Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto ir Socialinių tyrimų centro konsorciumas mokslinių tyrimų pagrindu kuria darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinį-administracinį modelį (toliau - socialinis modelis). Tiek užsakovas, tiek projekte dirbantys mokslininkai sutinka, kad kompleksinis, moksline analize ir tyrimais pagrįstas požiūris į šiandieninius darbo rinkos skaudulius yra teisingesnis kelias kuriant konkurencingą ir socialiai apsaugotą Lietuvą, negu chaotiški, fragmentiški ar politine konjunktūra paremti valdžios sprendimai.
Projekto mokslininkai kviečia visus matyti jiems tekusios užduoties kompleksiškumą ir sudėtingumą, analizuoti jos vykdymo rezultatus ir konstruktyviai diskutuoti dėl pateiktų pasiūlymų visose socialinės politikos srityse. Tyrėjų grupė yra visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus dėl jų atliktų tyrimų ir darbo teisės, užimtumo skatinimo ir valstybinio socialinio draudimo teisės aktų projektų.
Projekto apimtis, tikslai ir uždaviniai
Mokslininkų grupei, kuriančiai Lietuvos socialinį modelį, pavestos net 55 atskiros veiklos, apimančios skirtingas socialinės politikos sritis: užimtumą, darbo politiką ir socialinį draudimą. Projekto tikslas - absoliučiai naujas socialinis modelis. Nebenorime tiesiog lopyti esamo spragų, norime kalbėti apie atskirų sistemos dalių sąsajas, įvertinti naujo modelio kaštus ir naudą tiek gyventojams, tiek pačiai valstybei, - sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Audrius Bitinas.
Mokslininkai išsamiai išanalizavo tiek Lietuvos poreikius ir situaciją, tiek ES geriausias praktikas, kad turėtų bendrą vaizdą ir suvoktų, kokius sistemos elementus reikėtų keisti ir kaip. „Siūlome lankstesnius darbo santykius, bet numatome ir ženklią socialinio draudimo sistemos plėtrą, draudžiant visas visuomenės grupes“, - pabrėžė mokslininkas.
Pagrindinės pasiūlymų kryptys
- Užimtumo didinimas: didinant minimalų darbo užmokestį, atitinkantį minimalaus vartojimo krepšelio dydį, efektyviau ir lanksčiau reguliuojant galimybes įsidarbinti bei susiejant socialines išmokas su aktyvumu ieškant darbo.
- Lankstesni darbo santykiai: siūloma liberalizuoti darbo kodeksą, leisti platesnį terminuotų sutarčių naudojimą, bet riboti piktnaudžiavimą jų trukme ir labiau apmokestinti piktnaudžiavimus.
- Socialinio draudimo reforma: bazinės pensijos finansavimo modelio keitimas, dalies „Sodros“ funkcijų perkėlimas į valstybės biudžetą ir pensijų indeksavimo mechanizmo nustatymas.
- Darbdavių įmokų mažinimas: siūloma mažinti darbdaviui tenkančią socialinio draudimo įmokų naštą bei skatinti legalų darbą, taip didinant socialinio draudimo fondo įplaukas.
- Profsąjungų ir darbo tarybų reguliavimas: siūlomas profsąjungų garantijų minimalizavimas ir privalomų darbo tarybų įvedimas įmonėse, kuriose dirba 50 ir daugiau darbuotojų.
- Lankstesnis darbo laikas: paliekama darbo laiko norma 40 val. per savaitę, bet siūloma lanksčiau taikyti režimą „vidutiniškai 48 val. per savaitę“ su 3 mėn. apskaitiniu laikotarpiu ir didesnėmis viršvalandžių ribomis darbuotojo sutikimu.
- Naujos darbo sutartys: įvedamos nenustatytos apimties darbo sutartys su minimaliu 8 val. per mėnesį terminu bei darbo vietos dalijimosi, terminuotų sutartų ir laikinojo darbo pagerinimas.
Konkretesni siūlymai darbo kodeksui
Naujajame DK numatoma mažinti išeitines išmokas iki 0,5-1 arba 2 mėnesių darbo užmokesčio. Tiesa, jeigu atleidimas vyks darbdavio valia, nesant svarbių priežasčių, įspėjus darbuotoją prieš tris darbo dienas, numatoma, kaip ir dabar, išmokėti iki 6 mėn. dydžio išeitinę išmoką. Toks lankstumas galėtų būti amortizuojamas išmokomis iš specialaus fondo, į kurį darbdaviai mokėtų didesnes įmokas.
