Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Pasinaudojus šia skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Martinas Lewisas savo pinigų meistriškumo klasėje griauna mitus apie pensijas | Šį rytą
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija Lietuvoje?
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys:
- Bazinė pensijos dalis (fiksuota)
- Individualioji pensijos dalis (kintama)
1️⃣ Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio.
- ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
- ❗ Jei stažas mažesnis - ši dalis bus proporcingai mažesnė.
2026 metais Lietuvoje reikės 34,5 metų būtinojo pensijų stažo, norint gauti senatvės pensiją, nes stažas kasmet pamažu didinamas (2025 m. buvo 34 m., o 2027 m. sieks 35 m.).
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
2️⃣ Individualioji pensijos dalis
Ši dalis priklauso nuo:
- Kiek metų dirbote ir kokį atlyginimą gavote.
- Kiek įmokų sumokėjote „Sodrai“.
- Sukaupto pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus.
Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
📌 2026 metais vidutinė senatvės pensija Lietuvoje didės apie 80 eurų, arba 12 procentų, ir pasieks maždaug 750 eurų. Tuo metu gyventojams, sukaupusiems būtinąjį stažą, vidutinė senatvės pensija augs dar labiau - apie 90 eurų, arba 12,5 procento, ir sudarys apie 810 eurų.
💡 Papildomai:
- Gali būti priedai už papildomą stažą virš būtinojo, neįgalumą ar vaikus.
- Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Ar mano papildomos įmokos turės įtakos išmokos dydžiui?
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kada galiu išeiti į pensiją?
Vyrų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius:
- 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d.
- 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle. Visą pensijinio amžiaus lentelę rasite čia.
Kaip pasikeistų pensija, jei dirbčiau dar 5 metus?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams
Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus žmonių nusprendžia tęsti darbą net ir sulaukę pensijos. Tai leidžia ne tik papildyti pajamas, bet ir išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, pensijos perskaičiavimas dirbantiems pensininkams vykdomas atsižvelgiant į papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetus, kurie sukaupiami dirbant ir mokant socialinio draudimo įmokas.
Dirbančių pensininkų pensijos perskaičiavimas paprastai atliekamas kartą per metus. Tai įvyksta automatiškai, be papildomo asmens kreipimosi į „Sodrą“. Kiekvienais metais už kiekvienus dirbtus metus- pensija didinama atsižvelgiant į sukauptą papildomą stažą. Dirbant mokamos socialinio draudimo įmokos, kurios lemia apskaitos vienetų skaičių. Dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo, nes tai vyksta automatiškai.
2026 metai: kas keičiasi išmokų srityje?
2026 metais dėl to didėja nedarbo išmokos ir perskaičiuojami ligos bei šeimos išmokų dydžiai. Šiuos pasikeitimus lemia auganti minimali mėnesio alga (MMA) ir kintantis vidutinis darbo užmokestis (VDU), nuo kurių priklauso dalies išmokų apskaičiavimas.
Nedarbo išmokos
Dėl minimalios mėnesinės algos augimo 2026 metais didės nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji. Pastoviosios dalies dydis sudaro 23,27 proc. to mėnesio, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA. 2026 metais MMA sieks 1 153 eurus, taigi pastovi nedarbo išmokos dalis bus 263,20 euro. Palyginti, 2025 metais pastovi nedarbo išmokos dalis yra 241,54 euro.
Didesnių nedarbo išmokų už sausį Užimtumo tarnyboje užsiregistravę bedarbiai sulauks vasario mėnesį - ši išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Kintamoji nedarbo išmokos dalis priklauso nuo žmogaus turėtų draudžiamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei žmogus užsiregistruos Užimtumo tarnyboje 2026 metų vasarį, pastovi jo nedarbo išmokos dalis sieks 263,20 euro, o kintama dalis bus apskaičiuota pagal vidutines draudžiamąsias pajamas turėtas nuo 2023 metų liepos pradžios iki 2025 metų gruodžio pabaigos.
Nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius, tačiau jos dydis kas tris mėnesius keičiasi. Pavyzdžiui, vidutinės darbo netekusio ir vasarį Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus mėnesio draudžiamosios pajamos buvo 1 000 eurų. Sudėjus pastoviąją ir kintamąją nedarbo išmokos dalis, pirmuosius tris mėnesius toks žmogus gautų 656,20 euro dydžio nedarbo išmoką, nuo 4 iki 6 mėnesio - 578,60 euro dydžio išmoką, o paskutinius tris mėnesius - 501 euro išmoką.
Maksimalus nedarbo išmokos dydis yra susietas su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu, galiojusiu šalyje (VDU) užpraeitą kalendorinį ketvirtį nuo žmogaus įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos. Maksimali nedarbo išmoka asmenims, kurie Užimtumo tarnyboje užsiregistruos 2026 metų pirmąjį ketvirtį, bus 1 405,05 euro.
