Smurto Rūšys: Moksliniai Straipsniai

Smurtas - tai reiškinys, kuris pasireiškia įvairiose gyvenimo srityse ir gali turėti didelių neigiamų pasekmių asmeniui bei visuomenei. Tai gali būti fizinės ar emocinės kančios, sužalojimas (sveikatos sutrikdymas) panaudojant jėgą, turint tikslą ką nors fiziškai ar psichologiškai paveikti, prievartinis asmens laisvės suvaržymas.

Smurtas pasireiškia šeimose, viešosiose vietose, darbe, mokymo, kalinimo įstaigose, kariuomenėje, jis ypač būdingas paaugliams. Smurtas dažnai susijęs su patyčiomis.

Smurto Formos ir Pasireiškimo Būdai

Skiriamos smurto formos: prievarta (fizinė, emocinė, seksualinė prievarta), sumušimas, sužeidimas, nužudymas, užpuolimas, apiplėšimas, įsilaužimas, turto prievartavimas ar naikinimas, vagystė, prievartinė (neteisėta) izoliacija, įžeidimas, žeminimas, fizinė ar žodinė agresija ir kita.

Fizinis Smurtas

Fizinis smurtas siaurąja prasme reiškia prievartą prieš asmenį - stumdymą, mušimą, sužeidimą, nužudymą.

Psichologinis Smurtas

Psichologinis, arba emocinis, smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, menkinimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo.

Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas

Psichologinio smurto darbe ir jo pasekmių moksliniai tyrimai yra gana nauja profesinės sveikatos kryptis. 1980 m. Europoje pradėti pirmieji moksliniai šios srities tyrimai, o nuo 1990 m. jie jau vykdomi daugelyje šalių.

JAV mokslininkai tik neseniai pradėjo sistemiškai tirti smurtą darbe, kaip tai daroma kitose šalyse. 2005-2010 m. psichologinio smurto darbe tyrimai ES buvo išskiriami kaip viena aktualiausių profesinės sveikatos ir saugos mokslinių tyrimų sričių.

Ekonominis Smurtas

Tradicinėje patriarchalinėje visuomenėje, kur namų ūkis laikomas moters veiklos sritimi, o vyras kontroliuoja šeimos išlaidas, vyrauja ekonominis smurtas. Moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo vyro, taip ribojama jos laisvė - ji negali palikti vyro, nes viena nepajėgia išlaikyti savęs ir vaikų. Šis smurtas dažnai susijęs su vadinamaisiais buitiniais nusikaltimais.

Nepriežiūra

Smurtu tam tikra forma galima laikyti ir nepriežiūrą (dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir kita).

Smurto Motyvai ir Priežastys

Smurtu dažniausiai išreiškiamas nekontroliuojamas pyktis, įniršis, pavydas, jis pasitelkamas kaip būdas kontroliuoti kitus ir gauti tai, ko nori, taip pat kaip kerštas tiems, kas anksčiau nuskriaudė smurtautoją.

Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą

Galimi smurto kiti motyvai: finansinė nauda, psichologinio pranašumo siekimas, agresyvių jausmų demonstravimas siekiant atkurti labai pažeistą savęs vertinimą, politiniai, socialiniai, psichologiniai nesutarimai ir kita.

Skiriamos smurtinio elgesio susiformavimo prielaidos: vaikystėje patirta prievarta ir atstūmimas, buvimas smurto liudininku, nevisavertiškumo kompleksas, dėmesio ir pagarbos poreikis, aplinkinių spaudimas, skurdas, lengvai prieinami ginklai.

Vyrų smurtavimo pagrindinės priežastys - alkoholizmas, stresas, saviizoliacija nuo visuomenės, išankstinis polinkis į smurtą. Pastebėta, kad smurtas retesnis tose šeimose, kuriose sutuoktinių atlyginimai vienodi arba vyro atlyginimas šiek tiek didesnis už žmonos.

Smurto Poveikis ir Reakcija į Smurtą

Smurto aukos dažnai nesikreipia į teisėtvarkos institucijas, o kreipdamosi į medicinos darbuotojus pagalbos nuslepia tikrąją sužeidimo priežastį.

Reakciją į smurtą dažniausiai sudaro 3 etapai: netikėjimas tuo, kas atsitiko, išgyvenimai, sveikimas. Pirmajame etape smurto auka sunkiai suvokia, kas atsitiko, netiki tuo, būna sutrikusi, labai nenoriai kalba apie įvykį (ypač po seksualinės prievartos), jaučiasi bejėgė ir vieniša, vėliau atsiranda baimė. Antrasis etapas dažniausiai prasideda po kelių valandų ar dienų, gali tęstis kelias savaites ir ilgiau.

Taip pat skaitykite: Vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigos

Aukai būdinga nerimas, miego sutrikimai, įvairūs fiziniai negalavimai, dėmesio koncentracijos sutrikimai, dirglumas, pyktis. Trečiajame etape pripažįstamas įvykęs faktas, pradedama svarstyti apie jo priežastis, pakinta jausmai smurtautojo atžvilgiu.

Smurtas Prieš Vyresnio Amžiaus Asmenis

Vyresnio amžiaus asmenys priskiriami vienai pažeidžiamiausių socialinių grupių. Smurtas prieš šiuos asmenis yra plačiai paplitęs reiškinys tiek namų aplinkoje, tiek ilgalaikės priežiūros įstaigose. Jo pasireiškimą lemia įvairūs rizikos veiksniai.

