Žema aplinkos temperatūra veikia žmogaus termoreguliaciją, kraujotaką, kvėpavimą, nervų sistemą ir tiesiogiai darbingumą, o netinkamas gyvenamųjų patalpų mikroklimatas dar labiau sustiprina neigiamas pasekmes. Termoreguliacija - tai žmogaus organizmo sugebėjimas išlaikyti nuolatinę kūno temperatūrą, keičiantis mikroklimato parametrams ir darbo krūviui.
Žmogaus organizmas prisitaikęs taip, kad natūralią temperatūrą gali palaikyti bet kokiomis sąlygomis. Dėka smegenyse hipotalame (pagumburyje) esančio termoreguliacijos centro žmogaus temperatūra yra gana stabili ir nepriklauso nuo aplinkos temperatūros. Nukritus kūno temperatūrai žemiau normos, šis centras nerviniais impulsais verčia odos kraujagysles susitraukti. Pakilus kūno temperatūrai aukščiau už normalią, termoreguliacijos centras priverčia odos kraujagysles išsiplėsti, tuomet daugiau šilumos išskiriama į aplinką.
Žemos temperatūros poveikis darbingumui ir fiziologijai
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis, paūmėja sąnarių, nervų ligos. Teigiama, kad susilpnėja ir imunitetas, todėl dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui.
Atvėsus organizmas atiduoda šilumą gyvybiškai svarbiems organams, tad galūnės gerokai atšąla. Esant tik 16 laipsnių šilumos, pirštų temperatūra sumažėja tiek, kad žmogui sunku rašyti. Pavyzdžiui, pirštų jautrumui ir jų gebėjimui mikliai judėti optimalios darbo sąlygos sukuriamos esant 20 laipsnių aplinkos oro temperatūrai.
Beje, tinkama temperatūra labai priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Jei darbas labai lengvas, žmogus gerai jaučiasi 21-25 °С, lengvai dirbdamas - 20-24 °С, sunkiau - 17-23 °С, sunkiai - 13-19 °С temperatūroje.
Taip pat skaitykite: Sporto smurto priežastys
Hipotermija: rizika, laipsniai, simptomai
Sušalimas (hipotermija) - tai šerdinės kūno temperatūros nukritimas žemiau nei 35 °C. Hipotermija ištinka ilgai būnant šaltame, drėgname ir vėjuotame ore arba permirkus vėsiame vandenyje, kai organizmas šilumą praranda greičiau, nei ją natūraliai išskiria. Šaltame vandenyje kūnas netenka šilumos 30 kartų greičiau nei sausame šaltame ore.
Pasako sveikatos edukologės išskiriami trys hipotermijos laipsniai: lengvas (kūno temperatūra yra 32 − 35 °C), vidutinis (kūno temperatūra yra 32 - 30 °C) ir sunkus (kūno temperatūra mažesnė kaip 30 °C). Pasireiškiant hipotermijai žmogaus kūne sumažėja šilumos gamyba, padidėja šilumos praradimas, sutrinka termoreguliacija. Hipotermijos simptomai vystosi lėtai, todėl nukentėjusysis nesuvokia palaipsniui kintančios fizinės ir psichinės būsenos.
Pasak SMLPC Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologės Vidos Dubinskienės pagrindiniai hipotermijos simptomai pasireiškia kada nukentėjusiajam labai šalta, krečia drebulys, išblyškusi ir šalta oda, kūno temperatūra žemesnė kaip 35 °C, sutrikusi kūno koordinacija, žmogus mieguistas ir apatiškas su retu ir paviršiniu kvėpavimu bei silpnu pulsu. Sušalus žmogui taip pat gali pasireikšti traukuliai bei sąmonės pokyčiai (pvz., neaiški kalba, atminties sutrikimas, sumišimas, irzlumas, dezorientacija) ar visiškas sąmonės praradimas.
