Lietuvoje socialinė apsauga nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti paramą įvairioms gyventojų grupėms. Šiame straipsnyje aptarsime našlių pensijas, vienišo asmens išmokas bei jų sąsajas su skyrybomis, atkreipiant dėmesį į įstatyminius aspektus ir praktinius patarimus.
Vienišo asmens išmoka: kam priklauso ir kaip gauti?
Vienišo asmens išmoka yra skirta padėti vienišiems senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms arba neįgaliesiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus. "Sodros" atstovė Jonaistė Jusionytė paaiškino, kad vienišas asmuo reiškia, jog jis niekada nebuvo sudaręs santuokos arba yra išsiskyręs.
SADM primena, kad asmuo gali gauti našlių pensiją, jeigu jo sutuoktinis prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios (netekto darbingumo / invalidumo) pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai. Tačiau norint gauti našlių pensiją jau reikia kreiptis į „Sodrą“ (ji automatiškai neskiriama) ir atitikti bent vieną iš šių sąlygų: esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus; tapote nedarbingu ar iš dalies darbingu dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos, arba slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.
Svarbu žinoti, kad išmoka nėra skiriama automatiškai. „Sodra“ remiasi Gyventojų registro duomenimis apie asmens šeiminę padėtį. Jei registre nėra reikalingos informacijos, „Sodra“ gali paprašyti gyventojo pateikti papildomus duomenis arba tarpininkauti gaunant juos iš kitų institucijų.
Jei žmogus mano, kad jam priklauso vienišo asmens išmoka, tačiau jos negavo, jis gali kreiptis į „Sodrą“ informacijos numeriu +37052500883 arba į klientų aptarnavimo skyrių, bet iš anksto užsiregistravus. Jei patikslinus duomenis patvirtinama, kad žmogui priklauso vienišo asmens išmoka, ji išmokama kartu su nepriemoka nuo paskyrimo dienos.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Išmokos dydis ir mokėjimo tvarka
Vienišo asmens išmokos dydis kasmet yra indeksuojamas. 2022 m. išmoka buvo 32 eurai, 2023 m. - 34,89 euro, 2024 m. - 38,23 euro, o 2025 m. siekia 42,29 euro (tiek, kiek sudaro ir socialinio draudimo našlių pensijos dydis). Taigi per metus vienišas asmuo gauna papildomus 507,48 euro.
Išmoka mokama kiekvieną mėnesį ir pristatoma tokiu pat būdu, kaip ir pensija: į sąskaitą, į namus arba atsiėmimui Lietuvos pašto skyriuose.
Kada mokėjimas nutraukiamas?
Vienišo asmens išmokos mokėjimas yra nutraukiamas, jei žmogus:
- Išvyksta iš Lietuvos;
- Sudaro santuoką;
- Jam nutraukiamas paskirtos šalpos senatvės pensijos, šalpos neįgalumo pensijos, šalpos kompensacijos, socialinės pensijos ar pensijos priemokos mokėjimas.
2024 m. vienišo asmens išmokoms buvo skirta 110,1 mln. eurų, jas gavo beveik 230 tūkst. žmonių. 2025 m. yra numatyta skirti per 120 mln. eurų vienišo asmens išmokoms mokėti, jas šiuo metu gauna apie 235 tūkst. žmonių.
Našlių pensija: kas gali kreiptis ir kokios sąlygos?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad našlių pensija skiriama asmeniui, jeigu jo sutuoktinis prieš mirtį buvo įgijęs teisę gauti (arba gavo) senatvės ar negalios pensiją, arba buvo įgijęs minimalųjį stažą atitinkamos rūšies pensijai.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Norint gauti našlių pensiją, reikia kreiptis į „Sodrą“ ir atitikti bent vieną iš šių sąlygų:
- Esate sulaukęs senatvės pensijos amžiaus;
- Tapote nedarbingu ar iš dalies darbingu dar iki sutuoktinio mirties arba 5 metus po jos;
- Slaugydami jo vaikus, kuriems buvo nustatytas neįgalumas.
Našlių pensija, kurios bazinis dydis 2024 m. siekia 42,29 euro, yra mokama kas mėnesį iki gyvos galvos, iki dar kartą susituokiant ar iki netekto dalyvumo pabaigos.
Skyrybos ir pensijų klausimai: ką svarbu žinoti?
