstė ministerijos atstovai.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų palyginimai
Tame pačiame įstatymo projekte dar numatoma papildomais 4 mėn. pratęsti jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, jei jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą. Anot SADM, tuo siekiama paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išsilaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti. Ministerijos aiškinimu, turėdami galimybę ilgiau gauti nedarbo išmoką vyresnio amžiaus žmonės bus paskatinti nesirinkti išankstinės senatvės pensijos, kadangi jos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą.
Jei Seimas pritars visiems šiems pakeitimams, jie įsigalios nuo 2026 m. liepos 1 d.
Pokyčiams nepritaria - bedarbių tik daugės?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės pareigas laikinai einanti Dalia Jakutavičė nurodė, kad teigiamai vertina siūlymus didinti pirmųjų nedarbo mėnesių išmokas. Taip pat pritaria priešpensinio amžiaus darbuotojų apsaugos stiprinimui: „Tai - žingsnis teisinga kryptimi.“
Vis tik su šiais pokyčiais sutinka ne visi. Pvz., Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, siūlomas įstatymo projektas nesprendžia esminės problemos - kad gaudami dideles nedarbo išmokas gyventojai net nesvarsto grįžti dirbti. Anot instituto, priėmus Vyriausybės siūlomus pakeitimus, mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms nedarbo išmokos sumažėtų, o vidutines ir aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms nedarbo išmokos tik dar labiau augtų. O tokiu atveju bedarbystė taptų dar patrauklesnė nei dabar: „Jei socialinės išmokos yra lygios arba beveik lygios potencialioms darbo pajamoms, įsitraukti į darbo rinką nėra stimulo. Galint gauti didesnes išmokas, paskatos įsidarbinti - slopinamos.“
LLRI specialistai pateikė pavyzdį, ką verčiau rinktųsi asmuo: ar likti darbe ir „į rankas“ gauti 965 eurus per mėnesį, ar išeiti iš darbo, gauti truputį mažiau - 760 eurų išmoką per mėnesį, tačiau nemokėti už transportą, turėti daug daugiau laisvo laiko ir pan. Dėl to, pasak instituto atstovų, nedarbo išmokas reikėtų mažinti: „Sumažinus bedarbių skaičių per pusę, valstybės biudžetas pasipildytų 396,2 mln. eurų, o žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių asmenų skaičius sumažėtų keliomis dešimtimis tūkstančių.“
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Bedarbystės lygis Lietuvoje (Šaltinis: LLRI)
Skatins greičiau sugrįžti į darbą - išmokų dalių korekcijos
„Sodra“ skelbia, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji. Pastovioji dalis 2025 metais siekia 241,54 euro (tai yra 23,27 proc. nuo šių metų MMA, kuri yra 1038 eurai, neatskaičius mokesčių). Kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio. Pirmaisiais mėnesiais nedarbo išmoka yra didesnė, vėliau ji mažėja.
Nuspręsta, kad nuo kitų metų liepos viena dalis mažės, o kita didės. Tai yra, pastovioji - nuo buvusių pajamų nepriklausanti - nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės nuo dabartinių 23,27 proc. iki 15 proc. O kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis augs: 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai buvo mažesni ir siekė atitinkamai 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Šiais pakeitimais norima sukurti didesnę paskatą bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar (palyginkime: dabar mažėja nuo 38,79 iki 31,03 proc. ir kitąmet - nuo 45 iki 35 proc.).
Sukaupti stažą gali būti sunkiau: keisis jo įskaitymo tvarka
Dar vienas pasikeitimas susijęs su stažo skaičiavimu ir pakartotiniu nedarbo išmokos gavimu: čia sąlygos taip pat griežtėja. Į nedarbo draudimo stažą nebus įskaičiuojami laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokas. O ir pati nedarbo išmoka nebus įskaičiuojama į apdraustojo draudžiamąsias pajamas (skaičiuojamas nedarbo draudimo išmokai gauti). Taip pat nustatomas minimalus 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas per pastaruosius 24 mėnesius (vietoj buvusių 30 mėnesių) teisei į nedarbo išmoką gauti. Teisę į pakartotinę išmoką bedarbis įgis, jei nuo ankstesnės išmokos pradžios iki bedarbio statuso įgijimo dienos jo įgytas nedarbo draudimo stažas bus ne trumpesnis kaip 12 mėnesių.