Pirmosios pagalbos principai sušalus
Vida Dubinskienė sako, kad prieš teikiant pirmąją pagalbą sušalusiam žmogui reikia užsitikrinti ir savo saugumą (jeigu jums gresia tiesioginis pavojus, nesiartinkite prie nukentėjusiojo). Įsitikinus, kad galėsite saugiai suteikti pirmą pagalbą, apsaugokite nukentėjusįjį nuo tolesnio šalčio poveikio. Įneškite jį į šiltą patalpą. Jeigu tokios galimybės nėra, padarykite užuovėją ar priedangą nuo vėjo, sniego, lietaus.
Jeigu yra galimybė, nuvilkite drėgnus drabužius ir apvilkite sausais, apvyniokite nukentėjusį antklode ar paguldykite į miegmaišį. Būtinai šiltai uždenkite galvą. Jeigu turite, naudokite termoizoliacinę plėvelę. Šildykite kūną vienodai ir nedelsdami. Galima apkabinti nukentėjusį ir šildyti jį savo kūno šiluma. Jei nukentėjęs žmogus sąmoningas, duokite gerti jam šiltos arbatos, kavos, sultinio, pieno ar pan. Tik neduokite alkoholio!
Taip pat skaitykite: Metodikos specialiųjų poreikių vaikams
Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą ar organizuokite nukentėjusiojo gabenimą į ligoninę. Ir atminkite, kad sušalusio žmogaus nagalima laikyti mirusiu, kol jo neatšildysite ir neįsitikinsite, kad jis tikrai miręs! Sušalusį žmogų judinkite ir bet kokias procedūras darykite švelniai ir atsargiai. Negalima nukentėjusio šildyti elektriniu šildymo prietaisu ar karšto vandens pūsle.
Hipotermijos gydymas
Mikroklimatas, šaltis ir darbingumas patalpose
Gyvenamųjų patalpų (būsto) mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18-22 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.
Patalpose turi būti 18-22 laipsniai šilumos, o skirtumas tarp temperatūros 10 cm aukštyje virš grindų ir metru aukščiau negali viršyti trijų laipsnių. Mat esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, kūno temperatūra kojose sumažėja net 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką „nuteka“ kur kas daugiau šilumos ir jaučiamasi prastai. Tai ypač svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie ropinėja ar žaidžia ant grindų.
„Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 18-22 laipsniai šilumos - optimali žmogaus organizmui temperatūra. Tai dažnai sutampa su žmogaus komforto pojūčiu, tačiau gali būti, kad kažkam geresnė laipsniu ar dviem aukštesnė ar žemesnė temperatūra“. „Kai patalpose yra 16 laipsnių, šalta būna beveik visiems“, - tikina A. Kraulėda.
Skirtingų patalpų rekomenduojamos temperatūros
Buto pagalbinėse ar bendrojo naudojimo patalpose temperatūra gali būti kiek kitokia. Laiptinėse ir vestibiuliuose - 14-16, koridoriuose - 18-21, vonios ir tualeto patalpose - 20-23, rūsiuose - 4-8 laipsniai šilumos. Tose vietose, kur lankytojai būna apsirengę lauko drabužiais, oro temperatūra turi būti 14-16 °С.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie vaikų fizinę būklę
| Patalpa | Rekomenduojama temperatūra (°C) |
|---|---|
| Miegamasis | 2-3°C žemiau nei kitur šaltuoju sezonu |
| Virtuvė / intensyvios veiklos patalpos | porą laipsnių žemesnė nei gyvenamajame kambaryje |
| Koridoriai | 18-21 |
| Laiptinės, vestibiuliai | 14-16 |
| Vonia ir tualetas | 20-23 |
| Rūsiai | 4-8 |
Drėgmė, sausas oras ir šilumos pojūtis
Drėgnoje patalpoje žmogaus kūnas išskiria daugiau šilumos, o tai sukelia šalčio jausmą. Prasidėjus šildymo sezonui, namuose gali būti per sausa. Paprastu būdu drėgmės trūkumą galima atpažinti iš šių požymių: esant pernelyg sausam orui, atsikėlus ryte gerklė būna išdžiūvusi, nosis išsausėjusi.
