Darbingumo Lygio Nustatymo Kriterijai Lietuvoje: Išsamus Vadovas

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip nustatomas dalyvumo lygis, kokie dokumentai reikalingi, kokios išmokos priklauso nustačius dalinį dalyvumą, ir kitus svarbius aspektus. Darbingumo lygis Lietuvoje nustatomas vadovaujantis patvirtintu Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu. Šis procesas taikomas asmenims iki pilnametystės, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir pilnamečiams asmenims. Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant bazinį dalyvumą ir individualios pagalbos poreikį.

Kas yra Dalyvumo Lygis?

Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.

Kam Suteikiamas Asmens Su Negalia Statusas?

Asmens su negalia statusas suteikiamas suaugusiems, kuriems nustatytas 0-55 proc.

Kaip Nustatomas Dalyvumo ar Neįgalumo Lygis?

Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo tvarkos pakeitimai, pagal kuriuos:

• 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas sunkių specialiųjų poreikių lygis.
• 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Daugiau informacijos apie senatvės pensiją asmeniui su negalia rasite čia.

Taip pat skaitykite: Kriterijai darbingumo lygiui nustatyti

Kur Kreiptis Dėl Dalyvumo Lygio Nustatymo?

Procesas susideda iš kelių žingsnių:

1. Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
2. Pateikti Agentūrai dokumentus. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
3. Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
4. Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
5. Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn.

Reikalingi dokumentai:

• Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
• Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
• Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.

Jei elektroniniai dokumentai E025 ar E003 ir E027 nepateikti ESPBI IS - gydančio gydytojo parengtą siuntimą į Agentūrą ir kitus medicininius dokumentus, patvirtinančius siuntime pateiktą informaciją, prireikus - išrašus iš gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a) arba asmens sveikatos istorijos (forma Nr.

Kada Atliekamas Dalyvumo Lygio Vertinimas?

Vertinant asmens dalyvumą pirmą kartą, Agentūros teritoriniame skyriuje asmeniui dalyvaujant užpildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (kai asmuo dėl sveikatos būklės atsakyti į klausimus negali, į juos atsako asmens atstovas).

Individualios Pagalbos Poreikio Klausimynas

Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.

Taip pat skaitykite: Kas priklauso vienkartinė kompensacija?

Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis. Tik išsiaiškinęs visą su konkrečia veikla susijusią informaciją, darbuotojas gali tinkamai įvertinti asmens pagalbos poreikį.

Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu.

Ką Daryti, Jeigu Asmuo Nesutinka Su Teritorinio Skyriaus Sprendimu?

Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Agentūra, gavusi visus pakartotiniam dalyvumo lygio vertinimui reikalingus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, Agentūros direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 10 darbo dienų.

Pagalbos Koordinavimas

Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.

Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba. Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis.

Taip pat skaitykite: Atostogos neįgaliesiems Lietuvoje

Svarbu paminėti, kad pagalbos planas nėra susijęs su asmeniui priklausančia tiksline kompensacija ar pensija. Yra išsaugomos visos asmens teisės į socialines išmokas. Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.

Darbingumo lygis

Darbingumo lygis yra darbingo amžiaus asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau, iki ligos išsivystymo, įgytą profesinę kompetenciją arba įgyti naują, atlikti mažesnės profesinės kom­petencijos reikalaujančius darbus. Jis nustatomas darbingo am­žiaus asmenims, t. y. nuo 18 metų iki senatvės pensijos arba jau­nesniems negu 18 metų asmenims, jeigu jaunuoliai yra ar buvo draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Darbingumo lygis gali būti nustatytas neatsižvelgiant į amžių dėl nelaimingo atsi­tikimo darbe arba profesinės ligos.

Sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT pri­ima įvertinusi medicininius bei veiklos ir gebėjimo daly­vauti kriterijus. Medicininiai kriterijai, arba, kitaip sakant, bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į visas as­mens darbingumui įtaką darančias ligas ir traumas, jų su­keltus nuolatinius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazi­nį darbingumą NDNT specialistai vertina pagal gydytojo siuntime į NDNT ir medicininiuose dokumentuose pateik­tą informaciją.

Kaip minėta, kita darbingumo lygio nustatymo procedū­ros dalis yra veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus įverti­nimas. Tai atliekama remiantis užpildytu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynu, kuris pildomas asmeniui atvykus į NDNT. Iš atsakymų įvertinama asmens profesinė, darbinė veikla, aplinkos prieinamumas, mobilumo, pažinimo, bendravimo, savipriežiūros ir kasdienės veiklos galimybės. Atsakymai yra vertinami balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant, ar nurodytus veiksmus asmuo gali atlikti pats sąmoningai ir sau­giai, ar reikalingos pagalbinės priemonės, ar reikalinga kito asmens pagalba. Bendrasis asmens darbingumo lygis apskai­čiuojamas bazinio darbingumo lygio procentus padauginus iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno koeficien­to, kuris yra išvedamas iš atsakymų balų sumos.

