Ar pamenate, kada paskutinį kartą mokėjote už gydymą Lietuvoje? Turbūt nedaug kas pasakytų „taip“. Tačiau išties, dauguma gyventojų ar bent jau visi dirbantys samdomą darbą už gydymą, tikėtina, susimokėjo dar šį mėnesį, nors to gal ir nepastebėjo. Kaip? Per privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas. Pasidomėkime plačiau - kokios tai įmokos, kas jas moka, kokio jos dydžio?
Kas Moka PSD Įmokas?
Teoriškai, už sveikatos draudimą, vienu ar kitu būdu, turėtų mokėti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Dažnas to net nepastebi, mat samdomų darbuotojų ar dirbančiųjų pagal autorines sutartis, PSD įmokas apmoka darbdavys (žinoma, iš darbuotojo atlyginimo).
Kiti žmonės, dirbantys pagal individualios veiklos pažymas, verslo liudijimų turėtojai ar asmenys, kurių draudimo neapmoka darbdavys, draudžiasi savarankiškai, mokėdami „Sodrai“ nustatyto dydžio sumą. Taip pat, savomis lėšomis turėtų draustis ir bedarbiai, kurie viršijo 9 mėnesių limitą, kurio metu yra gaunamos bedarbio išmokos, o pats bedarbis draudžiamas valstybės sąskaita.
Kai kurie asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis, t.y. vaikai iki 18 metų, moksleiviai, dieninių skyrių studentai, pensininkai, socialinių pašalpų gavėjai, moterys esančios vaiko priežiūros ar gimdymo atostogose ir pan.
Kokio Dydžio Yra PSD Įmoka?
PSD įmokos dydis Lietuvoje yra kintantis - jis priklauso nuo tuo metu galiojančios minimalios mėnesio algos dydžio ir sudaro 6,98%.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Svarbu pažymėti, kad nuo 2018-ųjų, įvedus vadinamąsias „Sodros grindis“, dirbant nepilną darbo laiką, pvz.: puse etato, darbdavys privalo sumokėti pilnas įmokas „Sodrai“, įskaitant ir PSD.
Kaip Veikia PSD?
PSD įmokos, kaip ir paaiškina pavadinimas, yra privalomos. Jas turi mokėti kiekvienas Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravęs asmuo. Žinoma, dažniausiai Jums patiems mokėti nieko nereikia - tai padaro darbdavys arba pati valstybė.
Laiku nesumokėjus nustatytos įmokos, asmeniui pradeda kauptis PSD skola. Dar daugiau: jei nuspręstumėte apsilankyti gydymo įstaigoje, kuomet nesate susimokėjęs draudimo įmokos, Jums tektų papildomai atseikėti ir šiai įstaigai, kurioje buvote priimtas.
Nedirbantys ir emigravę Lietuvos piliečiai turi patys mokėti PSD įmokas. Tai yra sukėlę nemenkai pasipiktinimo tarp emigrantų, kurie nėra deklaravę išvykimo iš Lietuvos - jiems buvo priskaičiuotos nemažos skolos už PSD. Laimei, pateikus įrodymus, jog PSD skolos skaičiavimo laikotarpiu asmuo buvo draustas kitoje šalyje - ši skola yra nurašoma.
Taip pat, ne vienam kyla klausimas: „O už ką aš turiu mokėti, jei nesirgau ir pas gydytojus nesilankiau?“ Žinoma, klausimas atrodo teisingas, tačiau privalu nepamiršti, kad gyvename visuomenėje, kurioje ne visi gyventojai išgali patys mokėti PSD įmokas. Kitaip tariant, už juos PSD sumoka valstybė, arba dar fundamentaliau - visi kiti žmonės, mokantys mokesčius. Tokiu atveju, neįgalieji, pensininkai, nepilnamečiai ir kiti, kurie, dėl suprantamų priežasčių, nedirba ar negali dirbti nelieka be sveikatos apsaugos.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Panaši praktika yra taikoma ir kitose Europos valstybėse. Tai mums atrodo įprasta, tačiau ne visas pasaulis naudojasi europietiškuoju modeliu. Pvz.: JAV neturi universalizuotos sveikatos apsaugos sistemos, ten sveikatos apsaugą teikia daug įvairių įmonių, tačiau, skirtingai nei skelbia rinkos dėsniai, kainos tik išaugo. Dėl šios priežasties JAV kyla nemažai debatų apie universalios sveikatos apsaugos sistemos įvedimą.
