Geležinkeliai yra viena svarbiausių transporto dalių, užtikrinanti žmonių mobilumą ir socialinę įtrauktį, tačiau ilgą laiką Lietuvoje nebuvo tinkamai sprendžiamas infrastruktūros pritaikymas riboto judumo žmonėms - neįgaliesiems, senjorams, šeimoms su mažais vaikais, vežimėlių naudotojams. Ši situacija keičiasi po intensyvių diskusijų, reglamentų įgyvendinimo vėlavimo ir viešo susidomėjimo, nes pritaikymo trūkumai ženkliai riboja dalies gyventojų galimybes naudotis geležinkelio paslaugomis.
Reglamentų įgyvendinimo situacija ir atsakomybė
Reglamento reikalavimų, susijusių su aplinkos pritaikymu riboto judumo žmonėms, įgyvendinimas buvo nuolat atidėliojamas. Dėl to Lietuvai grėsė baudos ir delspinigiai, o šis klausimas ne kartą svarstytas Vyriausybėje, Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijoje ir plenariniuose Seimo posėdžiuose. Kadangi visą geležinkelių eismą ir infrastruktūrą administruoja AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG), jiems teko visa atsakomybė. LG pripažino situaciją ir, nors prašė Seimo pratęsti reglamento įgyvendinimo terminą iki 2024 metų, taip išvengdama skubių baudos pasekmių, galiausiai pateikė konkretų priemonių planą su įsipareigojimais ir datomis, o Seimas šį terminą pratęsė.
Inventorizacija ir universalaus dizaino principai
Vasario pabaigoje LG pakvietė neįgaliųjų organizacijų, Susisiekimo ministerijos atstovus bei kitas suinteresuotas šalis aptarti projekto „Geležinkelių paslaugų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus“ bei inventorizacijos rezultatus. Jie aptarė jau atliktus darbus ir planus, taip pat rinko pastabas iš partnerių, siekiant gerinti paslaugų prieinamumą. Galutiniai rezultatai buvo pristatyti Susisiekimo ministerijoje 2024 m. kovo 31 d.
LG tikslas - pritaikyti geležinkelių paslaugas ne tik riboto judumo žmonėms, bet ir visiems keleiviams. Tai apima tėvus su mažais vaikais, senjorus bei net alergiškus žmones, todėl įgyvendinimo procesas yra platesnis nei reglamente numatyta.
LG atstovai aktyviai bendradarbiauja su savivaldybėmis, siekdami sutvarkyti šalia traukinių stočių esančias automobilių stovėjimo aikšteles pagal universalaus dizaino principus. Tai aktualu, nes dalis aikštelių priklauso savivaldybėms, dalis - LG, todėl būtina abipusė sąveika, kad infrastruktūra taptų patogi visiems.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų kelionės traukiniais: praktiniai sprendimai ir galimybės
Keleiviai ir kiti infrastruktūros objektai: inventorizacijos rezultatai
LG atliko plataus masto inventorizaciją, apimančią traukinius, stotis, peronus ir su jais susijusią infrastruktūrą. Pagrindiniai kriterijai vertinant traukinių prieinamumą buvo šie:
- Galimybė patekti į traukinį su neįgaliojo vežimėliu.
- Vieta vežimėliui traukinyje.
- Universalus tualetas.
- Brailio rašto ar kitos garsinės bei vaizdinės informacijos buvimas.
Iš 68 traukinių tik 23 atitinka pirmąjį kriterijų, t. y. į juos galima patekti be papildomo keltuvo. Daugiausia seni, sovietinių laikų traukiniai neturi tokios įrangos ir iki jų pakeitimo naujais tokie traukiniai liks mažai pritaikyti.
Dėl patogumo, neįgaliesiems skirtas vietas turi 62 traukiniai. Brailio rašto ir kitų specifinių informacijos įrenginių yra 63 traukiniuose. Tačiau kurtųjų atstovai pabrėžė, jog traukinių informacinėje sistemoje trūksta gestų kalbos pagalbos, ypač svarbios nenumatytose situacijose, kai gyventojai negali gauti garsinės informacijos.
Infrastruktūros inventorizacija parodė, kad iš 130 stočių ir stotelių apie 70 proc. turi patogų susisiekimą iš miesto į peroną. Tačiau 43 vietose vis dar yra laipteliai, trukdantys neįgaliesiems patekti į peroną. Nors situacija nėra bloga, reikia dar daug darbo ir investicijų.
Technologiniai sprendimai ir paslaugų gerinimas
LG aktyviai tobulina infrastruktūrą ir paslaugas: vykdomas viešasis pirkimas naujai bilietų įsigijimo sistemai sukurti. Ši sistema apims naujus bilietų automatus, internetinę svetainę ir mobilią programėlę, kurios bus pritaikytos akliesiems ir silpnaregiams. Šiuo metu akliesieji kritikuoja esamą svetainę traukinobilietas.lt, nes negali savarankiškai įsigyti bilietų naudodami ekrano skaitymo programas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai ir galimybės: aplinka neįgaliesiems
Transporto priemonėse yra įrengti mobilūs ir stacionarūs keltuvai, sklečiama informacija Brailio raštu, o personalas yra apmokytas teikti specialią pagalbą.