Taip pat skaitykite: parama įtėviams ir globėjams Lietuvoje: tyrimo išvados
Planuojamas profsąjungų galių apribojimas - siūloma nustatyti privalomas darbo tarybas, kurios turės būti sudaromos darbdavio iniciatyva įmonėse, kuriose 50 ir daugiau darbuotojų. Žadama minimalizuoti profsąjungų garantijas, siūlant atimti iš profsąjungų teisę atstovauti visus darbuotojus, paliekant teisę atstovauti tik savo narius.
Siūloma lankstesnė darbo grafikų skelbimo procedūra - įspėjimas apie pakeitimus trumpės nuo 2 savaičių. Planuojamas kasmetinis atostogų skaičiavimas darbo, o ne kalendorinėmis dienomis, todėl vietoje 28 kalendorinių dienų bus 20 darbo dienų trukmės atostogos. Mažinamas apmokėjimas už atostogas, skaičiuojant atostoginius nuo bazinio darbo užmokesčio, kai dabar skaičiuojama nuo vidutinės algos.
Pensijų ir „Sodros“ pokyčiai
Keičiant socialinio draudimo sistemą numatoma iš „Sodros“ lėšų nebefinansuoti bazinės pensijos: siūloma ją finansuoti bendrais mokesčiais, 12 metų po 1% mažinant pensijų socialinio draudimo tarifą, ta apimtimi skiriant finansavimą iš valstybės biudžeto. Poreikis kasmet iki 2027 m. - po vidutiniškai 100 mln. Eur, iš viso per tuos 12 metų - daugiau kaip 1 mlrd.
Numatoma nustatyti automatinį pensijų indeksavimą - jis bus siejamas su darbo užmokesčio fondo augimu. Pagal projektą jau kitąmet galima būtų indeksuoti apie 6%. Tai kainuos po 136 mln. Nustatyti „Sodros“ įmokų lubas - pirmaisiais metais 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VMDU), bet paskui kasmet mažinant lubas po 1 VMDU penkerius metus iki 5 VMDU.
Senatvės pensijų perskaičiavimas pareikalaus apie 36 mln. Eur, netekto darbingumo pensijų naujų dydžių nustatymas - apie 10 mln. Iš viso socialinės sistemos reformos kaštai siekia apie 300 mln. Eur per metus. Socialinio modelio įgyvendinimas kainuos šimtus milijonų eurų, tačiau valdžia tikina, kad neprireiks didinti mokesčių, siekiant uždengti atsiveriančią skylę biudžete.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Užimtumo ir socialinės įtraukties priemonės
Pradinius projekto rezultatus pristatinėję tyrėjai teikė siūlymus daugiau nei trisdešimčiai uždavinių. Užimtumą didinti siūlyta didinant minimalų darbo užmokestį, atitinkantį minimalaus vartojimo krepšelio dydį, efektyviau ir lanksčiau reguliuojant galimybes įsidarbinti, susiejant socialines išmokas su aktyvumu ieškant darbo. Tuo tarpu darbdavius norima stimuliuoti lankstesniais darbo santykiais bei privilegijomis įmonėms, keliančioms darbo užmokestį, kuriančioms naujas darbo vietas.
Pateikti pasiūlymai taip pat orientuoti į socialinės atskirties mažinimą: vienas iš būdų motyvuoti žmones ieškoti legalaus darbo, yra bedarbio pašalpos padidinimas ir jos mokėjimo laikotarpio sutrumpinimas. Panašiai veiktų ir minimalios mėnesinės algos didinimas bei pririšimas prie vidutinio darbo užmokesčio, suteikiamos mokestinės lengvatos ūkiams. Visa tai - nekainuotų daug, bet skatintų ieškoti darbo „legalioje“ ekonomikoje, o tai, savo ruožtu, padidintų Sodros įplaukas.
Gerinamos galimybės įsidarbinti ypač saugomų darbuotojų grupėms, kurių šiuo metu darbdaviai baidosi dėl didesnių socialinių garantijų - tokiu būdu, darbdaviai lengviau priimtų į darbą mamas, jaunus darbuotojus, darbuotojus neturinčius patirties, neįgaliuosius. Tikimasi, kad jų užimtumas galėtų išaugti: dabar neįgaliųjų dirba apie 29 proc., o tikimasi, kad jų užimtumas išaugs iki 36 proc.