Vienas iš bet kokios sistemos efektyvumo ženklų - jos nepastebimumas. Taigi, galima teigti, kad PSD Lietuvoje veikia tikrai puikiai. Dabartinis modelis užtikrina paprastumą ir aiškumą.
Socialinio draudimo įmokų „grindys“
Prisiminkite, kuo aktualios dirbantiesiems puse etato yra nuo šių metų pradžios darbdaviams įvestos socialinio draudimo įmokų „grindys“? Šis pokytis yra itin svarbus darbuotojams, kurie uždirba mažesnę nei minimalią algą. Socialinio draudimo įmokų „grindys“ - yra žingsnis, užtikrinantis jų socialines garantijas, - nurodo „Sodra“. Mat darbuotojai ir toliau galės dirbti puse etato, bet darbdaviai tokiu atveju turės mokėti daugiau socialinio draudimo įmokų.
Lietuvoje 150 tūkst. dirbančiųjų oficialiai gauna mažesnę nei minimalią algą, kuri po paskutiniojo „kosmetinio“ didinimo pasiekė 400 eurų neatskaičius mokesčių. Už mažiau nei minimumą dirba ir savo pareigas eina kone kas septintas Lietuvos dirbantysis. Šie žmonės taip pat serga, augina vaikus, galiausiai - kaupia senatvės pensijai. Tačiau gaunant tokią menką algą jų pensija būtų perpus mažesnė nei vidutinė ir sulaukus garbaus amžiaus, ko gero, netgi neleistų sudurti galo su galu.
Naujoji nuo 2018-ųjų pradžios įtvirtinta tvarka leis dirbantiesiems nepilnu etatu ir mažesniu krūviu nepaisant to daugiau sukaupti oriai senatvės pensijai. Taip yra dėl tos priežasties, nes būtent nuo darbdavių mokamų socialinio draudimo įmokų priklauso, kokią pensiją ir socialinio draudimo išmokas gaus žmogus. Pritaikius „Sodros“ įmokų grindis visus metus dirbęs žmogus ir stažo sukaups pilnus metus, o ne pusę, kaip būtų gaunant pusę minimalios algos ir sumokėjus mažiau įmokų.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Pakeista tvarka nesukels jokių nepatogų ir darbdaviams - jiems niekuo papildomu rūpintis nereikia. darbdaviai kaip įprastai iki šiol numatytu laiku turės pateikti ataskaitas apie darbuotojams priskaičiuotus atlyginimus ir socialinio draudimo įmokų sumas. „Sodra“ operatyviai įvertins, už kuriuos darbuotojus nereikia mokėti įmokų nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir informuos apie apskaičiuotą papildomą įmokų sumą. Nei ataskaitų pateikimo, nei įmokų mokėjimo terminai nesikeičia. Jeigu darbuotojas sirgo įmokos skaičiuojamos nuo MMA proporcingai dirbtų dienų skaičiui.
Kaip ir iki šiol, bus galima dirbti ir puse etato, ir kelias valandas per dieną. Svarbu pats algos dydis - jeigu jis mažesnis nei minimali mėnesio alga, darbdavys turės sumokėti daugiau socialinio draudimo įmokų, o tai savaime skatins darbuotojus pervesti į pilno etato pozicijas. Taip pat nereiškia, kad už pusę etato žmogus gali gauti tik pusę minimalios algos.