Būna, kad ilgiau pagyvenus tokiomis sąlygomis, skilinėja plaukai, dažniau lūžinėja nagai, oda būna sausa ir džiūsta. Ypatingai sausas oras nepageidaujamas ten, kur žmogus miega ar praleidžia daugiau laiko. Svarbu, kad per parą mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Vėdinimas ir šilumos taupymas nepakenkiant sveikatai
Patalpų vėdinimas, ypač žiemą, yra vienas svarbiausių normalų mikroklimatą lemiančių veiksnių, todėl šaltuoju metų laikotarpiu oro kokybė bus užtikrinta, jei gyvenamąsias patalpas reguliariai vėdinsite bent 2 kartus per dieną - ryte ir vakare. Vėdindami kambarius, galime išvengti per didelės drėgmės ir pelėsių. Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms.
Perdėtas taupumas kenkia ne vien savijautai bei sveikatai, jis žalingas ir patalpoms. Esant žemesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, kuri padidėja taip pat iš taupumo prastai vėdinant, atsiranda pelėsis. Kai kambariuose per drėgna, vanduo pirmiausia pasirodo ant lango rėmo prie palangės, vadinasi, reikia vėdinti ar smarkiau šildyti patalpą.
Šilumos srautą pro langą galima sumažinti įstačius papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę tarp stiklų. Žiemą nakčiai nuleiskite žaliuzes. Langas dvigubu stiklu su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta langui trigubu stiklu. Dar pravartu bent truputėlį atitraukti baldus nuo sienų - oras cirkuliuos vėdindamas ir sienas.
Teisinės ir higienos normos: temperatūros ribos ir atsakomybės
„Mikroklimato parametrus gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpose nustato Lietuvos higienos norma. Joje nurodytos mikroklimato parametrų ir temperatūrų ribinės vertės. Kauno visuomenės sveikatos centras vertina, ar ūkinė komercinė veikla atitinka sveikatos saugos norminių teisės aktų reikalavimus.“ „Šiluminio komforto ir pakankamos šiluminės aplinkos parametrus darbo patalpose nustato kita higienos norma, jos parametrus turi užtikrinti darbdavys“.
„Mes turime vykdyti higienos normas ir tiekti gyventojams tiek šilumos, kad joms nenusižengtume. Tad gyventojai tariasi tarpusavyje, tačiau pagal įstatymus jie negali pageidauti, kad patalpose būtų mažiau nei 18 laipsnių šilumos. Norėti galima visaip, bet reikia laikytis įstatymų“, - tvirtina Ū. Staselka.
Kitaip tariant, kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą, jei nepakanka šilumos namuose ar darbe, nevertėtų. Jei šalta gyvenamosiose patalpose, reikia kreiptis į savivaldybę, žinoma, prieš tai išsiaiškinus su namo administratoriumi ir kaimynais. Dėl netinkamos šilumos darbovietėje reikėtų šnekėtis su darbdaviu, o nesusitarus ir neapsikentus skųstis darbo inspekcijai.
Šaltis, patalpų kokybė ir visuomenės sveikata
Žema patalpų temperatūra yra bendras būsto energijos neefektyvumo, parastos socialinės ir ekonominės padėties, didelių patalpų šildymo kainų bendras rezultatas. Ilgas buvimas šaltose patalpose gali lemti didesnę mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų riziką. Šaltuoju metų laiku Europoje kasmet yra užfiksuojama 38 200 mirčių, susijusių su žema oro temperatūra patalpose, kas sudaro 12,8 atvejo, tenkančio 100 000 gyventojų.
Siekiant užtikrinti optimalią gyvenamųjų patalpų temperatūrą, statant naujus būstus jie turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų energijos vartojimo efektyvumo standartus, taip pat būtų tinkamai įrengtas šildymas ir ventiliacija. Egzistuojantiems būstams yra du galimi sprendimai - finansinės subsidijos namų ūkiui, kuris turi sunkumų apmokėdamas energijos išlaidas, reikalingas palaikyti tinkamą temperatūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo kėlimas (papildoma izoliacija ir efektyvios šildymo ir ventiliacijos sąlygos).
