Psichikos sveikatos sutrikimai yra viena iš opiausių šių dienų problemų visame pasaulyje. Ši problema turi didžiulį poveikį ne tik asmens sveikatai, bet ir jo socialinei gerovei, darbingumui bei gyvenimo kokybei. Psichikos ar intelekto negalią turintys žmonės nori dirbti, užsidirbti, būti visaverčiais bendruomenės nariais. Socialinė izoliacija, stigma ir diskriminacija gali lemti, kad asmenys vengia socialinių kontaktų ir jaučiasi atskirti nuo visuomenės. Darbo paieškos sunkumai kyla dėl įtarių požiūrio į kandidatus su psichikos negalia - tai aktualu Lietuvoje, kur higienos instituto duomenimis pernai psichikos ir elgesių sutrikimų turėjo 12,1 proc. suaugusiųjų.
Neretai iš pirmo žvilgsnio nepastebimi sutrikimai priskiriami lengvai negaliai, tačiau tokie žmonės gali dirbti ir gyventi visavertį gyvenimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2021 m. Lietuvoje lengvą negalią arba 45-55 proc. darbingumo lygį turėjo 58 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pernai įsidarbino beveik 5 tūkst. lengvą negalią turinčių registruotų bedarbių; šių metų gegužės 1 d. socialiniams darbuotojams, dirbantiems su psichikos negalią turinčiais asmenimis, tenka ypatingai svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir integraciją į visuomenę.
Socialinio darbo principai ir metodai dirbant su psichikos negalia turinčiais asmenimis
Pagrindiniai socialinio darbo principai šioje srityje apima:
- Orientacija į asmenį: socialinis darbas turi būti pritaikytas individualiems asmens poreikiams ir tikslams.
- Įgalinimas: asmenys turi būti įgalinti priimti sprendimus dėl savo gyvenimo ir dalyvauti jiems svarbiose veiklose.
- Socialinė įtrauktis: siekiama, kad asmenys būtų integruoti į visuomenę ir turėtų galimybę dalyvauti visose jos srityse.
- Bendradarbiavimas: darbas su institucijomis ir specialistais, siekiant kompleksinės pagalbos.
Darbo priemonės ir metodai priklauso nuo asmens poreikių: individualus konsultavimas, šeimos terapija, grupės terapija, kognityvinė elgesio terapija (KET), psichosocialinė reabilitacija, alternatyvioji komunikacija ir meninės veiklos taikymas.
Psichikos dienos stacionarai yra svarbi pagalbos grandis, o deinstitucionalizacija - perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenės palaikymo. Socialiniai darbuotojai šio proceso metu padeda perkelti asmenis į bendruomenę, koordinuoja paslaugas, teikia paramą ir šviečia visuomenę apie psichikos negalią, mažinant stigmatą.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Įdarbinimo su pagalba paslauga: kaip ji veikia
Įdarbinimo su pagalba paslauga skirta darbingo amžiaus asmenims, kurie nori ir gali dirbti, tačiau dėl savo negalios pobūdžio ar diskriminacijos sunkiai įsikuria rinkoje. Pagrindinis tikslas - padėti įsitvirtinti atviroje darbo rinkoje. Teikėjas daug dėmesio skiria žmogaus stipriosioms savybėms ir konkrečioms jų darbinius įgūdžius atitinkančiam variantui parinkti. Tiesiogiai su žmogumi dirba įdarbinimo specialistas: padeda paruošti gyvenimo aprašymą, pasiruošti darbo pokalbiui ir jį lydi į darbo vietą. Jei reikia, skiriama darbo asistento pagalba, o laikotarpiu po įsidarbinimo teikiama lydima pagalba ir socialinių ar darbo įgūdžių mokymai.
Įdarbinimo su pagalba proceso etapai apima pasirengimą, gyvenimo aprašymo ruošimą ir pokalbio pasiruošimą, palaikymą darbo metu, lydimąją pagalbą įsidarbinus, darbo užduočių atlikimo pagalbą. Darbdavių požiūris ir iššūkiai apima aukštesnį lygį nežinojimo, stereotipų ir stigmos. Reikšmingi sprendimai Lietuvoje taip pat yra Užimtumo įstatymo reforma, kuri siūlo trumpinti subsidijavimo laiką lengvą negalią turintiems asmenims, kartu iškeliant diskusiją apie teisingą paramos pasiskirstymą tarp darbdavių ir darbuotojų.
Darbdavių požiūris ir iššūkiai
Psichikos negalią turinčių asmenų įsiliejimą į Lietuvos darbo rinką apžvelgia psichologas Linas Slušnys. Jo teigimu, didžiausi sunkumai kyla dėl darbdavių požiūrio, stereotipų ir baimių. Reikia daugiau laiko, kantrybės ir palaikymo priskirti darbuotojui padėjėją ar konsultantą. Taip pat svarbu įtraukti žmogų į sprendimų priėmimą ir suteikti galimybių mokytis naujų įgūdžių.