Pažymėtina, kad jaunam žmogui studijuojant ir norint papildomai dirbti nepilną darbo dieną, jam socialinio draudimo įmokų „grindys“ nebus taikomos iki 24 metų. Dėl pasikeitusios tvarkos pensininkams, taip pat gaunantiems netekto darbingumo (neįgalumo) pensijas įsidarbinti sunkiau nebus, nes šioms grupėms socialinio draudimo įmokos taip pat netaikomos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba taip pat pabrėžia, kad socialinio draudimo įmokų „grindys“ nebus netaikomos ir tiems gyventojams, kurie yra draudžiami valstybės lėšomis. Todėl mamos ar tėčiai, prižiūrintys vaikus, antrais ir trečiais metais gali dirbti už mažesnę nei minimalią algą - pavyzdžiui, kelias dienas per savaitę. Taip pat tie, kurie slaugo artimuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ar turinčiuosius visišką negalią, galės dirbti tiek, kiek leidžia jų galimybės, už mažesnę nei minimalią algą. Darbdaviams pareigos primokėti socialinio draudimo įmokų už tokius darbuotojus nebus.
Sodros grindys - tai socialinio draudimo įmokų minimali suma, kurią privalo mokėti darbdaviai už visus savo darbuotojus (net jei jų darbo užmokestis yra mažesnis už minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA)).
Ši nuostata įvesta siekiant užtikrinti, kad visi dirbantys asmenys turėtų pakankamą socialinio draudimo stažą ir galėtų gauti atitinkamas išmokas ateityje.
Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja iki 1153 eurų, t. y. 115 eurų arba 11,1 proc.
Ministerijos skaičiavimais, nustačius 1153 eurų MMA ir taikant tą patį neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris taikomas ir šiais metais, MMA uždirbančiųjų pajamos atskaičiavus mokesčius kitąmet paaugs 69 eurais ir sieks 846 eurus.
Tai yra daugiau, nei preliminariai prognozuojama 2026 metų santykinė skurdo rizikos riba, kuri gali siekti nuo 792 eurų iki 804 eurų vienam asmeniui.
Ką reiškia Sodros grindys darbdaviams?
Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės už Sodros grindis sumos, net jei darbuotojo darbo užmokestis yra mažesnis. Kai darbuotojas uždirba mažiau nei minimali mėnesinė alga - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų sumos.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo darbo užmokestis yra 600 Eur - darbdavys privalo sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo 840 Eur sumos.
Ką reiškia Sodros grindys darbuotojams?
Darbuotojams, už kuriuos darbdaviai moka socialinio draudimo įmokas nuo Sodros grindų - priskiriamas minimalus draudžiamasis darbo užmokestis, t.y.1038 Eur (MMA). Socialinio draudimo įmokos yra skaičiuojamos pagal darbuotojų deklaruotas pajamų, ypač kai šios pajamos yra mažesnės už nustatytą minimalų pajamų slenkstį.
Tai reiškia, kad skaičiuojant socialinio draudimo stažą, pensiją ir kitas išmokas - bus naudojamas 1038 Eur (MMA) darbo užmokesčio dydis (net jei darbuotojas iš tikrųjų gavo mažesnį atlyginimą).
Ar esant grindims - galima dirbti mažiau nei 1 etatas?
Taip, esant Sodros grindims galima dirbti mažiau nei 1 etatą. Jos netaikomos, pavyzdžiui, studentams, pensininkams, neįgaliesiems bei tam tikroms kitoms įstatyme numatytoms grupėms.
„Sodros“ interneto svetainėje aiškiai nurodyta, kad „Lietuvoje dieninių studijų studentai draudžiami pagal Studentų registro duomenis apie studento teisinį statusą (nuo studijų pradžios iki pabaigos). Lietuvos studentams apskritai nereikia rūpintis jokių pažymų teikimu“. Taip pat ten minima, jog „asmuo PSD yra draustas, kol turi studento statusą. Pokyčių būtų tik netekus to statuso“.