Projekto kūrimo procesas, komanda ir finansavimas
Projekto rangovas VU su partneriais darbams atlikti paskyrė apie 40 darbuotojų. Tarp jų: VU Teisės fakulteto dekanas, Darbo teisės instituto vadovas Tomas Davulis, Ekonomikos fakulteto docentas Teodoras Medaiskis, Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros profesorius Romas Lazutka, Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė, Socialinių tyrimų ir darbo instituto direktorius Boguslavas Gruževskis ir kiti. Projekte taip pat dirba 14 SADM darbuotojų. Jie pateiktus pasiūlymus vertina viso projekto kontekste.
Socialinio modelio parengimas yra tik viena šio projekto dalių. Antroji dalis būtų jo įgyvendinimo stebėsenos modelis, kurio viešasis pirkimas dar neatliktas. Socialinis modelis turėtų būti paruoštas trimis etapais: (1) tyrimai, (2) modelio sukūrimas, (3) teisės aktų parengimas. „Dabar esame antro etapo pabaigoje, ir jau ruošiami kai kurie teisės aktai. Vėliau ministerija turės juos aprobuoti, specialistai parengs papildomus aiškinamuosius raštus, lydinčiuosius bei poįstatyminius dokumentus. O tada bendra tvarka vyks derinimas su suinteresuotomis institucijomis, socialiniais partneriais. Galiausiai viską pateiksime Vyriausybei ir Seimui“, - LRT.lt dėstė projekto vadovė.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Projekto finansavimas: projektas yra remiamas Europos socialinio fondo lėšomis, kurios padengė 85 proc. visos kainos. Taigi iš valstybės biudžeto socialinio modelio sukūrimui skirta maždaug 473 tūkst. litų. Socialinio modelio parengimui buvo numatyta 3,152 mln., iš viso VRM projektui skirta 5 mln. litų. Nuo projekto pradžios už jau atliktas veiklas išmokėta 873 tūkst. litų; ši suma sumokėta VU ir partneriams, ir didžioji dalis šių pinigų skirta mokslininkų atlyginimams bei tarptautinių ekspertų konsultacijoms.
Kritika, viešasis diskursas ir vadybiniai iššūkiai
Skaidrumo stoka, prasta komunikacija tarp institucijų, kategoriška interesų grupių kritika, koncentravimasis į reitingus ir užkulisinės intrigos - tokiais bruožais pasižyminčioje teisėkūros aplinkoje rengiamas naujas Lietuvos socialinis modelis. Net jei jo autoriai norėjo kaip geriau, panašu, kad viskas gali baigtis kaip visada.
Prezidentė dėl projekto administravimo ir finansavimo mechanizmo kritikavo SADM veiklą ir pavadino visą tyrimą pinigų plovimu. Politologas Tomas Janeliūnas pastebėjo, kad prezidentė kritikavo ne siūlomo modelio turinį, bet mechanizmą, pagal kurį jis kuriamas. „Tai turėtų daryti patys SADM ekspertai, kurie tik vertina. Taip už jų darbą atliekamas dvigubas apmokėjimas. Tokia sistema visiškai neefektyvi“, - teigė politologas.
Taip pat projektas sulaukė kritikos ir iš verslo asociacijų: viešoje erdvėje pasirodžiusius pasiūlymus aršiai sukritikavo „Investuotojų forumas“ bei Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Dėl jam skirtų lėšų SADM ministrės veikla ir sutartys su VU su partneriais yra tikrinami Valstybės kontrolės.
Viešojoje erdvėje pasirodę siūlymai sukėlė ir politinių reakcijų: premjeras Algirdas Butkevičius iš pradžių sakė, kad mokslininkų pasiūlymų niekas įgyvendinti neplanuoja, bet vėliau pridūrė, kad jam jie dar nėra pristatyti, ir sprendimas bus priimtas tik po to. T. Janeliūnas sakė, kad tokių nesusikalbėjimų pasitaiko periodiškai.
Projekto vėlavimas ir tolimesnis procesas
Projekto įgyvendinimas nevyko sklandžiai. Galutinis modelis turėjo būti baigtas iki lapkričio 30 dienos, o ataskaita pateikta iki sausio 15 dienos; VU su partneriais neįvykdė savo pareigų laiku. Šiuo metu numatyta, kad galutinis projektas bus pateiktas iki vasario 2 dienos. „Mes vėluojame, bet norime, kad viskas būtų atlikta kokybiškai. Dėl to dar nėra išmokėtos visos lėšos, bet viskas daroma taip, kaip numatyta teisės aktuose“, - sakė SADM atstovė.
SADM patvirtinus galutinį socialinio modelio projektą, jis bus pristatytas ir derinamas su socialiniais partneriais, kitomis valstybės institucijomis. Tai turėtų prasidėti vasario pabaigoje ir truks kelis mėnesius. Tada šios diskusijos rezultatus turės patvirtinti Vyriausybė, ir pasiūlymai keliaus į Seimą. „Geriausiu atveju Seimą jis pasieks pavasario sesijos pabaigoje“, - teigė projekto vadovė.