Darbingumo lygis yra nustatomas 5 proc. intervalais. 0-25 proc. darbingumo lygis rodo, kad asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo aplinko­je. Nustačius 30-55 proc. darbingumo lygį, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. jis gali dirbti pagal negalios pobūdį pri­taikytoje darbo vietoje arba darbo vietos jam pritaikyti nebū­tina. Nustačius 60-100 proc., asmuo yra laikomas darbingu.

Skirtingi ir laikotarpiai, kuriems darbingumo lygis nustatomas. Kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos bū­klės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, da­rantis įtaką darbingumo lygiui per artimiausius 6 mė­nesius, darbingumo lygis yra nustatomas 6 mėnesiams. Kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą arba pro­gnozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, darantis įtaką asmens darbingumo lygiui per artimiausius 12 ar 24 mėnesius, jis atitinkamai nustatomas 1 arba 2 metams. Jei asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasi­keitimas yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio, darbin­gumo lygis nustatomas iki senatvės pensijos amžiaus sukakties datos. Jei asmens sveikatos būklė pasikeičia, pakartotinai dėl darbingumo lygio jis gali kreiptis ir ne­sibaigus nustatytam terminui. Tokiu atveju rengiamas naujas siuntimas su nauja medicinine informacija, nu­sakančia dabartinę asmens būklę.

Panaši yra ir asmenų iki 18 metų negalios nustatymo tvar­ka. Tik jiems nustatomas ne darbingumo, o neįgalumo lygis - lengvas, vidutinis arba sunkus. Tai kompleksiškai įvertintas ir nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdie­nėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas.

Specialieji poreikiai

Neatsižvelgiant į asmens amžių, t. y. tiek vaikams, tiek darbingo, tiek pensinio amžiaus asmenims, neįga­lumo arba darbingumo lygį, gali būti nustatyti specialie­ji poreikiai. Tai neįgalaus asmens specialiosios pagalbos reikmė, atsirandanti dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveika­tos sutrikimų ir nepalankių aplinkos veiksnių. Specialie­ji poreikiai, kaip ir darbingumo lygis, nustatomas pagal teisės aktais patvirtintą tvarką ir kriterijus.

Asmenims, kuriems būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė arba psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asme­ninį bei socialinį gyvenimą, nustatomas nuolatinės slau­gos poreikis. Kai asmeniui dėl labai didelių organizmo funkcijų sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens prie­žiūra ir pagalba namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą, nustatomas nuolatinės pagalbos (priežiūros) poreikis. Be šių poreikių, esant atitinkamoms būklėms, gali būti nustatytas ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos arba trans­porto išlaidų kompensacijos poreikis.

Specialieji poreikiai nustatomi dėl ilgalaikių sveika­tos sutrikimų 6 mėnesiams, 1, 2, 6 metams arba netermi­nuotai dėl analogiškų priežasčių, nurodytų kalbant apie darbingumo lygio nustatymo terminus.

Profesinė reabilitacija

Dėl atsiradusios negalios asmuo dažnai nebegali dirb­ti ankstesnio darbo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją arba negalėjo mokytis. Tokie asmenys gali dalyvauti profesinės reabilitacijos programose ir įgyti specialybę, atitinkančią jų negalios pobūdį, atkurti darbingumą, padidinti įsidarbini­mo galimybes. Profesinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vadovaujantis individualia profesinės reabilitacijos progra­ma, kuri sudaroma įvertinus asmens profesinius gebėjimus ir asmenines savybes, norus ir lūkesčius.

Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį NDNT nusta­to, kai asmuo pirmą kartą kreipiasi dėl darbingumo lygio nustatymo, yra motyvuotas dalyvauti profesinės reabilita­cijos programoje ir jo darbingumo lygis yra 50 proc. arba mažesnis. Šių paslaugų poreikis gali būti nustatytas ir teri­torinės darbo biržos siuntimu, jei asmens darbingumo ly­gis jau nustatytas ir yra mažesnis negu 45 proc.

Nustačiusi profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, NDNT asmeniui išduoda išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio. Su tokiu asmeniu darbo birža sudaro sutartį dėl profe­sinės reabilitacijos paslaugų finansavimo sąlygų ir išduoda jam siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo turi kreip­tis į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Atkreiptinas dė­mesys, kad naujo siuntimo į NDNT pateikti nereikia.

Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis nenustato­mas, kai asmeniui reikalinga nuolatinė slauga, jis serga sunkia, greitai progresuojančia, nepasiduodančia gydymui liga, kai profesinė reabilitacija ir darbas yra negalimi, pa­skirti griežti gydymo režimo apribojimai paūmėjus ligai. Šis poreikis nenustatomas, kai asmens sveikatos būklė ne­trukdo vykdyti profesinės veiklos.