Puslapyje nėra sakoma, kad dirbantis studentas vis dėlto turi mokėti PSD ir nėra draudžiamas valstybės lėšomis. Dėl šios priežasties nemažai studentų, užtikrinti, kad PSD yra nemokamas, nustemba sužinoję, jog mokant už studijas, būsto nuomą, mokantis ir dirbant pilnu ar nepilnu etatu dar reikia ir patiems mokėti PSD.
Įmokos dydis - 6,98 proc. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič teigia, kad PSD įmokas turi mokėti visi nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys. Ji pažymi, kad to reikia tam, jog žmogus galėtų pasinaudoti nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, turėtų teisę į kompensuojamuosius vaistus, medicinos pagalbos priemones ir pan. Anot patarėjos, už žmones, dirbančius pagal darbo sutartį, šias įmokas sumoka darbdavys: tam tikra įvairių įmokų suma kiekvieną mėnesį yra automatiškai nuskaičiuojama nuo atlyginimo ir skiriama PSD, valstybiniam socialiniam draudimui ir t.t., todėl skiriasi atlyginimas „ant popieriaus“ ir „į rankas“.
M. Kozič paaiškina, kad patys PSD įmokas kiekvieną mėnesį turi mokėti individualią veiklą, individualią žemės ūkio veiklą vykdantys, verslo liudijimus turintys ir kiti savarankiškai dirbantys žmonės. Šios įmokos dydis - 6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos (MMA) ir šiuo metu siekia 50,95 euro. Mokėti galima kartą per metus Pasak pašnekovės nuolatinių (dieninių) studijų studentai PSD yra draudžiami valstybės lėšomis, kas reiškia, kad jiems nereikia kas mėnesį mokėti PSD įmokų ir jie gali naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis.
„Tačiau, jei bestudijuodamas studentas nusprendžia mokslus derinti su savarankiška ekonomine veikla, jis privalo sumokėti įmokas nuo savo uždirbtų pajamų“, - teigia M. Kozič. Jos teigimu, paprastai tai daroma kartą per metus - savarankiškai dirbantis žmogus iki gegužės pradžios deklaruoja savo praėjusių metų pajamas VMI, sumoka gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir nuo deklaruotų pajamų sumoka PSD ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
„Kaip jau minėjau, PSD įmokos yra skiriamos sveikatos draudimui, o mokėdamas VSD žmogus kaupia socialinio draudimo stažą. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas užtikrina socialines garantijas - galimybę gauti ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, pensiją. O išmokų dydžiai tiesiogiai priklauso nuo sumokėtų įmokų“, - komentuoja „Sodros“ atstovė.
Ji pabrėžia, kad jei studentas dirba savarankiškai ir turi pajamų, kaip ir kiekvienas žmogus, gaunantis pajamas, nuo jų privalo sumokėti mokesčius ir įmokas, nes tokiu būdu yra kaupiamas stažas pensijai ir užtikrinamos kitos socialinės garantijos. Pašnekovė priduria, kad jei studentas dirba pagal darbo sutartį, visas įmokas sumoka darbdavys.
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) pasisako už tai, kad studijos turėtų būti pagrindinė studentų veikla, todėl studentui turėtų būti suteikiama atitinkama finansinė parama tam, kad nereikėtų dirbti. Anot sąjungos, šiuo metu valstybė užtikrina nemokamą PSD, todėl studentas turi galimybę studijuoti ir gauti nemokamas būtinąsias sveikatos paslaugas.
„Kadangi daugiau nei vienos PSD įmokos mokėjimas priklauso nebūtinai nuo studento statuso, bet nuo turimų pajamų šaltinių (darbas, individuali veikla, verslo liudijimas ir pan.) ir studentai nėra vienintelė visuomenės grupė, kurios PSD apmoka valstybė, šiuo klausimu reikia platesnės analizės ir diskusijos“, - komentuoja LSS.
