Europos Komisija bendradarbiauja su įvairiais partneriais, įskaitant šalių vyriausybes, profsąjungų ir darbdavių atstovus, nevyriausybines organizacijas ir ekspertus. Europos Komisija analizuoja svarbias socialines ir darbo rinkos tendencijas bei vertina ES politikos ir programų poveikį. ES remia ir papildo nacionalinę politiką socialinės įtraukties ir socialinės apsaugos srityse.
Komisaro vaidmuo sprendžiant užimtumo ir socialinės politikos iššūkius
Siekdamos sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų visoje Europos Sąjungoje, ES šalys išsikėlė bendrus užimtumo politikos tikslus ir uždavinius. ES lygmens veiksmai gali papildyti nacionalinius veiksmus, tad šiuo veiksmų planu Komisija, atsižvelgdama į Europos valstybių vadovų ir Europos Parlamento raginimą, prisideda prie socialinio ramsčio principų įgyvendinimo. Komisijos pirmininkė U. von der Leyen pažymėjo, kad šiuo tikslu reikės skirti daug dėmesio socialiniams klausimams.
Komisaras pagal savo kompetenciją skatina Europos socialinės rinkos ekonomikos ir tvirtos socialinės Europos siekius. Tvirtos socialinės Europos esmė - žmonės ir jų gerovė. Europoje geriausiai pasaulyje užtikrinama lygybė, taikomi aukščiausi darbo sąlygų standartai ir teikiama plati socialinė apsauga. Europos socialinės rinkos ekonomika grindžiama konkurencingu tvarumu siekiant sukurti tvaraus integracinio augimo modelį.
Politikos formavimas, koordinavimas ir stebėsena
Komisija analizuoja svarbias socialines ir darbo rinkos tendencijas bei vertina ES politikos ir programų poveikį. Veiksmingai įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį dabar yra svarbiau nei bet kada, o jo įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo valstybių narių ryžto ir veiksmų, nes atsakomybė už užimtumą, įgūdžius ir socialinę politiką pirmiausia tenka valstybėms narėms. Šis veiksmų planas yra Komisijos indėlis į pasirengimą socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui.
Per 2017 m. Geteborge paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį nustatyta 20 pagrindinių principų ir teisių, pagal kuriuos siekiama remti sąžiningas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas. Dvidešimt Europos socialinių teisių ramsčio principų yra mūsų švyturys, rodantis kelią tvirtos socialinės Europos link ir padedantis apibrėžti mūsų naujojo socialinių taisyklių sąvado viziją. Juose išdėstyti esminiai teisingose, sklandžiai veikiančiose XXI amžiaus Europos darbo rinkose ir gerovės sistemose taikomi principai ir teisės.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Rizikų valdymas ir reagavimas į krizes
Ryžtingas nacionalinio ir ES lygmens politikos atsakas į COVID-19 pandemiją padėjo sėkmingai apriboti pandemijos padarinius užimtumui ir socialinius padarinius. Labai vieningai, koordinuojant veiksmus ir vadovaujantis Europos solidarumo principu valstybėms narėms buvo skirta parama, kad jos galėtų įgyvendinti trumpalaikes užimtumo rėmimo priemones ir imtis panašių darbo vietų išsaugojimo priemonių. Tai padėjo išsaugoti užimtumą, pajamas ir ekonomiką.
Siekdamos perėjimo prie žalesnės, teisingesnės ir įtraukesnės ateities, valstybės narės ir Komisija turi stebėti pokyčius ir padėti bendruomenėms bei asmenims prisitaikyti prie naujojo pasaulio. Dėl klimato kaitos, skaitmeninimo, globalizacijos ir demografinių tendencijų būtina skirti ypatingą dėmesį socialinei politikai, kad pertvarka būtų socialiai tinkama ir teisinga.
Komisaro atsakomybės sritys
- Užimtumo skatinimas ir darbo vietų kūrimas: ES užimtumo ir socialinių reikalų politika siekiama visoje Sąjungoje kurti kokybiškas darbo vietas, padėti darbuotojams rasti darbą tiek savo šalyje, tiek kitose valstybėse narėse, taip pat skatinti įgūdžių ugdymą ir verslumą.
