Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos veikla atskleidžia svarbias globos ir įvaikinimo sistemos problemas bei siekia užtikrinti įtėviams ir globėjams teisingą statusą ir paramą. Šiame straipsnyje nuosekliai aptarsime asociacijos atliktą tyrimą, įstatymų pataisų iniciatyvas, visuomenės požiūrio pokyčius, globėjų mokymų programas bei renginius, skatinančius globą ir įvaikinimą.
Įtėvių diskriminacijos panaikinimas ir įstatymų pataisos
2018 m. kovo 27 d. Seimo narė Monika Navickienė, atsižvelgdama į Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacijos atliktą tyrimą, pasiūlė įtėviams suteikti tokias pačias teises ir sąlygas kaip biologinių vaikų tėvams. Šiuo metu įtėviams, įsivaikinusiems vaikus, suteikiamos 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogos, bet tik jei vaikas yra iki dvejų metų amžiaus. Tokia sistema diskriminuoja įtėvius, nes jie, kaip ir biologinių vaikų tėvai, moka ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas, tačiau neturi pakankamai laiko prisitaikyti prie pokyčių šeimoje.
„Tai diskriminuoja įtėvius, nes jie taip pat kaip ir biologiniu keliu vaiko susilaukusieji ar iki dviejų metų vaiką įsivaikinusieji nuo savo gaunamų draudžiamųjų pajamų moka ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokas. Tokia sistema šeimai sukuria finansinį nestabilumą bei nesuteikia pakankamai laiko, kad tiek vaikas, tiek tėvai prisitaikytų prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, išmoktų gyventi kartu. Todėl turi būti panaikinta diskriminacija ir įtėviams suteiktos tokios pačios atostogos ir mokamos tokios pačios išmokos kaip biologiniu keliu vaikų susilaukiantiems tėvams“, - teigė Monika Navickienė.
Po konferencijos su Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija kartu su kolegomis Rimante Šalaševičiūte bei Rimantu Jonu Dagiu buvo pateiktas įstatymo projektas, kurio tikslas - išlyginti netolygumus. Šie pakeitimai skirti ne tik panaikinti diskriminaciją, bet ir paskatinti įtėvius įsivaikinti vyresnius nei dvejų metų vaikus. Dabar dėl finansinių sumetimų tokie įvaikinimai yra vangūs. Seimo narė pabrėžė: „Tokie pakeitimai ne tik panaikintų įtėvių diskriminaciją, bet ir paskatintų įtėvius įsivaikinti vyresnius negu dvejų metų vaikus, nes dabar stebima tendencija, kad nesant galimybės finansiškai nenukenčiant turėti vaiko adaptacijai itin reikalingas atostogas, vyresnių vaikų įsivaikinimas yra vangus.“
Problemos globos ir įvaikinimo sistemoje: skaidrumas ir prioritetai
2021 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija raštiškai kreipėsi į LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrę, inicijuodama susitikimą dėl nuolatinės globos ir įvaikinimo sistemos iššūkių. Asociacijos dokumente buvo iškelti svarbūs klausimai - neskaidrios nuolatinių globėjų eilių sudarymo procedūros, prioritetų užtikrinimas, siekiant maksimaliai apsaugoti vaikų interesus, ypač kai vaikai netenka biologinių tėvų.
Taip pat skaitykite: kaip buvo kuriamas Lietuvos socialinis modelis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pažymėjo, kad visuomenė tampa jautresnė ir aktyviau noriai įsitraukia padėti vaikams, netekusiems tėvų globos. „Visuomenė tampa jautresnė ir atviresnė, auga noras padėti, ypač tėvų globos netekusiems vaikams. Vis dažniau griūva stereotipai ir mitai, stiprėja jausmas, kad jeigu bus sunku, neliksi vienas, sulauksi pagalbos“, - teigė direktorė.
Apklausa parodė, kad 38 proc. respondentų linkę padėti globojamiems vaikams, o tokie rezultatai rodo visuomenės augimą ir stiprėjimą ieškant būdų rūpintis vaikais, kuriems reikalinga meilė ir dėmesys. „Globa dažnai prasideda nuo žvilgsnio, kuris toliau kuria ryšį ir bendrą ateitį šeimoje. Tikiuosi, kad vis daugiau žmonių ryšis atverti savo širdį ir namų duris be tėvų globos likusiam vaikui“, - pridūrė I. Skuodienė.
Visuomenės požiūris į globą ir įvaikinimą
„Vaikai yra vaikai“ vadovė Rugilė Ladauskienė nurodė, kad visuomenės supratimas apie globą sparčiai gerėja, o tapimas globėju tampa įveikiamu iššūkiu. Žmonės pasitiki specialistais, žino, kad sulauks pagalbos tiek iš globos centrų, tiek iš savivaldybių. Telšių socialinių paslaugų centro Globos centro veiklos koordinatorė Jurgita Venclovienė pažymėjo, kad visuomenės požiūris keičiasi: daugiau žmonių dažniausiai yra penkiasdešimtmečiai ar vyresni, dažniau moterys, turinčios pedagoginį išsilavinimą ir motyvaciją globoti.