Atsižvelgiant į keleivių poreikius: pranešimo apie kelionę svarba
Diskusijos su neįgaliaisiais atskleidė, kad obligacija pranešti apie kelią prieš 24 valandas turi tiek privalumų, tiek trūkumų. Nors pagalba dažnai suteikiama ir nepranešus, išankstinis pranešimas padeda efektyviai pasiruošti ir išvengti nesusipratimų bei nesklandumų kelionėje.
LG darbuotojai stengiasi, kiek įmanoma dažniau keisti nepritaikytus traukinius pritaikytais, priklausomai nuo planuojamų keleivių. Tačiau garantijos šiame procese nėra absoliučios.
Kelionės po stotį realybės pavyzdys
Vilniaus geležinkelio stotyje yra įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės su neįgaliesiems skirtomis vietomis, specialiai pažymėtais maršrutais, pandusais, aptarnavimo kasomis su žemesniais langeliais ir Brailio raštu, eskalatoriais ir liftais, kurie leidžia lengvai pasiekti peronus be papildomų laiptų.
Peronuose yra mobilūs keltuvai, pritaikyti įlipimui į traukinius, naujuose traukiniuose - Brailio rašto etiketės.
Taip pat skaitykite: Saugumas ir nepriklausomybė
Investicijos ir tolimesnės perspektyvos
„Lietuvos geležinkeliai“ planuoja 270 mln. eurų investicijas į geležinkelių paslaugų prieinamumą, kurias skirs traukinių parko atnaujinimui, stočių ir peronų pritaikymui bei aptarnavimo paslaugų gerinimui. Būsimi veiksmai apima:
- 32 naujų traukinių su vagonais įsigijimą (apie 449 mln. eurų vertės), kurie bus pritaikyti neįgaliesiems;
- Modernių peronų įrengimą maršrutuose Klaipėda-Šilutė;
- Keltuvų, liftų įrengimą stočiose ir stotelėse;
- Viadukų ir pėsčiųjų tunelių pritaikymą.
Per pastarąjį dešimtmetį LG investavo apie 160 mln. eurų į naujų elektrinių ir dyzelinių traukinių įsigijimą, įskaitant žemų grindų vagonus su vietomis neįgaliesiems ir mobiliais keltuvais kai kuriose stotyse.
Europos patirtis ir socialinė įtrauktis
2025-2026 m. vykdyti projektai, pavyzdžiui, „Jaunuolių su negalia mobilumo galimybės Europoje“ skatino Lietuvos jaunuolių su negalia keliones po Europos miestus, tokius kaip Varšuva, Berlynas, Amsterdamas, Briuselis, Paryžius, Liuksemburgas, Slovėnijos ir Kroatijos miestus. Šie vizitai parodė, kaip įvairių šalių infrastruktūros pritaikymas įtakoja mobilumą ir socialinę integraciją.
Europe pastebėtos geros praktikos apima:
- Liftų, pandusų, garsinių šviesoforų įrengimą;
- Specialių pagalbos paslaugų užtikrinimą;
- Žemagrindžių viešojo transporto priemonių maršrutų prieinamumą;
- Garsinės ir vaizdinės informacijos integravimą;
- Muziejų, kultūrinių objektų prieinamumą.
Tuo pat metu kai kuriose vietose, ypač senamiesčiuose ar kaimiškose vietovėse, infrastruktūra vis dar kelia iššūkių žmonėms su judėjimo negalia.
Problemos ir visuomenės požiūris
Visuomenėje ir institucijose pritaikymo klausimai kartais susiduria su abejingumu ir žemu politiniu prioritetu. Šviečiamosios kampanijos, mokymai ir bendruomenių įtrauktis yra būtini, kad keistųsi ne tik fizinė aplinka, bet ir socialinis požiūris.
Lietuvoje pastebima, kad ne tik infrastruktūros trūkumas, bet ir viešųjų pastatų rekonstrukcijos, remonto ar projektų valdymo spragos dažnai trukdo užtikrinti kokybišką pritaikymą. Darbdavių spaudimas, spragų ieškojimas teisės aktuose ir žemas atskaitomumo lygis stabdo progresą.
Ateities iššūkiai ir galimybės
Spartūs pokyčiai įmanomi, jei bus įgyvendinti planai užtikrinti prieinamumą, skiriant reikiamas investicijas ir atliekant sistemingą darbą.
Itin svarbu tęsti ir plėsti bendradarbiavimą tarp „Lietuvos geležinkelių“, savivaldybių, neįgaliųjų organizacijų ir valdžios institucijų, siekiant patogios ir prieinamos kelionės visiems.
tags: #gelezinkeliu #pritaikymas #neigaliesiems