Naujas minimalus dydis pažeidžiamoms grupėms
Kaip palengvinimą galima traktuoti tai, kad įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, kuris atitinka 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI). Tai padės užtikrinti ypač mažas pajamas gaunančiųjų apsaugą. SADM primena, kad šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastoviosios dalies dydžiu - jau minėtais 23,27 proc. nuo MMA, tai yra, 241,54 euro. Nustačius penkių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
2025 metais BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 metais turėtų siekti 74 eurus (taigi, 74 eurų*5=370 eurų). Be to, siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso, bus keičiamas maksimalus nedarbo draudimo išmokų dydis ir nustatoma, kad jis negali viršyti 70 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU), taikomo apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti.
Nedarbo išmokų gavėjų skaičius pagal amžių, lytį, išmokų dydį (2025 m. rugsėjis):
Nedarbo išmokų gavėjų statistika (Šaltinis: Delfi)
Jeigu iki pensijos lieka nedaug - galimybė išlaikyti ją didesnę
Pataisomis taip pat siekiama sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, kurie prarado darbą, ir nesirinkti išankstinės pensijos bei išsilaikyti darbo rinkoje, nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia pensijos dydžio mažėjimą. Taigi, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, bus pratęsiamas nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimas ne 2, o iš viso 6 mėnesius. Vadinasi, siekiant paskatinti nesirinkti išankstinės senatvės pensijos nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių (tai yra, 9+2 mėn.), o dabar bus 15 mėnesių (9+6 mėn.).
Ši Užimtumo tarnybos statistika rodo ne tik ekonominės situacijos pulsą, bet ir atskleidžia naują tendenciją - dalis žmonių sąmoningai renkasi laikiną nedarbą kaip galimybę pailsėti ar įgyvendinti asmenines svajones. Vis tik darbdaviai ir teisės ekspertai tokią tendenciją vertina itin atsargiai - nedarbas savo noru gali slėpti ir piktnaudžiavimo atvejus.
Pasak Eglės Staniulionės, „Bitės“ žmonių ambasados vadovės, tokio sprendimo motyvai skiriasi. Vieni nuoširdžiai nori atsipūsti, daugiau laiko skirti šeimai, keliauti, įgyvendinti svajones ar ieškoti naujos veiklos krypties. Kiti - neturėdami didelių finansinių poreikių - renkasi gyventi kukliau, gauti nedarbo pašalpą ir tiesiog laukti tinkamos progos grįžti į darbo rinką.
„Pasitaiko, kad žmonės išties tai vertina kaip investiciją. Sako, aš dirbau, mokėjau mokesčius, o dabar atsiimu tai, ką sumokėjau. Žmonės puikiai žino, kaip tą pašalpą gauti, kiek laiko ją mokės, ir pasiskaičiuoja, kad užteks jų poreikiams patenkinti“, - pastebi E. Staniulionė ir perspėja, kad sąlygas piktnaudžiauti sudaranti sistema kuria ilgalaikius bedarbius, kurie praranda įgūdžius, o ilgainiui - ir troškimą dirbti apskritai.
2024 metais nedarbo lygis Europos Sąjungoje (ES) siekė tik 5,9 proc. - tai žemiausias rezultatas nuo 2009 metų. Lietuvoje nedarbas buvo kiek didesnis - apie 7,1 procento. Labiausiai akina jaunimo nedarbo lygis: 2024 m. Lietuvoje jis siekė 14,07 proc., ES - 14,9 procento.
Poilsis virsta piktnaudžiavimu
Neretai laisvo pasirinkimo nedirbti klausimas tampa piktnaudžiavimo socialine sistema pavyzdžiu, pastebi teisininkas, „WIDEN“ vadovaujantis partneris Tomas Bagdanskis.
„Kartais darbuotojas prašo darbdavio, kad išeitinė išmoka būtų parodyta kaip premija - tokiu būdu jis gali gauti nedarbo išmoką. Kitu atveju žmogus, gavęs, pavyzdžiui, 2 mėnesių dydžio vidutinio uždarbio išeitinę, pretenduoja į nedarbo išmoką tik nuo trečio mėnesio, jei per tą laiką nesusirado naujo darbo. Kita situacija - žmogus tiesiog nenori dirbti vasarą, nors galėtų lengvai rasti darbą. Formaliai jis bedarbis, faktiškai - piktnaudžiauja teise gauti išmoką“, - sako T. Bagdanskis.