Galimos pasekmės ir visuomenės reakcijos
Iš to, ką visuomenė išgirsta, vargiai susidėlioja išsamus Lietuvos valstybės socialinis modelis, apimantis visas mūsų socialinio gyvenimo sritis. Vieni mato „namo“ kaminą, kiti - stogą, treti - duris. Bet viso „namo“ nemato. Juolab nežino, ar „namas“ kreivas. Tad žmonėms telieka laukti, kaip šis modelis bus įgyvendintas praktikoje. Ir tikėtis, kad jis bus gyvybingas ir per daug nepakenks.
Darbdaviams aktualu, kad žadama liberalizuoti darbo santykius. Darbuotojų profesinės sąjungos baiminasi, kad toks darbo santykių liberalizavimas smogs dirbantiesiems. Darbdaviams bus lengviau juos atleisti. Naujajame socialiniame modelyje numatyta, kad darbdavio iniciatyva atleistiems žmonėms bus kompensuojama iš valstybės biudžeto, įkūrus specialų fondą.
Žadama, kad socialinis modelis mažins biurokratines kliūtis, padės kurti daugiau kvalifikuoto darbo vietų, mažins verslo finansinę naštą ir net mažins darbdavių įmokas „Sodrai“. Socialiniame modelyje taip pat numatyta, kad ekonomikai augant pensijos bus atitinkamai indeksuojamos.
Vis dėlto skeptikų teigimu, politikai koreguos siūlomą modelį, o Seimo priimtas modelis, jei prezidentė jo nevetuos, vėliau bus papildytas įstatymų pataisomis, lydimaisiais teisės aktais ir t. t. Suinteresuotų grupių įtaka gali lemti, kad pasiūlymai bus keičiam - „jei viena paketo koja bus ilgesnė už kitą, socialinis modelis sunkiai vaikščios“.
Kaip toliau: rekomenduojami žingsniai
- Įgyvendinant modelį, būtina užtikrinti skaidrią komunikaciją ir atvirą diskusiją su socialiniais partneriais bei visuomene.
- Modelį rekomenduojama įdiegti palaipsniui, pradedant pilotinėmis savivaldybėmis, kad būtų galima įvertinti poveikį praktikoje.
- Reikia numatyti aiškius tikslus ir žingsnius ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, 2020-2030 metams, ir sudaryti stebėsenos mechanizmą.
- Atlikti detalius finansinius skaičiavimus ir viešai pristatyti kaštų ir naudų analizę, kad mažėtų visuomenės nepasitikėjimas.
Pakrantės kaimų duomenys, kuriuos pateikė Žmogaus ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Sofyan Sjaf, S.Pt., M.Si
| Sritys | Pagrindiniai siūlymai | Numatomas poveikis |
|---|---|---|
| Darbo santykiai | Lankstūs darbo režimai, terminuotos sutartys, viršvalandžių reguliavimas | Daugiau naujų darbo vietų, mažesnis socialinis saugumas kai kuriems darbuotojams |
| Socialinis draudimas / pensijos | Bazinės pensijos finansavimas iš biudžeto, automatinis indeksavimas | Biudžeto našta, pensijų stabilumas ir adekvatumas |
| Užimtumas | Minimalus atlyginimas, skatinimas įsidarbinti, paramos instrumentai darbdaviams | Didėjantis legalaus užimtumo lygis, didesnės Sodros įplaukos |
„Tyrimo medžiaga mums leidžia padaryti pagrįstus pasiūlymus, tačiau bijome tęstinumo stokos. Reikėtų numatyti konkrečius tikslus ir žingsnius 2020-2030 metams. Suprantame, kad, pavyzdžiui, siūlomos Sodros reformos - ne vienadienės, reikalaujančios tinkamų paskaičiavimų“, - sako prof. dr. Tomas Davulis.
Pirminius tyrimo rezultatus pristatę mokslininkai įsitikinę - efektyviausia yra ta sistema, kuri ne tik baudžia pažeidėjus, bet skatina žmones dirbti, mokėti sąžiningus mokesčius bei orų pragyvenimą garantuojančius atlyginimus. „Siūlomas modelis - platus ir visą apimantis, todėl galėtų būti įgyvendinamas palaipsniui, pradedant nuo kai kurių savivaldybių“, - teigia LSTC atstovai.
tags: #ietuvos #socialinis #modelis