„Mūsų rajone globą renkasi šeimos, jau į gyvenimą išleidusios vaikus, bet dar turinčios galimybę ir motyvacijos užauginti vieną ar kelis vaikus, pasidalyti su jais namų šiluma“, - pasakojo J. Venclovienė.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės nesvarsto globoti, yra turimų biologinių vaikų auginimas - tokią atsakymą nurodė 39 proc. apklaustųjų. Taip pat vis dar klaidingai manyta, kad vaikams be tėvų globos dažniau pasitaiko sveikatos ar elgesio problemų, tačiau specialistai pabrėžia, jog emocinis ryšys kuriamas laikui bėgant, atliepiant vaiko poreikius ir užtikrinant saugumą.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
Globos procesų realybė ir emocijų supratimas
Paramos vaikams centro vadovė, psichologė Aušra Kurienė primena, kad netinkamas vaiko elgesys yra emocijų išraiška, kurios turi aiškias priežastis. Pasak psichologų, šios emocijos atspindi vaiko lūkesčius ir baimes. Globėjų šeimose tenka spręsti įvairiausius vaiko elgesio iššūkius, tačiau tai nėra išskirtinė problema, nes „Daugelis vaikų mėgsta paprieštarauti, pasakyti savo nuomonę ar nenori ruošti namų darbų, kas gali pasitaikyti bet kurioje šeimoje“, - sako J. Venclovienė.
Spalio pabaigos duomenimis, šeimose - pas budinčius ir nuolatinius globotojus, globėjus ar šeimynose - auga 4826 vaikai, o globos institucijose - 1028 vaikai. Tai rodo, kaip svarbu kurti palankias šeimos aplinkos sąlygas vaikams, netekusiems biologinių tėvų.
Edukacinės iniciatyvos ir mokymai globėjams
Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuoja tarptautinius mokymus ir konferencijas globėjams bei įtėviams. Gegužę Vilniuje vyko Erasmus+ programos projekto „Sąmoningos tėvystės akademija - ieškome globėjo!“ mokymai, kuriuose buvo atkreipiamas dėmesys į socialinių normų sistemų taikymą globėjų šeimose ir globos specifiką.
Šie mokymai rengiami jau trečius metus ir apima aktualias globėjams temas, siekiant stiprinti jų kompetencijas bei šeimų, kurios planuoja tapti globėjomis. Kasmet organizuojama ir konferencija „Globėjų ir įtėvių šeimų stiprinimas“, kurioje žinomiausi psichologai bei lektoriai dalijasi praktine patirtimi, sprendžiant biologinių tėvų netekusių vaikų auginimo iššūkius.
Nemokami edukaciniai ir terapiniai renginiai
Nuo 2021 m. lapkričio 9 d. asociacija pradėjo organizuoti nemokamus edukacinius ir terapinius renginius didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tikslas - stiprinti globėjų ir įtėvių šeimas suteikiant žinių, kaip geriau prisitaikyti prie šeimos pokyčių ir efektyviai spręsti iškilusius iššūkius.
Taip pat skaitykite: Viskas apie įvaikinimą NZ
Spalio 10 d. vyko ypatingas filmo „Čia buvo Saša“ seansas, skirtas įsivaikinusiems ir globojantiems tėvams. Filmo kūrėjai paremė asociaciją 15 tūkst. eurų finansine parama, pabrėždami bendrą atsakomybę už įtėvių ir globėjų bendruomenę.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvos
GIMK programa (Globėjų, budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa) patvirtinta 2018 metų birželį, skirta ugdyti globėjų kompetencijas ir konsultuoti šeimas.
Globojamam vaikui sulaukus 18 metų skiriama vienkartinė išmoka įsikūrimui, kuri gali būti panaudota būstui, buities technikai, studijoms ar mokamoms sveikatos paslaugoms. Budinčiais globotojais tapę asmenys vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą ir gauna atlyginimą už vaiko priežiūrą.
Parama ir ateities perspektyvos
Naujai priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos leidžia įtėviams, turintiems teisę naudotis 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogomis nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, gauti išmokas nuo kompensuojamo uždarbio dydžio. Tai ženkliai padeda įtėviams užtikrinti finansinį stabilumą ir leisti vaikui bei šeimai geriau prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų.
Lietuvos globėjų ir įvaikintojų asociacija ir toliau aktyviai bendradarbiauja su valstybės institucijomis, siekdama užtikrinti skaidrią globos sistemą, tinkamą vaikų prioritetų įgyvendinimą ir stiprinti tiek globėjus, tiek įtėvius. Šios pastangos padeda kurti šiltesnę, palaikančią aplinką vaikams, kurie neteko biologinių tėvų globos, ir skatinti visuomenės supratimą apie globą kaip svarbų ir reikšmingą socialinį įsipareigojimą.
tags: #ietuvos #globeju #ir #ivaikintoju #asociacijos #atliktas