Skyrybos gali turėti įtakos pensijų klausimams, ypač jei santuokos metu buvo įgytas turtas, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą.
Jei nustatoma skolininko dalis į nekilnojamąjį daiktą, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi, priklausančia skolininkui, tvarką (CPK 667 str.). Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str.).
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu išskaitoma dalis gali būti mažinama po 10 procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Sukčiavimo atvejai ir teisinės spragos
Vis dėlto, pasitaiko ir piktnaudžiavimo atvejų. Pavyzdžiui, Austrijoje buvo atskleista schema, kurios metu moteris, ištekėjusi 13 kartų, pasinaudojo įstatymų spragomis ir iš šalies pensijų sistemos gavo 326 tūkst. eurų. Moteris po pirmojo vyro mirties pradėjo gauti našlės pensiją, o vėliau, ištekėjusi už antrojo vyro, gavo vienkartinę išmoką kaip kompensaciją už tai, kad dėl pakartotinės santuokos nutrūko našlės pensijos mokėjimas. Po skyrybų ji vėl tęsdavo našlės išmokas, o tai reiškia, kad ji galėjo reikalauti 27 tūkst. eurų kompensacijos už visus kitus 11 kartų, kai jie susituokė.
Šis atvejis parodo, kaip svarbu atidžiai stebėti ir tobulinti įstatymus, siekiant išvengti piktnaudžiavimo socialinės paramos sistemomis.
Pensijų didėjimas 2026 metais
Valstybės, savivaldybių bei „Sodros“ biudžetai jau patvirtinti, tad aišku, kaip gyvensime 2026 metais. Nuo 2026 m. pradžios minimali mėnesinė alga (MMA) „ant popieriaus“ didėja 115 eurų - iki 1153 eurų.
2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. Vidutinė senatvės pensija 2026 m. ūgtels apie 80 eurų ir pasieks 750 eurų, o vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, augs apie 90 eurų ir pasieks 810 eurų.
Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 46,46 euro (šiemet - 42,29 euro).
Praktiniai patarimai ir ką daryti išvykus iš Lietuvos
Gyventojai, sulaukę pensijos ir išvykę iš Lietuvos, privalo, kiekvienais metais „Sodrai“ pranešti, kad yra vis dar gyvi. Kitaip jiems nebus mokama pensija. Be to, išvykus į užsienį mokamos ne visos pensijos ar išmokos.
Užsienyje gyvenantiems gavėjams gali būti mokamos: senatvės; negalios (netekto darbingumo); našlių ir našlaičių pensijos; valstybinės (pareigūnų ir karių, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnio); taip pat iki 1995 m. paskirtos maitintojo netekimo ar ištarnauto laiko pensijos.
Tačiau jeigu gyventojai gauna kompensaciją už darbą ypatingomis sąlygomis, transporto išlaidų kompensaciją, šalpos ar vienišo asmens išmoką, valstybinę mokslininkų pensiją, išvykus į užsienį jų mokėjimas bus nutrauktas.
Tam, kad būtų atnaujintas socialinio draudimo pensijos mokėjimas, būtina pateikti „Sodrai“ prašymą dėl socialinio draudimo pensijos mokėjimo atnaujinimo gyvenantiems užsienyje. Kiekvienais metais būtina pranešti, kad žmogus gyvas.
Tai galima atlikti:
- „Sodrai“ pateikus reikalingus dokumentus;
- Vaizdo pokalbio internetu metu, patvirtinus faktą, kad asmuo yra gyvas ir gyvena tam tikroje vietovėje.
Dokumentą, kuris patvirtina faktą, kad asmuo yra gyvas ir gyvena tam tikroje vietovėje, gali išduoti (patvirtinti):
- Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė ar konsulinės įstaigos konsulinis pareigūnas.
- Užsienio valstybės, kurioje asmuo gyvena, notaras ar kitas asmuo, įgaliotas atlikti notarinius veiksmus.
- Tos šalies, kurioje asmuo gyvena, kompetentinga įstaiga („vietinė „Sodra“, gyvenamosios vietos savivaldos įstaiga - „vietinė savivaldybė“).
Ši informacija padės Jums geriau suprasti našlių pensijų, vienišo asmens išmokų ir skyrybų klausimus Lietuvoje. Sekite naujienas ir domėkitės savo teisėmis!