Anot pašnekovų, svarbiausia rasti išeitį, kuri nediskriminuotų nei vienos visuomenės grupės ir nenukentėtų gaunamų sveikatos paslaugų kokybė. LSS atkreipia dėmesį į dar vieną aktualią problemą: ištęstinių studijų studentams PSD nėra apmokamas, o tai, anot jų, yra diskriminacinė nuostata: „Todėl Sąjunga aktyviai dirba šiuo klausimu ir siekia, kad ištęstinių studijų studentams būtų apmokėtas tiek PSD, tiek suteikta viešojo transporto lengvata“.
Mokesčiai Dirbant Pusę Etato 2025 m.
Darbas ne visą darbo dieną Lietuvoje kelia nuolatinius klausimus apie gaunamą atlyginimą į rankas ir bendrą mokesčių naštą. Šiame vadove paaiškinama, kokie mokesčiai dirbant pusę etato taikomi 2025 m., kaip sąveikauja GPM, VSD, PSD, NPD ir „Sodros grindys“. Žemiau pateiktuose paveiksluose naudojami eurai (€) ir mėnesiniai pavyzdžiai, pritaikyti Lietuvos skaitytojams.
Ne visą darbo dieną dirbantys darbuotojai moka tokius pačius mokesčius kaip ir dirbantys visą darbo dieną; keičiasi apmokestinamoji bazė. Jūsų darbo užmokestį sudaro darbuotojo socialinės įmokos (VSD ir PSD), gyventojų pajamų mokestis (GPM), pritaikius neapmokestinamąją sumą (NPD), ir nedidelės darbdavio įmokos. Tikslūs tarifai yra nustatyti įstatymu ir gali būti atnaujinami, tačiau struktūra išlieka stabili kiekvienais metais.
Ką daro kiekvienas komponentas
Pasak ekspertų, šie komponentai yra svarbiausi grynajam atlyginimui:
- VSD (socialinis draudimas): bendrųjų pajamų procentinė dalis, kuri kaupia jūsų pensiją, ligos ir kitas išmokas.
- PSD (sveikatos draudimas): finansuoja prieigą prie viešosios sveikatos priežiūros sistemos.
- GPM (asmeninių pajamų mokestis): taikomas apmokestinamoms pajamoms po NPD; standartinis užimtumo lygis yra 20 % (su didesne riba labai didelėms metinėms pajamoms).
- NPD (neapmokestinamoji suma): sumažina jūsų GPM bazę; mažesniems atlyginimams tai gali gerokai sumažinti arba net panaikinti mėnesinį GPM.
Taigi, kokie mokesčiai dirbant pusę etato priklauso nuo šių keturių komponentų - VSD, PSD, GPM ir NPD.
„Sodros grindys“ (minimali įmokų bazė)
Aukštos ribos užtikrina, kad socialinės įmokos būtų mokamos bent nuo įstatymų nustatyto minimumo, taip apsaugant jūsų draudimo stažą (stažas). Jei dirbate ne visą darbo dieną ir jūsų bruto atlyginimas yra mažesnis už mėnesinį minimalų atlyginimą, jūsų darbdavys vis tiek gali būti skolingas įmokas, apskaičiuotas nuo minimalios bazės. Išimtys gali panaikinti šią prievolę konkrečiais atvejais (pvz., jaunesniems nei 24 metų asmenims, pensininkams, valstybės apdraustiems asmenims arba kai keli darbdaviai kartu pasiekia minimalią bazę).
Kodėl grindys svarbios jums ir jūsų darbdaviui
Aukštos ribos tiesiogiai nesumažina jūsų grynojo atlyginimo; jos daugiausia padidina darbdavio išlaidas, kai jūsų bruto pajamos yra mažos. Tačiau jie garantuoja jūsų socialinio draudimo apsaugą visą mėnesį, o tai yra labai svarbu ilgalaikėms išmokoms.
