Kaip apsaugoti vaikų namų pinigus nuo vagysčių: praktiniai patarimai ir psichologinė pagalba

Konsultuoja Paramos vaikams centro psichologė Erna Petkutė.

Trimetis Lukas, grįžęs iš darželio, pasakė, kad jo mašinėlę pasiėmė draugas ir negrąžino. Kai bandėme paklausti berniuko mamos, ar ji namuose nerado naujos mašinėlės, reagavo labai piktai: „Mano vaikas - ne vagis! Be to, patys turėtumėte žinoti, kad maži vaikai prisigalvoja nebūtų dalykų.“ Tikriausiai kiekvienas vaikas bent kartą gyvenime yra paėmęs svetimą daiktą ir į tokius dalykus suaugusieji paprastai reaguoja labai skausmingai - dažniausiai arba supanikuoja („Kaip mano vaikas galėjo taip pasielgti? Vadinasi, prastai jį auklėju...“), arba nusprendžia mažąjį nubausti taip, kad daugiau niekada nekiltų noro ką nors panašaus iškrėsti. Šiuo atveju mama pokalbį, matyt, priėmė labai asmeniškai. Tačiau derėtų nepamiršti, kad 3-4 metų vaikai neskiria ribos tarp „mano“ ir „tavo“, todėl daiktą, kurio labai nori, paprasčiausiai pasiima. Taigi ir tokio poelgio negalima pavadinti tikra vagyste.

Kaip suprasti motyvus: kodėl vaikai imasi svetimų daiktų ar pinigų

Vaikams sunku atsisakyti to, ko nori. O nori jie visko ir daug. Todėl nenuostabu, kad kai kurie taip bando „prisidurti“ prie kišenpinigių. Kartais iš tėvų vaikas vagia, nes susidraugauja su netinkama kompanija, kuri priverčia taip elgtis. Tokie nutikimai dažni. Ir priežastys gali būti kelios. Vaikai, ypač paaugliai, vogdami iš tėvų pinigus siekia įsitvirtinti tarp bendraamžių - priperka saldumynų ar kitokių daiktų. Todėl reikia mokyti vaiką siekti autoriteto kitais būdais. Kartais iš tėvų vaikas vagia, nes susidraugauja su netinkama kompanija, kuri priverčia taip elgtis. Tokio elgesio priežastys dažniausiai - irgi nepasitikėjimas savimi. Kita vagysčių priežastis gali būti dėmesio stoka - vaikui trūksta tėvų meilės. Siekdamas atkeršyti tėvams ir taip atkreipti į save dėmesį (kad ir netinkamu būdu), ima vogti arba iš pačių tėvų, arba parduotuvėse.

Praktinės priežastys: kaip namų aplinka skatina vagystes

Pirmiausia tėvai neturėtų kišenėse palikti pinigų - vaikui gali atrodyti, kad jei ten paliekami, vadinasi, yra nereikalingi. Be to, tėveliai turėtų paaiškinti vaikui, kad nepaprašęs pinigėlių imti negali. Išties susirūpinti reikėtų, jei mažiukas neatsiklausęs imtų pinigų tiesiai iš mamos rankinės. Tokiu atveju turi žinoti, kad už netinkamą poelgį sulauks atpildo, pvz., tėvai gali pareikalauti atlyginti nuostolius ir tam tikrą sumą išskaičiuoti iš vaiko savaitgalio „biudžeto“. Vis dėlto prieš baudžiant svarbu išsiaiškinti, kodėl namuose dingsta pinigai - galbūt vaikas mokykloje kažkam skolingas, o gal yra reketuojamas.