Išskiriami šie smurto tipai: fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas, materialinis išnaudojimas ir nepriežiūra. Smurtas prieš vyresnio amžiaus asmenis sukelia įvairių fizinių ir psichologinių pasekmių, didina hospitalizacijos riziką, sergamumą ir mirtingumą.

Smurtas Darbe

Ketvirtojo Europos darbo sąlygų tyrimo, atlikto 2005 m., rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvoje psichologinis smurtas darbe yra specialaus dėmesio reikalaujanti problema. Nustatyta, kad Lietuvos įmonėse ujimo / priekabiavimo, nepageidautino lytinio dėmesio, diskriminavimo dėl amžiaus dažnumas didesnis už bendrą ES rodiklį.

Pagal ujimą / priekabiavimą darbe (10 %) pretenduojame į pirmąjį ketvertuką po Suomijos (17 %) , Nyderlandų (12 %) ir Liuksemburgo (11 %) , ujimo / priekabiavimo aukomis tampame 1,5 karto dažniau negu Estijoje ir 2 kartus - negu Latvijoje. Pagal diskriminacijos darbe dėl amžiaus rodiklį (4,9 %) tik Čekijoje padėtis dar blogesnė (5,7 %). Dėl amžiaus Lietuvos darbuotojai diskriminuojami 2 kartus dažniau nei Estijoje ir net 4 kartus dažniau nei Latvijoje.

Lietuvos darbuotojai 1,5 karto dažniau patiria nepageidautiną seksualinį dėmesį (2,8 %) , palyginti su ES šalių vidurkiu (1,8 %) , ir 2,5 karto dažniau nei Latvijoje (1,1 %). Moterys su šia priekabiavimo apraiška darbe susiduria dažniau už vyrus.

Atlikus tyrimus nustatyta, kad keletą kartų per savaitę ir dažniau per 6 mėn. laikotarpį 2,6 % Kauno vidurinių mokyklų mokytojų darbe patyrė psichologinį smurtą.

Tyrimų tikslai:

1. Ištirti žeminimo (žodinės prievartos), ujimo, priekabiavimo ir grasinimų paplitimą pagal šalies regionus, ekonominės veiklos rūšis ir profesines grupes.
2. Išaiškinti smurto darbe aukas, jų demografinius rodiklius ir reakciją į smurto apraiškas.
3. Nustatyti žodinės prievartos, ujimo, priekabiavimo ir grasinimų dažnį pagal darbe smurtaujančius asmenis ir taikytas priemones.

Pagalba Smurto Aukoms Lietuvoje

Lietuvoje apklausos rodo, kad smurtą šeimoje patiria daugiau kaip 60 % moterų. Pagalbą smurto aukoms teikia Motinos ir vaiko pensionas, Vilniaus moterų namų krizių centras, Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai, Moterų informacijos centras, Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikiniai psichoterapijos filialai, pagalbos centras Gera būsena, Lietuvos moterų konsultacinis centras, taip pat paramos centrai prie policijos nuovadų, įvairių krizių ir socialinių paslaugų centrai ir kitos įstaigos.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų žino apie nors vieną smurto prieš moterį privačioje aplinkoje atvejį, o 80 proc. smurto lyčių pagrindu aukos yra moterys.

Gera žinia yra ta, kad daugėja priemonių, iniciatyvų ir žmonių, kurie padeda pažvelgti į šį nusikaltimą atsakingai ir nenusigręžiant nuo aukos bei įgyjant žinių, kaip padėti aukai.

Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 1-ame straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad smurtas artimoje aplinkoje „dėl jo žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų“.

Organizacijos ir iniciatyvos:

• Motinos ir vaiko pensionas
• Vilniaus moterų namų krizių centras
• Vilniaus arkivyskupijos Caritas motinos ir vaiko globos namai
• Moterų informacijos centras
• Valstybinio psichikos sveikatos centro klinikiniai psichoterapijos filialai
• Pagalbos centras Gera būsena
• Lietuvos moterų konsultacinis centras
• Paramos centrai prie policijos nuovadų

2015 metais startavo Lietuvos e-mokymosi platforma Be-ribu.lt, sukurta pasaulyje pripažintų masinių atvirųjų internetinių kursų pagrindu. Kurdami Be-ribu.lt siekėme pasinaudoti naujųjų technologijų potencialu suteikiant specialistams bei plačiajai visuomenei specialių žinių žmogaus teisių problemoms spręsti.

Kiekvienas prisijungęs prie Be-ribu.lt esančio kurso turi prieigą prie vaizdo pamokų, kur savo žiniomis dalinasi puikūs ekspertai (psichologai, teisėjai, policijos pareigūnai), gali pasiskaityti papildomą, mūsų atrinktą pamokų medžiagą bei atlikti testą, kuris padeda įtvirtinti gautas žinias.

Buvo išreikštas poreikis kursui apie galimybes apginti savo teises patiriant diskriminaciją ir priekabiavimą (kartais vadinamą „mobingu“) darbo vietoje; kursams apie neveiksnumo instituto reformą bei informacijai apie žmogaus teises bendrai.

Visuomenei bei institucijoms, kurios dirba su smurto šeimoje aukomis, trūksta ne tik žinių apie smurtą artimoje aplinkoje.

Šiuo metu būtų tikslinga orientuotis į kokybišką smurto artimoje aplinkoje bylų nagrinėjimą, tiek ikiteisminėje, tiek teisminėje stadijoje.

tags: #moksliniai #straipsniai #smurto #rusys