Ieškiniai dėl smurto artimoje aplinkoje: moralinės žalos atlyginimo pavyzdžiai

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia ieškiniai dėl moralinės žalos atlyginimo smurto artimoje aplinkoje bylose. Aptarsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir pateiksime realių pavyzdžių.

Nusikalstamos veikos mažareikšmiškumas smurto artimoje aplinkoje kontekste

Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms. Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą.

Kita vertus, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

Doc. dr. R. Merkevičiaus komentaras

Veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, paprastai neturėtų būti pripažintos „mažareikšmėmis“ BK 37 straipsnio prasme. Sprendžiant veikos mažareikšmiškumo klausimą, be kita ko, atsižvelgiama į nuostatą, kad smurtas artimoje aplinkoje dėl jo žalos visuomenei yra priskiriamas „visuomeninę reikšmę turinčioms veikoms“.

Smurto artimoje aplinkoje atveju nei sutuoktinių (sugyventinių) nesutarimai, nei jų elgesio specifika, nei santuokos nutraukimo proceso ypatumai, nei tėvų pasirinkimas savo vaikus auklėti fizinį skausmą sukeliančiais veiksmais patys savaime nelemia padaryto nusikaltimo (pvz., sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo (BK 140 str.) mažesnio pavojingumo ir neįpareigoja teismo konstatuoti padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumą.

Taip pat skaitykite: Pagalba patiriantiems smurtą mokykloje

Kita vertus, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus. Šios aplinkybės tampa svarbios teismui sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo.

Teisė į vertėjo pagalbą

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamajam teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos (Lietuvoje - lietuvių kalbos), garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba. Ši kaltinamojo teisė apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą, tačiau nereikalauja rašytinio visų įrodymų ir kitų proceso dokumentų vertimo. Vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją. Teise į vertėjo pagalbą negali būti piktnaudžiaujama taip vilkinant procesą.

Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant kaltinamajam

Pagal BPK 246 straipsnio 1 dalį, nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Baudžiamoji byla nedalyvaujant kaltinamajam gali būti nagrinėjama tik kai to primygtinai reikalauja teisingumo interesai ir yra įvykdyti procesiniai reikalavimai nedalyvaujančio kaltinamojo teisėms ir proceso teisingumui apsaugoti.

Civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo

Siekiant gauti žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą ikiteisminio tyrimo metu arba teisme būtina pateikti civilinį ieškinį, kuriame reikia detaliai pagrįsti kilusios žalos atsiradimo faktą ir pobūdį. Įvertinęs civilinio ieškinio turinį teismas spręs dėl priteistinos sumos dydžio. Civilinį ieškinį reikės pagrįsti teisme, kai kiti proceso dalyviai sieks sumažinti priteistinos sumos dydį ar visai paneigti tokios žalos atsiradimo faktą. Todėl civilinis ieškinys turi būti parengtas itin kokybiškai.

Taip pat skaitykite: Smurto mažinimo programų efektyvumas

Konkretus pavyzdys iš teismo praktikos

Kovo 14 dieną į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų kaltinamųjų suolą sėdo 51-erių šilutiškis R. Č., kuris būdamas girtas smurtavo prieš žmoną ir pasipriešino policijos tyrėjui. Po įvykio R. Č. inkriminuotos trys nusikalstamos veikos: smurtavo prieš žmoną (BK 140 str. 2 d.), pasipriešino valstybės tarnautojui (BK 286 str.) ir nesunkiai sutrikdė jam sveikatą (BK 138 str. 1 d.).

Teismas nepatikėjo kaltinamojo aiškinimu, neva, netyčia sužalojo nukentėjusiuosius ir skyrė jam areštą už fizinio smurto panaudojimą prieš žmoną, nesunkų pareigūno sveikatos sutrikdymą ir pasipriešinimą policijos pareigūnui. Galutinė subendrinta bausmė - 7 mėnesiai nelaisvės, tačiau jos vykdymas atidėtas vieneriems metams. Teismo nutartimi kaltinamajam R. Č. paskirta laikina kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesilankyti jos namuose, nesiartinti prie jos arčiau nei 50 metrų.