- Įgūdžiai ir mokymas: Komisija siūlo, kad mokymuose kasmet dalyvautų bent 60 proc. suaugusiųjų, o Įgūdžių paktas skatina viešąsias ir privačias organizacijas kelti darbuotojų kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti.
- Socialinė apsauga ir kova su skurdu: Komisija siūlo naujas kovos su skurdu ir būsto krize priemones, siekia iš skurdo arba socialinės atskirties išvaduoti 15 mln. žmonių iki 2030 m.
- Lyčių lygybė ir darbo užmokesčio skaidrumas: ES nustatė taisykles, kuriomis siekiama didinti deramą minimalųjį darbo užmokestį ir skatinti kolektyvines derybas; nustatytos darbo užmokesčio skaidrumo taisyklės.
- Darbo sąlygų reguliavimas platformų ekonomikoje: Nustatytos taisyklės, kuriomis siekiama pagerinti platformų darbuotojų darbo sąlygas.
- Skaitmeninės ir žalios pertvarkos socialinis aspektas: Komisaro pareiga - užtikrinti, kad ekologinė ir skaitmeninė pertvarka būtų derinama su socialine politika ir kad poveikis būtų teisingas visuose regionuose bei grupėse.
Praktiniai įrankiai ir finansavimas
Su užimtumu, socialiniais reikalais ir socialine įtrauktimi susiję projektai finansuojami įvairių ES fondų ir programų lėšomis. Siekdami šių tikslų kartu su ramsčio principuose įtvirtintais tikslais ir naudodamiesi finansine parama pagal 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) bei iniciatyvą „Next Generation EU“, galėsime suvienyti jėgas, kurti tvirtą socialinę Europą ir užtikrinti tvarų poveikį.
Komisaras koordinuoja veiksmus, susijusius su ES fondų finansavimo priemonių taikymu socialinės įtraukties, įgūdžių ugdymo ir užimtumo skatinimo srityse. Valstybės narės ir jų regionai galės šiais tikslais vadovautis priimdami politikos sprendimus, įskaitant sprendimus, susijusius su nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planais.
Komisarui svarbūs konkretūs tikslai ir rodikliai
Komisija siūlo tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos sričių tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki šio dešimtmečio pabaigos. Iki 2030 m. darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 78 proc. 20-64 metų amžiaus gyventojų. Lyčių užimtumo skirtumą reikia sumažinti bent perpus, palyginti su 2019 m.; nesimokančio ir nedirbančio 15-29 m. amžiaus jaunimo dalis turėtų sumažėti nuo 12,6 proc. (2019 m.) iki 9 proc.; mokymuose kasmet turėtų dalyvauti bent 60 proc. visų suaugusiųjų.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Dauguma priemonių, kuriomis būtų galima siekti šių tikslų, priklauso valstybių narių kompetencijai, o patys ES tikslai atspindi bendrą užmojį, ko turi būti pasiekta iki 2030 m. Komisija ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus subjektus prisijungti prie kolektyvinės iniciatyvos ir spartinti ramsčio įgyvendinimą.
Stebėsena ir duomenų vaidmuo
Komisaras dalyvauja socialinių rodiklių suvestinės peržiūroje, kad būtų lengviau sekti pažangą siekiant naujų tikslų. Rengiant šį veiksmų planą vadovautasi plačių konsultacijų rezultatais, per kurias gauta daugiau kaip 1 000 piliečių, ES institucijų, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atsakymų.
Komisaro bendradarbiavimas su socialiniais partneriais ir regionine valdžia
Komisija ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus subjektus, pavyzdžiui, regionų, vietos valdžios institucijas ir pilietinę visuomenę, prisijungti prie kolektyvinės iniciatyvos ir savo kompetencijos srityse spartinti ramsčio įgyvendinimą ir jo principus kuo greičiau pradėti taikyti praktiškai. Dėl to svarbu, kad pastangos būtų sutelktos įtraukiant visų lygmenų valdžios institucijas, socialinius partnerius bei kitus subjektus ir socialinio ramsčio principus įgyvendinti visapusiškai.