Kūno temperatūra, jos svyravimai ir darbingumas
Kūno temperatūra - tai kūno šilumos bei medžiagų apykaitos aktyvumo balanso skaitinė išraiška. Kūnas gali pakęsti trumpalaikius hipotermijos ar hipertermijos periodus, tačiau ilgesni ekstremalūs kūno temperatūros pokyčiai gali sukelti sisteminius audinių bei organų pažeidimus ir baigtis mirtimi. Hipotermija prasideda nukritus kūno temperatūrai ties 35°C padala, o pasiekus 32,7°C, žmogus netenka sąmonės. Pakilusi kūno temperatūra iki 45,5°C yra laikoma nesuderinama su gyvybe.
„Kartais nukritusi kūno temperatūra gali būti sunkesnės sveikatos problemos ženklas, todėl rekomenduojama pasitarti su gydytoju, ypač jei temperatūros pokyčiai yra intensyvūs, ilgai neišnyksta arba yra susiję su tokiais simptomais kaip dusulys, galvos skausmas arba tachikardija - širdies susitraukimų dažnio padidėjimas“.
„Svarbu atsiminti, že kiekvienas organizmas yra unikalus, todėl, jei kyla abejonių arba pastebimi naujai atsiradę, išskirtiniai simptomai, lydintys pakilusią ar nukritusią kūno temperatūrą, visada geriausiai pasitarti su sveikatos specialistu“.
Karštis ir peršalimas: darbingumo „U“ kreivė
Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaita, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Kai patalpoje per karšta, sunkiausia sukoncentruoti dėmesį ir aiškiai mąstyti. Esant 27 laipsniams šilumos, šios savybės jau pablogėja net 30-50 procentų. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad vos 1-2 laipsniais daugiau arba mažiau jau gali turėti įtakos mūsų darbingumui.
Miegas, poilsis ir žema temperatūra
Patalpoje, kurioje miegama, ji galėtų būti bent 2-3°C žemesnė, nes vėsus ir grynas oras gilina miegą, gerina poilsį , leidžia greičiau užmigti. Ši temperatūra puikiai tinka ir miegui po šilta antklode. Vėsus ir grynas oras kartu su stabiliais mikroklimato rodikliais palaiko geresnį miego kokybės ir atsigavimo ryšį su sekančios dienos darbingumu.
„Gudrus šildymas“: psichologiniai ir interjero sprendimai
Kad žmonės geriau jaustųsi karštose arba šaltose patalpose, gali būti naudojamos psichologinio poveikio priemonės, pavyzdžiui, mėlyna ar oranžine spalva dažytos sienos. Tuo galima pasinaudoti ir namuose, juos „šildyti“ ne tik sienų, bet ir interjero detalių spalvomis bei faktūromis - pledai, kailinės pagalvėlės, stori kilimai žiemą nuteikia itin gerai.
Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Viso buto radiatorių termoreguliatorius geriau nustatyti vienodai. Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais.
Saugos aspektai: netinkami šildymo būdai ir CO rizika
Kai kas bando šildytis įjungę dujines virykles. Jei nėra geros ventiliacijos, patalpų drėgmė dar labiau padidėja. PSO duomenimis, Europos regione kasmet yra užfiksuojama 7500 mirčių nuo nelaimingų atsitikimų buityje. Efektyvios gyvenamųjų patalpų oro teršalų mažinimo priemonės gali būti maisto gamybai naudojamų krosnių keitimas į orkaites, pakankamas patalpų vėdinimas ir švaresnio kuro būstui apšildyti naudojimas.
Tinkamai suprojektavus gyvenamąjį būstą, tinkamai sumontavus dūmų detektorius, įrengus apsaugas languose, balkonuose, aptvėrus baseinus, laiptus apsaugojus turėklais, sumontavus smalkių detektorių, daugelio pavojų namuose galima būtų išvengti.
Kūno temperatūros matavimas ir priežiūra karščiuojant
Temperatūros matavimas slaugytojams yra įprastinė procedūra. Jos pagalba galima nustatyti infekciją, pažeidimą, šoką, ovuliaciją, reakciją į medikamentus ar medicinines procedūras. Elektroninis termometras yra nedidelis, plastikinis, su langeliu, rodančiu temperatūrą.