Ligos išmokos
Ligos išmokos yra apskaičiuojamos kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo jo draudžiamųjų pajamų. Yra nustatyti minimalūs ir maksimalūs išmokų dydžiai - tai reiškia, kad išmokos negali būti mažesnės ar didesnės nei nustatytos sumos. Šie dydžiai priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje ir kiekvieną ketvirtį yra perskaičiuojami.
Kadangi VDU kas ketvirtį pasikeičia, keičiasi ir išmokų ribos. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ligos išmokos bus apskaičiuojamos taikant 2 415,70 euro VDU dydį, kuris galiojo trečiąjį 2025 m. ketvirtį.
Nuo sausio minimali mėnesio ligos išmoka viršys 281 eurą ir, palyginti su dabartiniu ketvirčiu, padidės beveik 5 eurais. Minimali vienos dienos ligos išmoka nuo šiol negalės būti mažesnė nei 13,45 euro. Minimalias išmokas gauna gyventojai, jeigu pagal jų draudžiamąsias pajamas apskaičiuotas išmokos dydis yra mažesnis, nei minimali riba.
Maksimali mėnesio ligos išmoka asmens ligos ar traumos atveju nuo sausio bus 2 998,37 euro - šis dydis palyginti su dabartiniu ketvirčiu išaugs beveik 51 euru. Dienos maksimali išmoka padidės iki 143,46 euro. Maksimali mėnesio ligos išmoka slaugant šeimos narį padidės nuo 3 132,15 euro iki 3 185,83 euro, o dienos - nuo 149,15 euro iki 152,43 euro.
Motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos
Minimali motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų riba siejama su bazine socialine išmoka. Ji lygi 8 bazinių socialinių išmokų dydžiams. Skaičiuojant taikomas bazinės socialinės išmokos dydis, galiojęs praėjusį mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo. 2026 metais bazinė socialinė išmoka didės nuo 70 iki 74 eurų. Todėl asmenims, kurie teisę į motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgis iki sausio 31 d., minimali išmoka sieks 560 eurų. Jei teisė atsiras vasarį arba kovą, minimali išmoka bus didesnė - 592 eurai.
Vaiko priežiūros išmokos
Maksimali vaiko priežiūros išmoka priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Maksimalus kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį apskaičiuojama išmoka, negali viršyti dviejų VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos.
Kai vienas iš tėvų ar globėjų, esančių vaiko priežiūros atostogose, teisę į vaiko priežiūros išmoką įgis 2026 metų pirmąjį ketvirtį, maksimali išmoka už du neperleidžiamus mėnesius sieks 3 768,49 euro arba 63 eurais daugiau nei šių metų pabaigoje. Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti kol vaikui sueis 18 mėnesių, maksimali išmoka didės beveik 49 eurais iki 2 898,84 euro per mėnesį. Pasirinkus išmoką gauti kol vaikui sueis 24 mėnesiai, maksimali mėnesio išmoka pirmaisiais vaiko auginimo metais bus 2 174,13 euro, o antraisiais 1 449,42 euro.
Svarbu prisiminti, kad gruodį gyventojai, auginantys vaikus iki dvejų metų, gaus dvi vaiko priežiūros išmokas. Viena, už lapkritį, juos pasiekė gruodžio 15 d., o išmoka už gruodį bus išmokėta gruodžio 29 d. Dėl to vaiko priežiūros išmokos sausio mėnesį nebus mokamos, o vėlesni mokėjimai vyks įprasta tvarka. Tai reiškia, kad 2026 metais kitą vaiko priežiūros išmoką - už sausį - šeimos gaus vasarį.
Reikalavimai stažui ir įmokoms
Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo.
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
| Išmoka | Pokytis | Priežastis |
|---|---|---|
| Nedarbo išmoka (pastovioji dalis) | Nuo 241,54 EUR iki 263,20 EUR | MMA augimas (nuo 1000 EUR iki 1153 EUR) |
| Minimali mėnesio ligos išmoka | Virš 281 EUR (padidėjimas beveik 5 EUR) | VDU pasikeitimas |
| Maksimali mėnesio ligos išmoka (ligos/traumos atveju) | 2 998,37 EUR (padidėjimas beveik 51 EUR) | VDU pasikeitimas |
| Minimali motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoka | Nuo 560 EUR iki 592 EUR (jei teisė įgyjama vasarį/kovą) | Bazinės socialinės išmokos didėjimas (nuo 70 EUR iki 74 EUR) |
| Maksimali vaiko priežiūros išmoka (už 2 neperleidžiamus mėnesius) | 3 768,49 EUR (padidėjimas 63 EUR) | VDU pasikeitimas |
| Maksimali vaiko priežiūros išmoka (kol vaikui sueis 18 mėn.) | 2 898,84 EUR (padidėjimas beveik 49 EUR) | VDU pasikeitimas |
tags: #nuo #kada #bus #atskaiciuojama #is #atlyginimo