PSO Quality Rights programa yra svarbi edukacija visuomenei ir specialistams apie teises ir poreikius. Ji planuojama versti į lietuvių kalbą ir naudoti kaip priemonę keisti neigiamus požiūrius bei gerinti paslaugų kokybę.
Profesinės saugos, higienos ir darbo aplinka
Rizikos veiksniai darbe apima psichosocialinius veiksnius, kurių svarba Lietuvoje išaugėjo pereinamuosiuose ekonominiuose laikotarpiuose. Darbdaviai turi įvertinti psichosocialinį mikroklimatą per anketavimus, nustatyti rizikas ir parengti prevencines priemones: streso mažinimą, geresnį darbo organizavimą, laiką poilsio, socialinę paramą.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas sukelia miego sutrikimus, baimę ir depresiją, gali didinti nerimo jausmą ir poveikį koncentracijai. Todėl svarbu užtikrinti darbuotojų sveikatos tikrinimus, periodiškumą ir tinkamas sąlygas darbo vietoje: erdvę, komfortą, saugą, tinkamą darbo atsakomybę bei atitinkamą įrangą.
Praktinės gairės įdarbinimo ir darbo sąlygų gerinimui
Darbdaviams reikia skirti dėmesio ne tik finansiniams ištekliams, bet ir žmogiškiesiems ištekliams: kantrybė, supratimas, pasiruošimas adaptuoti darbo procesus ir suteikti darbuotojui reikiamą paramą. Užimtumo įstatymo reforma siūlo trumpinti subsidijų laikotarpį lengvai negalią turintiems asmenims, tačiau reikia įvertinti poveikį visiems suinteresuotiesiems pusei, įskaitant pačių asmenų nuomonę.
Grožio paslaugų sektoriuje atliktas 2018 m. tyrimas parodė, kad dauguma specialistų labiausiai vertina psichosocialinius veiksnius: emocinę įtampą, atsakomybės jausmą, ergonominę darbo vietą ir darbo organizavimą. Nelaimingi įvykiai sudaro 6,36 proc. darbe, o trečdalis respondentų būtų pasirengę keisti darbo vietą dėl darbo sąlygų. Monotoniškas darbas, ilga darbo diena ir prasta ergonomika dažnai sukelia nugaros ir pečių skausmus. Tokie duomenys rodo būtinybę teikti daugiau dėmesio psichosocialiniams veiksniams visuose sektoriuose, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Rinkos duomenys ir rekomendacijos
Remiantis įvairiais duomenimis, įdarbinimo su pagalba paslaugos gali ženkliai pagerinti įsidarbinimo galimybes asmenims su psichikos negalia. Darbdaviams rekomenduojama iš anksto įtraukti laikinas padėjėjas ar konsultantus į mokymų ir įsidarbinimo procesą, užtikrinti palaikymą ir ryšį su darbdaviu. Taip pat svarbu nuolat tikrinti darbo sąlygas ir užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis visomis reikalingomis teisėmis ir saugos priemonėmis.
Be darbuotojų, svarbu ir visuomenės švietimas apie psichikos negalią, kad būtų mažinama stigma ir didinamas supratimas, jog žmonės su psichikos sutrikimais taip pat gali būti produktyvūs nariai darbo rinkoje.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
Etiniai ir teisiniai aspektai
Teisinės gairės dėl darbo saugos ir sveikatos bei psichosocialinių veiksnių tyrimo yra svarbios: jos nustato, kaip planuoti, įgyvendinti ir vertinti priemones, skirtas darbuotojų apsaugai, ir kaip užtikrinti tinkamą paslaugų kokybę bei teisėtą įdarbinimą. Taip pat svarbu reguliariai peržiūrėti reglamentus ir adaptuoti juos prie kintančių poreikių bei naujų mokslinių duomenų.
Praktiniai įžvalgos darbdaviams ir suinteresuotosioms šalims
Darbdaviams reikia būti atviriems naujoms praktikoms, skirti daugiau dėmesio žmogiškiesiems ištekliams, palaikyti darbuotojus per pereinamuosius laikotarpius, o institucijoms - siekti nuoseklios koordinacijos tarp socialinių paslaugų, darbo biržos ir įdarbinimo specialistų. Psichikos sveikata ir darbingumas yra neatskiriami: užtikrinant tinkamas sąlygas, galima pasiekti aukštesnį produktyvumą, mažesnes prastovas ir geresnę gyvenimo kokybę žmonėms su psichikos negalia.
tags: #zmogaus #darbinguma #itakojantys #veiksniai