Socialinės garantijos darbuotojams: sąvoka, rūšys ir rekvizitai

Socialinės garantijos darbuotojams apima teisines priemones ir materialines išmokas, skirtas apsaugoti darbuotojų sveikatą, pajamas ir teises susidarius profesinėms rizikoms arba epidemijų sąlygomis. Šiame tekste apžvelgiamos garantijų rūšys, pagrindiniai teisės aktai, išmokų dydžių ir mokėjimo tvarkos ypatumai bei praktiniai rekvizitai ir sąlygos, susijusios su ypač pavojingomis užkrečiamomis ligomis.

Kas yra socialinės garantijos darbuotojams

Socialinės garantijos darbuotojams - tai įstatymais numatytos teisės ir išmokos, skirtos darbuotojams uždirbtiems prarastiems pajamoms, sveikatos sutrikdymui ar mirties atvejams kompensuoti. Teisininkų pateiktame atsakyme garantijas darbuotojams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, galima išskirti į kelias grupes.

Garantijų rūšys

1. Ligos (laikinas nedarbingumas) išmoka

   COVID-19 ligos atveju numatytas atskiras reglamentavimas, kuris numato, kad asmenims, kurie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas, pagal kurias neišvengiamas (būtinas) kontaktas su COVID-19 liga sergančiu asmeniu, ir susirgo COVID-19 liga, elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose nurodoma nedarbingumo priežastis „Profesinė liga“.

   Tokiu atveju, darbuotojui mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio ligos išmoka (100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos.

   Jeigu darbuotojas neserga, bet yra saviizoliacijoje toks nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduotas. Darbuotojui, esančiam saviizoliacijoje mokama 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoka (80 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“) nuo 3 ligos dienos (už pirmas dvi dienas moka darbdavys).

   Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą

   Procentas nuo darbo užmokesčio „į rankas“ yra didesnis, nes nuo ligos išmokos nėra skaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos.

   Darbuotojams, sergantiems profesine liga, ligos išmoka yra apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas 15 straipsnio 1 dalimi (77,58 procento kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos išmokoms skaičiuoti).

   Darbuotojams, esantiems saviizoliacijoje, ligos išmoka yra apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi (62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio).

2. Draudimo išmoka pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą

   Įstatymas numato, kad darbuotojai, dirbantys su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, yra draudžiami valstybės biudžeto lėšomis darbingumo netekimo atvejams ir paveda Vyriausybei nustatyti pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius ir išmokėjimo tvarką.

   Vyriausybė įgyvendindama įstatymą numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis. Dėl sveikatos sutrikimų, nesukėlusių netekto darbingumo lygio, draudimo išmokos nėra numatytos. Tokiu būdu Vyriausybė labai apribojo galimybę gauti draudimo išmokas ir susiaurino įstatymu numatytas garantijas, nes įstatyme garantija numatyta darbingumo netekimo atvejams, įskaitant ir laikiną darbingumo netekimą.

   Taip pat skaitykite: Socialinė parama

   Vyriausybė įgyvendindama įstatymą numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis.

   2.1. Darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos dydžių.

   2.2. Pripažinimo draudiminiais įvykiais atvejus, draudimo išmokų dydžius, atsižvelgiant į sveikatos ir darbingumo netekimo laipsnį, ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Kompensacija mirus arba netekus dalies sveikatos

   Kompensacija sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, numatyta Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 33 straipsnyje.

   Kompensacijos išmokėjimą sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojui mirus nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kai apsikrėtimas susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu ypač pavojinga užkrečiama liga sergančiam pacientui ar darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje.

   Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos

   Kompensacijos išmokėjimą darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojama užkrečiama liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje netekus dalies sveikatos ir darbingumo, neatsižvelgiant į draudimo išmokas.

4. Kompensacija dėl apsikrėtimo nuo paciento arba židinio

   Kompensacija darbuotojui dėl apsikrėtimo ypač pavojinga užkrečiama liga nuo paciento ar dirbant ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje. Ši kompensacija mokama netekus dalies sveikatos ir darbingumo ir pridedama prie draudimo išmokos.

   Sprendimą mokėti (nemokėti) kompensaciją ir draudimo išmoką priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija, bet ji bus saistoma Vyriausybės nustatytais kriterijais t.y. turėtų prašyti pateikti netekto darbingumo lygį patvirtinantį dokumentą.

Teisiniai pagrindai ir reglamentai

Žemiau pateikiamos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios socialines garantijas:

• Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašo, patvirtinto 2020 m. vasario 27 d. Sveikatos apsaugos ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-238/A1-170, 9 punktas: „Asmenims, kurie paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė savo profesinės veiklos funkcijas...“
• Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas (ligos išmokų apskaičiavimas profesinės ligos atveju).
• Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas (saviizoliacijos atveju taikoma išmoka).
• Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32 straipsnis (draudimas darbingumo netekimo atvejams) ir 33 straipsnis (kompensacijos mirus ar praradus dalį sveikatos).
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. 446, detalizuojantis kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo tvarką.

Praktiniai rekvizitai ir sąlygos gavimui

Norintiems pasinaudoti šiomis garantijomis svarbu žinoti kelis praktinius požymius ir rekvizitus.