Tauragės apskrities VPK nukentėjusiam pareigūnui išmokėjo 10 264, 59 euro piniginę kompensaciją, kurią sudarė 9 mėnesių vidutinis darbo užmokestis. Teismas priteisė šią sumą iš kaltinamojo, taip pat tenkino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus ieškinį dėl ligos išmokos (3892,70 euro) nukentėjusiam policijos pareigūnui. Tačiau teisėja atmetė nukentėjusiojo pareikštą 2500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, motyvuodama tuo, kad sulaikomo asmens pasipriešinimas, pareigūno nurodymų nevykdymas neturi būti staigmena policininkui - tai jo darbo funkcijų dalis.

Šis nuosprendis buvo apskųstas Klaipėdos apygardos teismui dėl civilinio ieškinio.

Patarimai nukentėjusiems

Jei patyrėte smurtą artimoje aplinkoje, svarbu žinoti savo teises ir galimybes. Štai keletas patarimų:

Taip pat skaitykite: Lietuvos smurto tendencijos

• Kreipkitės į policiją, jei patyrėte fizinį smurtą.
• Kreipkitės į teisininką, kad gautumėte konsultaciją dėl civilinio ieškinio pareiškimo.
• Rinkite įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą (medicinos pažymos, išlaidos, liudytojų parodymai ir pan.).

Kada verta kreiptis į advokatą?

Geriausia tai padaryti kuo anksčiau - dar prieš pateikiant pareiškimą dėl nusikalstamos veikos. Advokatas padės tinkamai suformuluoti pareiškimą, apgins jūsų interesus apklausų metu, padės pareikšti civilinį ieškinį ir dalyvauti teismo procese.

Ar man reikalingas advokatas, jei esu įtariamasis?

Taip - nuo pirmos apklausos turite teisę į gynybą. Advokatas:

• Padeda susipažinti su bylos medžiaga.
• Pataria, kaip elgtis apklausų metu.
• Vertina įrodymų teisėtumą ir pagrįstumą.
• Rengia skundus dėl procesinių pažeidimų.
• Gali prisidėti prie švelnesnės atsakomybės ar bylos nutraukimo.

Ar galiu būti atstovaujamas teisme, jei esu nepilnametis?

Taip - tiek nepilnamečiui įtariamajam, tiek nepilnamečiui nukentėjusiajam atstovauja tėvai/globėjai ir (jei būtina) advokatas. Nepilnamečiams bylose teikiama papildoma teisinė ir psichologinė apsauga.

Ką daryti, jei man pareikšti įtarimai dėl smurto artimoje aplinkoje?

Nedelsiant kreiptis į advokatą. Šios bylos dažnai turi emocinį atspalvį, o įrodymai būna subjektyvūs. Advokatas padės:

• Įvertinti, ar įtarimai pagrįsti.
• Dalyvauti apklausose.
• Ginti jūsų interesus.
• Svarstyti taikų sprendimą, jei įmanoma.

Ar galiu pareikšti reikalavimą atlyginti žalą baudžiamojoje byloje?

Taip - kaip civilinis ieškovas galite reikalauti atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Reikės pateikti pagrindžiančius dokumentus (išlaidas, medicinos pažymas ir pan.).

Ką daryti, jei esu sulaikytas?

• Turite teisę į advokatą, net jei pats jo nesamdėte.
• Turite teisę neatsakyti į klausimus, kol nepasitarsite su gynėju.
• Advokatas dalyvaus apklausoje ir saugos jūsų procesines teises.

Ką reiškia „kardomoji priemonė“ ir ar galima ją ginčyti?

Kardomoji priemonė - tai priemonė, užtikrinanti, kad įtariamasis/kaltinamasis nevengtų proceso (pvz., suėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nurodymas nebendrauti su asmenimis). Sprendimą dėl jos taikymo galima skųsti.

Ar baudžiamoji byla visada baigiasi teisme?

Ne - ji gali būti:

• Nutraukta, jei nėra nusikaltimo sudėties.
• Perduota teismui dėl proceso sutrumpinimo ar bausmės susitarimo.
• Nutraukti bylą, šalims susitaikius.

Advokatas gali padėti pasiekti geriausią variantą.

Ar galiu kreiptis pagalbos, jei byla jau nagrinėjama?

Taip - net jei byla jau perduota teismui ar vyksta procesas, galite pasirinkti advokatą bet kuriame etape.

tags: #ieskiniai #smurto #artimoje #aplinkoje #moralines #zalos