10 patarimų, jei pinigai dingsta arba vaikas pasisavino daiktą

1. Pirmiausia nusiraminkite ir neapkaltinkite nekalto - kartais atsitinka taip, kad pinigus patys tėvai paslepia ir pamiršta kur padėję.
2. Išsivirkite arbatos ir pasėdėkite vieni arba kam nors paskambinkite, kad išsikalbėtumėte.
3. Nepulkite vaiko vadinti vagimi ir nesakykite, kad baigs gyvenimą kalėjime. Juk vaikai paprastai mano: „Jei mama taip sako - vadinasi, aš tikrai toks.“
4. Nelyginkite savo vaiko su kitais bendraamžiais ar savimi vaikystėje.
5. Nepulkite klausimu „Kaip tu galėjai!?“ Toks klausimas beprasmis.
6. Paaiškinkite jam, kaip jaučiasi žmogus, iš kurio buvo kažkas pavogta.
7. Neaptarinėkite vagystės su svetimais žmonėmis, ypač girdint „prasikaltėliui“.
8. Nepamirškite auksinės taisyklės, kad girti reikia žmonėms girdint, o barti vienumoje.
9. Vėliau nepriminkite vaikui apie vagystę, už kurią jau buvo nubaustas.
10. Bausdami vaiką nepersistenkite. Antraip jis užsisklęs ir slėps nuo jūsų viską, kas atrodys netinkama, gėdinga.

Veiksmai po to, kai vaikas prisipažįsta arba pinigai rasti

Jei vaikas, pamatęs sunerimusius ir karštligiškai dingusių pinigų ieškančius namiškius, išsigando ir sumą grąžino, sakyti nieko nebereikia - juk pats suprato negerai pasielgęs ir padėtį ištaisė. Tokiu atveju lieka tik džiaugtis, kad savo mažąjį auklėjate teisingai. Jei supratėte, kad vaikas žaislą pasiėmė be leidimo, aišku, jį būtina grąžinti. Gali būti, kad to daikto mažasis jau seniai labai norėjo. Vis dėlto iškart bėgti į parduotuvę ir pirkti tokio paties žaislo taip pat negalima - vaikas ims manyti, kad vagystė yra geras būdas gauti norimą daiktą. Kalbėdamiesi apie tai, kas įvyko, pabrėžkite, kad smerkiate tokį vaiko poelgį, ir tikitės, kad daugiau tai nepasikartos. Jei mažasis supranta savo kaltę, paaiškinkite ir tai, kad jo draugas, netekęs mėgstamo žaislo, labai nusiminė. Tada keliaukite grąžinti daikto. Tik nedarykite to viešai - dalyvaujant visiems grupės vaikams ir auklėtojai. Ir nereikia „prasikaltėlio“ palikti vieno - galite būti šalia ir padėti atlikti nemalonią pareigą.

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

Prevencinės priemonės namuose: saugumas + finansinis ugdymas

Visų pirma tėvams reikia pasirūpinti vaikų saugumu ir sveikata. Mamai bemaudant vaiką ir trumpam išėjus paimti rankšluosčio šis gali nuskęsti; jai nusisukus, jis gali pagriebti karštą kavos puodelį. Mokymas. Mažesnius vaikus galima efektyviai apsaugoti juos prižiūrint, tačiau būtina kuo anksčiau pradėti juos mokyti saugaus elgesio ir formuoti tam tikrus jų įgūdžius. Mokslininkai ištyrė, kad vaiko mokymas, aiškinant jam apie saugą namie, kartu su namų saugos įranga yra efektyvios priemonės pratinant vaiką prie saugaus elgesio. Įrodyta, kad tai ypač veiksminga, kai vaikai yra mokomi namie.

Konkrečios saugumo priemonės namuose (tinka ir pinigams saugoti)