• Elektroniniame nedarbingumo pažymėjime turi būti nurodytas TLK-10-AM kodas U07.1 „Koronaviruso COVID-19 sukelta ūminė kvėpavimo takų (respiracinė) liga“, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenkama priežastis „Profesinė liga“ ir nurodoma šios diagnozės patvirtinimo data.
• Darbuotojai, norėdami gauti draudimo išmokas ar kompensacijas, turės pateikti dokumentus, patvirtinančius netekto darbingumo lygį, nes Vyriausybė įgyvendindama įstatymą numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis.
• Sprendimą mokėti (nemokėti) kompensaciją priima komisija, sudaryta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuri privalo vadovautis Vyriausybės nustatytais kriterijais.
• Kompensacijos ir draudimo išmokos mokamos pagal Vyriausybės nustatytus dydžius ir tvarką; įstatyme numatytas apskaičiavimo būdas atsižvelgia į paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkį ir minimaliosios mėnesinės algos dauginamuosius.

Papildomos garantijos karantino ir prastovų atveju

Tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“ turi gauti ne mažiau kaip 467 eurus. Maksimalus kompensuojamas dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“.

Tačiau kompensuojama suma negali būti didesnė nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo dienos (2020 m. lapkričio 7 d.). Subsidijos už prastovose esančius darbuotojus mokamos dar vieną mėnesį po to, kai baigsis karantinas.

Kai darbdaviams iškeliama bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki - darbuotojai gali gauti Garantinio fondo išmokas už neišmokėtas su darbo santykiais susijusias pajamas. Į Garantinio fondo išmokas darbuotojas gali pretenduoti, jeigu įmonėje pradėjo dirbti anksčiau nei teismas nutarė iškelti bankroto bylą ar kreditoriai pradėjo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Kai medikai, pareigūnai ar švietimo darbuotojai užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ar švietimo srityse, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc.

Komisijos vaidmuo ir kriterijai

Sprendimą mokėti (nemokėti) kompensaciją ir draudimo išmoką priima sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija, bet ji bus saistoma Vyriausybės nustatytais kriterijais t.y. turėtų prašyti pateikti netekto darbingumo lygį patvirtinantį dokumentą.

Įmonės pavyzdys: Socialinės garantijos, UAB - rekvizitai ir finansiniai duomenys

Socialinės garantijos, UAB, įregistruota 2001 m., yra veikianti privati uždaroji akcinė bendrovė, įsikūrusi Vilniuje, Kalvarijų g. 11-2, Vilniaus m. sav., Vilniaus apskr. Įmonė veikia nacionaliniame privačiame sektoriuje, yra privačios nuosavybės, o jos valdymas nurodomas kaip tik vadovas. Pagrindinė veikla priskiriama EVRK kodui L.66.22.00 - draudimo agentų ir brokerių veikla.

Įstatinis kapitalas siekia 57,9 tūkst. 2025 m. įmonės pajamos sudarė 2,34 mln. Eur ir, palyginti su ankstesniais metais, augo 2,6 %, o per dvejus metus - 20,8 %. Grynasis pelnas pasiekė 300,1 tūkst. Eur, o pelningumo marža sudarė 12,8 %. Nuosavas kapitalas padidėjo iki 1,27 mln. Eur, turto vertė siekė 1,66 mln. Eur, o įsipareigojimai - 382,7 tūkst. Eur.

Darbuotojų duomenimis, so far in 2026 vidutiniškai dirbo 55 darbuotojai, o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis siekė 1 191,58 Eur ir, palyginti su praėjusiais metais, augo 22,2 %. Apskaičiuotas metinis darbo užmokesčio fondas sudaro 786,4 tūkst.

Kaip elgtis darbuotojui: žingsniai siekiant išmokų

1. Pateikti gydytojo išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą su tinkamu TLK kodu ir nurodyta priežastimi („Profesinė liga“) arba dokumentą, patvirtinantį netekto darbingumo lygį.
2. Darbuotojui susirgus ar esant saviizoliacijoje, susipažinti su taikoma procentine išmokos dalimi: 77,58 proc. profesinės ligos atveju arba 62,06 proc. saviizoliacijos atveju (nuo kompensuojamojo uždarbio).
3. Jeigu sveikatos sutrikimas sukėlė dalies darbingumo netekimą ar mirtį, kreiptis dėl draudimo išmokų arba kompensacijų pagal Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatas.
4. Rinkti ir pateikti komisijai reikiamus įrodymus (medicininę dokumentaciją, netekto darbingumo lygio įrodymus), nes sprendimą priima komisija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatytais kriterijais.

Dažnai užduodami klausimai (santrauka)

• Kada darbuotojui taikoma „Profesinė liga“? - Kai asmuo paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdė profesines funkcijas, pagal kurias neišvengiama sąlytis su sergančiuoju, ir susirgo COVID-19; tai turi būti nurodyta elektroniniame nedarbingumo pažymėjime.
• Ar saviizoliacijoje esantis darbuotojas gauna tokį pat dydį išmokos kaip sergantis? - Ne: sergančiam mokama 77,58 proc., saviizoliacijoje esant mokama 62,06 proc. nuo kompensuojamojo uždarbio (su darbdavio apmokamomis pirmomis dviem dienomis).
• Ar draudimo išmokos mokamos visiems, susirgusiems darbe? - Ne: Vyriausybė numatė, kad draudimo išmokos mokamos tik darbuotojams, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis.

Naudingi teisės aktai

• Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų laikinosios tvarkos aprašas (V-238/A1-170)
• Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas
• Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas (32 ir 33 straipsniai)
• LR Vyriausybės nutarimas Nr. 446 (2020-04-29)

tags: #socialines #garantijos #rekvizitai