Pakartotinai asmuo gali būti nukreiptas į profesinę rea­bilitaciją ne anksčiau kaip po 5 metų nuo profesinės reabi­litacijos programos baigimo ar nutraukimo, išskyrus atve­jus, kai ji buvo nutraukta dėl objektyvių priežasčių, pavyz­džiui, laikinojo nedarbingumo. Apie galimybę asmeniui dalyvauti profesinės reabilitacijos programose pacientą turėtų informuoti ir gydantis gydytojas, išduodamas siuntimą į NDNT. Iki atvykdamas į NDNT, as­muo jau galėtų būti apsvarstęs šią galimybę grįžti į darbo rinką.

Siuntimų į NDNT rengimas

Asmuo, norėdamas, kad būtų nustatytas jo darbingumo lygis arba specialieji poreikiai, pirmiausia su prašymu pa­rengti siuntimą į NDNT kreipiasi į gydantį gydytoją. Gy­dytojas socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu patvirtintą siuntimo į NDNT formą pildo tik nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gy­dymo ir reabilitacijos priemonių išliko organizmo funkci­jų sutrikimų. Rengdamas siuntimą, gydytojas vadovaujasi Darbingumo lygio ir specialiųjų nuolatinės slaugos, nuola­tinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir trans­porto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymais. Rengiant siunti­mą dėl neįgalumo lygio nustatymo vaikams, vadovaujama­si Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministrų įsakymu.

Siuntimas į NDNT rengiamas tik nustačius tikslią di­agnozę ir atsižvelgus į tai, kad taikant gydymą ir medici­nines reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkci­jų sutrikimų. Jei asmens sveikatos būklė bazinio darbin­gumo lygio nustatymo kriterijų neatitinka, darbingumo sutrikimas yra laikinas, nebaigtas gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės rea­bilitacijos priemonės, siuntimas nerengiamas

Siuntimas užpildomas tiksliai, aiškiai ir išsamiai, kad būtų galima objektyviai nustatyti neįgalumo ir darbingumo lygius, jų atsiradimo priežastis, optimalius terminus, specialiuosius poreikius.

Jeigu gauti medicininiai dokumentai yra neišsamūs, prieš­taringi ar jų nepakanka, NDNT kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, išdavusią siuntimą dėl papildomų medicini­nių dokumentų pateikimo. NDNT taip pat turi teisę susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje esančia medicinine infor­macija. Teisės aktai nustato, kad už pateikto siuntimo į NDNT teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą - konsultaciją suteikęs ir išva­dą parengęs gydytojas specialistas. NDNT specialistas atsako už sprendimo dėl negalios teisingumą ir teisėtumą.

Gydantis gydytojas siuntime nurodo išsamią asmens li­gos anamnezę, kokiose gydymo įstaigose asmuo buvo tirtas ir gydytas, konkrečius su liga susijusių atliktų tyrimų rezul­tatus. Svarbi ligos pradžia, priežastis, eiga. Pateikiami nelai­mingo atsitikimo darbe, profesinės ligos nustatymo aktai ar kitas priežastis patvirtinantys dokumentai. Svarbu detaliai aprašyti dabartinę paciento būklę ir skirto gydymo efektyvu­mą. Tuo atveju, kai asmuo kreipiasi dėl pakartotinio vertini­mo, minėta informacija turi būti pateikta apie laikotarpį po paskutinio siuntimo į NDNT išdavimo datos. Prie siuntimo pateikiamos gydytojų specialistų išvados, patvirtinančios li­gos sunkumą ir diagnozę, nurodomi išlikę organizmo funk­cijų sutrikimai po taikyto gydymo, asmens sveikatos būklės pokyčių prognozė. Barthel indeksas siuntime nurodomas ir užpildyta jo lentelė pridedama tik tais atvejais, kai yra suma­žėjęs asmens savarankiškumas ir tai numatyta kriterijų apra­še. Nurodant laikinojo nedarbingumo trukmę per pastaruosius 12 mėnesių, nurodomos visos ligos, dėl kurių asmuo turėjo nedarbingumo pažymėjimą, laikinojo nedarbingumo trukmė.

Siuntime nurodomos diagnozės, labiausiai darbingumo ly­giui ir specialiesiems poreikiams įtaką darančių ligų padariniai, funkcijų sutrikimai, komplikacijos, įrašoma konkreti funkcinė klasė, laipsnis, stadija, eiga arba forma. Siuntime įrašomos ir kitos diagnozės, nurodomi kiti negaliai įtaką darantys gretuti­nių ligų ar traumų padariniai, išliekantys organizmo funkcijų sutrikimai, komplikacijos, darančios įtaką asmens darbingu­mui, dėl kurių yra rengiamas siuntimas į NDNT. Medicininiai dokumentai turi būti pildomi ne lotyniškai, o lietuvių kalba, diagnozių kodai nurodomi pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto lei­dimo Australijos modifikacijos sisteminį ligų sąrašą.

Vadinasi, kad asmens negalia būtų nustatyta teisėtai ir tei­singai, objektyviai, atsakingas yra ir gydantis gydytojas, ren­giantis siuntimą į NDNT, ir NDNT specialistas, pagal nusta­tytus kriterijus atliekantis vertinimą.

tags: #darbingumo #nustatymas #atsiliepimai