• Atidi priežiūra: vaikų negalima nė akimirkai palikti vienų, ypač mažamečių.
• Saugiai įrengti namai: nuolat prižiūrėkite namus, kad nebūtų pavojų (pvz., atsivyniojusių kilimų ar atsilupusių grindjuosčių).
• Spintelių užraktai: naudokite spintelių užraktus, kad uždarytumėte dureles su pinigų saugyklomis ar dokumentais.
• Užrakinama seifo ar stalčiaus spintelė: pinigams laikyti rinkitės vietą su raktu arba mažu seifu.
• Vietos ribojimas: nesidėkite pinigų vaikams pasiekiamose kišenėse ar atviruose stalčiuose.
• Aiškios taisyklės: nubrėžkite aiškias ribas - be leidimo mažasis negali nei imti svetimų daiktų, nei dalinti savųjų.
• Darželio ir mokyklos įsitraukimas: auklėtoja turi vaikams priminti, kad mainytis žaislais galima tik atsiklausus tėvelių.
• Reguliarus kišenpinigių skyrimas: kita priežastis, verčianti vaikus vogti, ta, kad neturi kišenpinigių. Dar viena priežastis - jei draugai kasdien atsineša pinigų, o jūsų vaikas - ne, verta apsvarstyti truputį pinigėlių skirti savo atžalai.

Kaip kalbėtis su vaiku apie pinigus ir vagystes

Visada aiškiai išsakykite savo moralines nuostatas, kad vaikas žinotų, kaip galima elgtis, o kaip - ne. Kad ir kas nutiktų jūsų vaikui, neatsukite nugaros ir padėkite išspręsti problemas. Vaikas turi žinoti, kad nors tokie netinkami poelgiai jus ir skaudina, tačiau vis tiek mylite jį labiau už viską pasaulyje. Paaiškinkite vaikui, kad nepaprašęs pinigėlių imti negali. Jei mažasis pavagia, kartais ne visada būtina bausti uždraudžiant kurį nors malonumą ar apribojant finansiškai. Jeigu vaikas pripažįsta savo kaltę, kalbėjimas ir atstatymas (piniginės grąžinimas, atsiprašymas) yra svarbesni už griežtas bausmes.

Kaip elgtis su vyresniais vaikais ir paaugliais

Vaikai, ypač paaugliai, vogdami iš tėvų pinigus siekia įsitvirtinti tarp bendraamžių - priperka saldumynų ar kitokių daiktų. Todėl reikia mokyti vaiką siekti autoriteto kitais būdais. Tarkim, jei vaikas silpnas fiziškai, leiskite į sporto būrelį; jei tai silpniausias klasės mokinys ir todėl iš jo šaipomasi, padėkite ruošti namų darbus. Ir būtinai išaiškinkite, kad už pinigus draugystės ir pagarbos nusipirkti neįmanoma. Kartais iš tėvų vaikas vagia, nes susidraugauja su netinkama kompanija, kuri priverčia taip elgtis. Tokiu elgesio priežastis dažniausiai - nepasitikėjimas savimi. Todėl pasikalbėkite apie galimus padarinius - juk vagystė pridarys ne tik nemalonumų jums ir jūsų vaikui, tačiau galima susidurti ir su policija, teismais. Be to, reikia stengtis, kad vaikas nustotų bendrauti su tokiais „draugais“.

Pagalba šeimai ir bendruomenei: kai problema giluminė

Priežastys gali būti ir šeimos bėdos. Paprastai vaiko vagystės įspėja ir apie šeimos bėdas. Kad ir kaip būtų keista, tačiau pastebėta, kad vagia šeimoje seksualiai išnaudojamos mergaitės. Labai gaila, bet dabar ir iš pradinukų mokyklose atiminėjami pinigėliai. Mažieji gąsdindami, kad jei nebus sumokėta, bus sumušti. Jei vagystės užuomazgos kelia nerimą, reikalinga psichologo konsultacija, socialinė parama ar kitos bendruomeninės paslaugos.

Kur kreiptis pagalbos ir kokios paslaugos prieinamos

Globotojų pagalba yra užtikrinama kokybiška be tėvų globos likusių vaikų priežiūra šeimos aplinkoje, tinkamas ugdymas, auklėjimas ir kasdienė priežiūra. Savivaldybė skatina šių organizacijų sutelktumą, didina gyventojų aktyvumą, užimtumą, stiprina bendradarbiavimą su bendruomeninėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais. Paieškokite vietinių Vaikų dienos centrų, psichologo paslaugų, socialinės pagalbos tarnybų ar NVO, kurie teikia konsultacijas šeimoms.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Prevencija mokykloje ir darželyje

Jeigu vaikas mokykloje susiduria su reketu ar spaudimu, labai svarbu apie tai sužinoti ir bendradarbiauti su mokykla. Darželio auklėtoja turi vaikams priminti, kad mainytis žaislais galima tik atsiklausus tėvelių. Jei pastebite, kad pradinukas sūnus nuolat „tikrina“ mūsų su vyru drabužių kišenes ir pasiima centų, pirmiausia paslėpkite pinigus namuose ir aiškiai aptarkite taisykles.