Komisaras skatina bendradarbiavimą su profsąjungomis, darbdaviais ir nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti, kad politikos sprendimai būtų gerai informuoti, praktiškai taikomi ir remtų svarbiausius darbo rinkos bei socialinės apsaugos poreikius. Jaunimo garantijų iniciatyva ir Įgūdžių paktas yra pavyzdžiai, kaip Komisija per partnerystes veikia praktinį poveikį.
Kvalifikuota darbo jėga ir socialinė įtrauktis
Būsimi iššūkiai yra panašūs visose valstybėse narėse, skiriasi tik jų mastas. Tam bus itin svarbi kvalifikuota ir novatoriška darbo jėga, gebanti vykdyti ekologinę ir skaitmeninę pertvarką ir prisitaikyti prie jos rezultatų. Komisija, vykdydama strategiją ir remdama investicijas į įgūdžius, siekia, kad žmonės būtų pasirengę naujoms žaliosioms darbo vietoms ir darbo vietoms skaitmeniniame sektoriuje.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Komisaras skatina veiksmus, kad moterims būtų sudarytos sąlygos įsilieti į darbo rinką, mažinant priežiūros naštą ir lyčių darbo užmokesčio skirtumus, bei inicijuoja priemones, skirtas mažinti benamystę ir skurdą. Komisija siūlo naujas kovos su skurdu ir būsto krize priemones.
Duomenų ir mokymų skatinimas
Įgūdžiai yra itin svarbūs tam, kad žmonės būtų pasirengę naujoms žaliosioms darbo vietoms ir darbo vietas skaitmeniniame sektoriuje, be to, jie apsaugo nuo nedarbo, tačiau įvairiuose mokymuose kasmet dalyvauja mažiau negu 40 proc. suaugusiųjų. Ekonomikos gaivinimo ir dvejopos pertvarkos sąlygomis labai svarbu siekti, kad mokymuose dalyvaujančių suaugusiųjų dalis padidėtų iki 60 proc. ir taip būtų gerinamas įsidarbinamumas, skatinamos inovacijos, būtų užtikrintas socialinis teisingumas ir pašalintas skaitmeninių įgūdžių trūkumas.
| Tikslas | 2021-2030 tikslas | 2020 rodiklis |
|---|---|---|
| Užimtumas (20-64 m.) | Ne mažiau kaip 78% | 73,1% (2019 m.) |
| Suaugusiųjų mokymai | 60% kasmet | 37% (iki 2016 m.) |
| Jaunimo NEET | 9% (15-29 m.) | 12,6% (2019 m.) |
| Skurdo mažinimas | Išskirti 15 mln. žmonių | ~91 mln. žmonių patyrė skurdą (2019 m.) |
Politikos prioritetai ir Komisaro strateginė darbotvarkė
Turime stengtis parengti tokį naują socialinių taisyklių sąvadą, pagal kurį būtų užtikrinamas kartų solidarumas, visiems būtų suteikiama galimybių, savo darbuotojais besirūpinantiems verslininkams būtų atlyginama, dėmesys būtų sutelkiamas į darbo vietų kūrimą, būtų kuriamos geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos, investuojama į aukštos kokybės, įtraukų švietimą, mokymą, įgūdžius, inovacijas ir visiems būtų užtikrinama tinkama socialinė apsauga.
Komisaras dalyvauja rengiant veiksmų planus, koordinuojant pranešimus Europos Vadovų Tarybai ir Europos Parlamentui bei ragindamas valstybes nares imtis reformų ir investicijų, kad būtų pasiekti ES lygio tikslai. Komisija taip pat parengia politikos gaires ir rekomendacijas per Europos semestrą, remia valstybes nares technine ir finansine parama bei vertina pažangą.
Komunikacija ir piliečių įtraukimas
Rengiant šį veiksmų planą vadovautasi maždaug prieš metus surengtų plačių konsultacijų rezultatais. Per jas gauta daugiau kaip 1 000 piliečių, ES institucijų ir įstaigų, valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų atsakymų. Komisija ragina valstybes nares, socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę prisijungti prie kolektyvinės iniciatyvos ir pradėti taikyti ramsčio principus praktiškai.