Jo teigimu, kai kuriems žmonėms net nėra paskatos dirbti, nes bedarbio pašalpa yra vos mažesnė už minimalų atlyginimą. Papildomos lengvatos - pavyzdžiui, kompensacija už šildymą - dar labiau skatina likti Užimtumo tarnybos sąrašuose.
„Užimtumo tarnyba dalijasi, kad yra atvejų, kai atsiųsti darbuotojai tiesiog prašo parašyti, jog jie netinkami darbui, kad galėtų toliau gauti pašalpą. Ir net jei tokie asmenys du kartus atsisako pasiūlyto darbo, jie randa būdų išlikti gerovės sistemoje“, - pastebi darbo teisės advokatas.
Jis pabrėžia, kad tikėtis vien sąmoningumo - per naivu, todėl reikėtų ieškoti kitų sprendimų. „Galima didinti reikalaujamą darbo stažą, mažinti pašalpos dydį ar trumpinti mokėjimo laiką, kad gaunama laikina išmoka paskatintų ieškoti darbo, o ne leistis į užsienio kelionę. Viena iš idėjų - labiau sieti pašalpos gavimą su dalyvavimu mokymuose ar perkvalifikavimo programose“, - siūlo T. Bagdanskis.
Lietuvoje nedarbo išmoką sudaro pastovioji dalis ir kintamoji, kuri priklauso nuo buvusių pajamų. Pirmus tris mėnesius kintamoji dalis siekia 38,79 proc. žmogaus vidutinių draudžiamųjų pajamų, ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., o septintą-devintą - 23,27 proc. Pastovioji dalis 2025 metais siekė 241,54 eurus.
Pavyzdžiui, jei žmogaus vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1000 eurų, pirmus tris mėnesius jis gautų apie 629 eurus, vėliau suma mažėtų iki 551 euro, o 7-9 mėnesiais - iki 474 eurų. Nuo dešimto mėnesio būtų mokama tik pastovioji dalis - 241,54 Eur.
Vis dėlto, net jei iki nedarbingumo buvo gaunamas gerokai didesnis darbo užmokestis, išmokai taikomos ir lubos. Maksimalus nedarbo išmokos dydis priklauso nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU) už praėjusį ketvirtį. Tad didžiausia nedarbo išmoka 2025 m. pirmąjį ketvirtį siekė 1 294,56 euro.
Darbdaviai vertina motyvaciją ir palieka atviras duris
Pasak E. Staniulionės, darbdaviai visuomet atkreipia dėmesį į kandidatų gyvenimo aprašymuose (CV) matomas pertraukas tarp darbų. Vertinama, ar jos susijusios su tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis, ar signalizuoja apie požiūrį į darbą.
„Jei žmogus kasmet dirba iki gegužės, o vasarą ilsisi, natūraliai kyla klausimas, kodėl jis nepasirinko sezoninio darbo profesijos, pavyzdžiui, būti mokytoju. Lietuvoje dauguma verslų dirba ištisus metus, tad nori ir darbuotojų, kurie atostogautų ne tris mėnesius“, - aiškina viena iš skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė“ vadovių.
Vis dėlto „Bitė“ linkusi palikti galimybę grįžti išėjusiems darbuotojams. „Jeigu matome, kad darbuotojas potencialus, bet nori išbandyti ką nors naujo, jis turi galimybę išeiti ir sugrįžti per tris mėnesius. Tokiais atvejais savo iniciatyva traktuojame, kad žmogus tarsi nebuvo išėjęs: toliau skaičiuojame jo darbo stažą nuo pirmo įdarbinimo datos, tad jis gali toliau naudotis papildomomis naudomis pagal sukauptą darbo stažą mūsų įmonėje. Turime ne vieną pavyzdį, kai darbuotojai po kelių mėnesių grįžta ir sėkmingai dirba toliau“, - teigia E. Staniulionė.
Pašnekovės teigimu, siekiant išlaikyti darbuotojus darbo vietoje neretai darbdaviai yra linkę lanksčiai derėtis dėl papildomo poilsio. Pavyzdžiui, jei žmogus išties jaučiasi perdegęs, turi asmeninių rūpesčių, jam gali būti pasiūlyta ne tik pasinaudoti nemokamomis atostogomis, bet ir apmokamais laisvadieniais. Remiantis apklausomis, „Bitėje“ darbuotojai tarp visų gaunamų naudų paketo, ypač vertina papildomas atostogų dienas. Už išdirbtą laikotarpį „Bitėje“ skiriama net iki 5 apmokamų laisvadienių per metus.
tags: #didziausia #galima #bedarbio #pasalpa