- Mažiau nei minimali bruto suma = darbdavys gali papildyti įmokas prie teisinės bazės.
- Išimtimis arba kai keli darbai pasiekia bazę, apatinės ribos gali būti netaikomos.
- Jūsų darbo stažas ir išmokos kaupiasi patikimiau, kai pasiekiamos apatinės ribos.
Darbo pavyzdys: pusė etato už pusę minimalios algos
Panagrinėkime supaprastintą scenarijų, su kuriuo susiduria daugelis ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų: bruto atlyginimas lygus pusei įstatymu nustatyto mėnesinio minimumo (pvz., 519 EUR, jei visas minimumas yra 1 038 EUR). Tokiu atveju darbuotojo pusės VSD ir PSD skaičiuojami nuo 519 EUR, NPD žymiai sumažina GPM bazę, o GPM tą mėnesį gali būti artimas 0 EUR. Tuo tarpu darbdavys vis tiek gali mokėti papildomas socialines įmokas iki minimalios bazės dėl apatinės ribos (nebent taikoma išimtis).
Pagrindinės pavyzdžio išvados
Pasak ekspertų, mažos bruto pajamos su visu NPD dažnai duoda nedidelį arba nulinį GPM, o VSD ir PSD išlieka pagrindiniais darbuotojo atskaitymais. Darbdavys moka apatinės ribos priedą, o ne darbuotojas, todėl jūsų grynasis atlyginimas nuo 519 EUR išlieka maždaug proporcingas tai bruto pajamoms.
- Mažas bruto atlyginimas + visas NPD → mažas/nulis mėnesinio GPM.
- Darbuotojo VSD/PSD = pagrindiniai atskaitymai nuo bruto pajamų.
- Darbdavio įmokos didėja, jei taikomos apatinės ribos; Jūsų grynoji suma nesumažėja dėl darbdavio priemokos.
Keli darbai, terminuotos sutartys ir didelės pajamos
Šiuo atveju taip pat aktualu žinoti, kokie mokesčiai dirbant pusę etato taikomi, kai turite kelis darbdavius ar terminuotą sutartį. Jei turite kelis darbdavius, įmokos gali būti koordinuojamos taip, kad bendra bazė atitiktų minimalias ribas, išvengiant papildomų darbdavio priemokų. Terminuotos sutartys gali šiek tiek pakeisti darbdavio įmokos tarifą. Didesnis 32 % GPM intervalas taikomas tik tai metinių pajamų daliai, kuri viršija aukštą įstatymų nustatytą ribą (gerokai viršija įprastą pusės etato atlyginimą).
Kaip išvengti brangiai kainuojančių klaidų
Pasak ekspertų, suderinkite šiuos veiksmus su savo darbo užmokesčio teikėju arba buhalteriu:
- Atskleiskite kitą darbą, kad minimalios ribos būtų taikomos visiems darbams.
- Patikrinkite NPD darbo užmokesčio ataskaitoje - mažas bendras atlyginimas dažnai nusipelno viso mėnesinio NPD.
- Stebėkite tarifų ir minimalios algos pokyčius kiekvieną sausio mėnesį.
Praktinis kontrolinis sąrašas darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną
Kad nekiltų abejonių, kokie mokesčiai dirbant pusę etato jus paliečia, naudokitės šiuo sąrašu:
- Patikrinkite bendrąjį atlyginimą ir ar jis ne mažesnis už mėnesinį minimumą.
- Patikrinkite, ar taikomas NPD - tai labai įtakoja GPM.
- Peržiūrėkite VSD ir PSD procentus ir gautas sumas.
- Paklauskite darbdavio, ar taikomos minimalios ribos ir ar jums tinka kokios nors išimtys.
- Įsitikinkite, kad jūsų darbo stažas (stažas) ir išmokos kaupiasi kiekvieną mėnesį.
Štai ir aptarėme „kokie mokesčiai dirbant pusę etato“ temą. Kokia jūsų nuomonė?