Infraraudonųjų spindulių termometrais temperatūra gali būti matuojama ausies kanale arba nesiliečiant prie kūno per atstumą priklausomai nuo termometro tipo. Skystųjų kristalų termometrai - tai juostelės dedamos prie paciento kaktos. Priešingai nei gyvsidabrio termometras, Galinstano termometras yra visiškai saugus.
Kai pacientas karščiuoja, slaugytojų pagrindinis tikslas - kiek įmanoma labiau atvėsinti pacientą, tačiau nesukelti šilumos gamybos. Galima kūną apšluostyti drėgnu skudurėliu, suvilgytu kūno temperatūros vandeniu. Stambiųjų arterijų vietose ( pažastyse, kirkšnyse ) galima išdėlioti ledo pakelius, įvyniotus į puspaklodes, kad vietinis šalčio poveikis nebūtų odai per stiprus.
Karščiuojantys pacientai gausiai prakaituoja, todėl svarbu gerai prižiūrėti jų odą bei dažnai keisti drabužius, patalynę. Karščiavimo metu padažnėja pacientų kvėpavimas, dažnai kvėpuojama per burną, todėl džiūsta burnos gleivinė, lūpos, ant liežuvio susidaro apnašų, sutrūkinėja lūpų kampučiai, gali prisidėti ir herpes virusas.
Renovacija, mikroklimato pokyčiai ir gyventojų elgsena
Lietuvoje sparčiai daugėjant renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, vis dažniau išryškėja netinkamo mikroklimato sukeliamos problemos gyvenamosiose patalpose. Gyventojams svarbu žinoti, kad po daugiabučio modernizacijos keičiasi ir buto mikroklimatas. Anksčiau, jei namuose būdavo per šilta, žmonės tiesiog atsidarydavo langus. Dabar net vienos šeimos nariai diskutuoja dėl tų laipsnių, juk 20 yra pigiau nei 24...
Geriausia, jei centrinis šildymas reguliuojamas termostatais, o ne junginėjant pagal savo poreikius. Nereguliuokite jų ir nekeiskite patalpų temperatūros keliskart per parą, jeigu lauko temperatūra išlieka nepakitusi. Susidarę temperatūrų pokyčiai patalpose padidins santykinį oro drėgnį ir ant langų, kitų šaltų paviršių susidarys kondensatas.
Triukšmas ir šaltis: kompleksinis poveikis sveikatai
Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas. Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo: transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas; būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas; galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą.
Gerą garso izoliaciją pastatuose turi garantuoti projektuotojai ir statybininkai. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C.
Praktiniai patarimai darbingumui palaikyti šaltyje
- Virtuvėje bei kitose patalpose, kur intensyviai dirbama, oro temperatūra taip pat turėtų būti bent porą laipsnių žemesnė.
- Tad aišku, kad sėdėdami ant sofos ar prie pietų stalo geriau jaustumėmės bent 21-24 laipsnių temperatūros patalpoje, o tvarkydamiesi namuose nesušaltume ir esant 16 laipsnių.
- Tuo galima pasinaudoti ir namuose, juos „šildyti“ ne tik sienų, bet ir interjero detalių spalvomis bei faktūromis - pledai, kailinės pagalvėlės, stori kilimai žiemą nuteikia itin gerai.
- Apskaičiuota, kad efektyviausia vėdinti patalpas kas 4-6 valandas plačiai atvėrus langus 5 minutėms.
- Per parą kambario oro temperatūra neturėtų keistis daugiau kaip 5 laipsniais.
- Šaltame vandenyje kūnas netenka šilumos 30 kartų greičiau nei sausame šaltame ore.
Žema patalpų temperatūra ir prastas mikroklimatas sumažina darbingumą per periferinį atšalimą, pirštų miklumą ir koncentraciją, o sistemingas vėdinimas, tinkamas drėgmės valdymas, termostatų naudojimas ir saugios šilumos priemonės padeda išlaikyti optimalią fizinę bei protinę veiklą šaltuoju laikotarpiu.
tags: #fizinis #darbingumas #zemos #aplinkos #temperaturos #salygomis