Finansinis raštingumas kaip ilgalaikė apsaugos priemonė

Finansiniai įpročiai prasideda vaikystėje: kaip ugdyti išmanius pirkėjus nuo mažens? 5 svarbiausios finansinio raštingumo pamokos: nuo ko pradėti ugdyti vaiką? Dažnai visi pamokymai vaikams tiesiog išgaruoja iš galvos. Kai kuriose šeimose vaikai nuo pat mažų dienų mokomi pinigų valdymo subtilybių. Ar jūsų vaikai gauna kišenpinigių? Vaiko kišenpinigiai ir ožiavimasis parduotuvėje: kaip efektyviai ugdyti mažųjų finansinę atsakomybę? Jei vaikas turi nedidelį nuolatinių pinigų kiekį, jis mažiau labiausiai linkęs eiti į vagystes norint greitai įgyti daiktą ar statusą.

Praktiška lentelė: saugumo veiksmai ir jų pritaikymas pinigams

Veiksmas	Kaip pritaikyti pinigams
Spintelių užraktai	Užrakinkite vietas, kur laikote grynuosius ar svarbius dokumentus.
Seifas arba stalčius su raktu	Laikykite ryšius, didesnes sumas, taupymo fondus.
Aiškios šeimos taisyklės	Nustatykite, kad be leidimo negalima liesti kišenpinigių ar tėvų pinigų.
Reguliarūs kišenpinigių mokėjimai	Ugdydami atsakomybę sumažinsite pagundą vogti dėl poreikio pinigams.
Atviri pokalbiai	Kalbėkite apie padarinius, spręskite konfliktus be gėdos ir grubumo.

Jei problema gilėja: kada kreiptis į specialistus

Jeigu vaikų elgesys su pinigais kelia nuolatinių problemų, jei pastebimi reketavimo požymiai mokykloje ar šeimoje, arba yra įtarimų apie gilias psichologines problemas (pvz., dėmesio stoką, šeimos krizes ar net smurtą), būtina kreiptis į psichologą ar socialinius darbuotojus. Kalbantis su psichologu paaiškėjo, kad tėtis sirgo nepagydoma liga, tačiau tai slėpė. Vis dėlto berniukas tai jautė ir kentėjo vienas. Negalėdamas susitvarkyti su tokia bėda savo jėgomis, pradėjo vogti brangius daiktus. Taip jis tarsi prisiėmė dalį kaltės dėl tėčio ligos.

Apibendrinimas: kompleksinis požiūris veikia geriausiai

Namų saugumas, aiškios taisyklės, finansinis ugdymas, atviros šeimos komunikacijos ir, jei reikia, specialistų pagalba - tai kompleksiškas rinkinys, kuris apsaugo vaikų namų pinigus ir padeda vaikams išmokti teisingų finansinių ir moralinių vertybių. Niekas kitas geriau už pačius tėvus negali žinoti didžiausių pavojų šaltinių, kur ir kaip susižaloja jų vaikas, todėl būtina vaiką prižiūrėti, analizuoti jo veiksmus, stebėti jo elgesį ir numatyti, kur yra potencialūs pavojaus šaltiniai.

Jeigu reikia pagalbos, kreipkitės į vietos savivaldybės socialines tarnybas, Vaikų dienos centrus ar psichologines konsultacijas - bendruomeninės paslaugos ir NVO gali padėti šeimai spręsti tiek praktines, tiek emocines problemas.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

tags: #pavogti #vaiku #namu #pinigai