Socialiniai įgūdžiai reikalingi kasdien, norint bendrauti ir būti su kitais žmonėmis. Paprastai tai yra (ne)verbalinė komunikacija, taip pat ir kalba, mimikos, kūno kalba bei gestai.
Socialiniai įgūdžiai - tai asmens savybių visuma, leidžianti užmegzti ryšius su kitais žmonėmis socialines normas atitinkančiais būdais. Socialinius įgūdžius lemia tam tikros aplinkos ypatybės, socializacijos metu įgijami poreikiai ir lūkesčiai. Tai socialinio bendravimo patirtis.
Socialinių įgūdžių reikšmė ir bendrieji tikslai
Puikiai išlavinti socialiniai įgūdžiai padeda lengviau prisitaikyti, susipažinti su naujais asmenimis, produktyviai leisti laiką su aplinkiniais. Šie įgūdžiai reikalingi draugiškiems santykiams kurti ir palaikyti. Visa tai būtina mokėti panaudoti tiek susirandant naujų bičiulių, tiek sprendžiant konfliktus.
Socialiniai įgūdžiai yra socialinės kompetencijos dalis, padedanti gebėjimui kurti gerus tarpasmeninius santykius. Tai reiškia asmens gebėjimą elgtis adekvačiai ir adaptyviai (prisitaikant prie nuolat kintančios socialinės aplinkos), sugyventi su kitais asmenimis ir įvairiomis grupėmis, užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, mokytis ir kurti kartu su kitais žmonėmis, siekti bendruomenės bendrų tikslų, plėtoti socialinę sąveiką, dalyvauti tautos ir bendruomenės kultūriniame, pilietiniame gyvenime, gerbti demokratinės visuomenės gyvenimo principus ir vertybes, pasirinkti sveiką gyvenseną, rūpintis aplinka.
Plačiąja prasme socialinė kompetencija apibrėžiama kaip gebėjimas atitikti visuomeninio gyvenimo reikalavimus. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būdingomis konkrečiam jo gyvenimo etapui.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos įstaigų reikalavimai Lietuvoje
Esminiai socialinių įgūdžių komponentai
- Komunikacija: Gebėjimas aiškiai ir efektyviai reikšti mintis žodžiu ir raštu.
- Empatija: Supratimas ir atjauta kitų žmonių jausmams.
- Bendradarbiavimas: Gebėjimas dirbti kartu su kitais siekiant bendro tikslo.
- Konfliktų sprendimas: Gebėjimas konstruktyviai spręsti nesutarimus.
- Laiko valdymas: Gebėjimas efektyviai planuoti ir organizuoti savo laiką.
- Lankstumas: Gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių.
- Atsakomybė: Gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
Socialinių įgūdžių sudedamosios dalys
Socialinius įgūdžius sudaro: Socialinis žinojimas (sociokultūrinių veiksnių supratimas ir interpretavimas). Socialinė elgsena (teigiamų tarpusavio santykių kūrimas, atsakingų sprendimų priėmimas, sudėtingų situacijų konstruktyvus ir etiškas valdymas). Verbaliniai: pokalbiai, juokavimas, diskusijos įvairiomis temomis, mokymas ir mokymasis. Neverbaliniai: aktyvus klausymas, kūno kalba.
Kartais skiriami intrapersonaliniai (santykio su savimi) ir interpersonaliniai (santykio su kitais žmonėmis) socialiniai įgūdžiai. Intrapersonaliniai socialiniai įgūdžiai siejami su asmens gebėjimu suprasti, kontroliuoti ir tinkamai išreikšti savo mintis, pažinti ir įvertinti savo asmenybės ypatumus, jos stipriąsias ir silpnąsias puses, pasitikėti savimi, kontroliuoti impulsus, motyvuoti save įveikti sunkumus, nustatyti ir stebėti savo ir kitų žmonių veiklos pažangą ir kita.
Socialinių įgūdžių lavinimo būdai
Yra daug būdų, kaip lavinti socialinius įgūdžius. Štai keletas patarimų: Išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį. Pirmas žingsnis - išmokyti vaiką koncentruoti dėmesį. Būtina lavinti komunikacinius įgūdžius. Mokyti atžalą išnaudoti visas gimtosios kalbos galimybes, išsakant savo idėjas, mintis, norus. Taisyklingą kalbą derėtų formuoti nuo mažens. Skatinti tobulinti ir kitus komunikacinius įgūdžius, tiesiogiai nesusijusius su šneka. Šiuos įgūdžius privalu lavinti nuo mažens.
Lavinti vaiko empatiją. Pasakoti, kaip jaučiasi kiti žmonės patekę į įvairias situacijas. Skatinti reikšti emocijas. Paaiškinti, ką jos reiškia. Kuo dažniau žaisti kartu. Eiti su atžala į vaikų žaidimų aikšteles, kuriose nieko nepažįsta. Žaisti stalo žaidimus. Vaikas mokosi išlaukti savo eilės, bendradarbiauti su kitais žaidimo dalyviais, laimėti ir pralaimėti. Būtina šnekėtis su atžala ir paaiškinti, kur baigiasi jos ribos ir kur prasideda kito žmogaus. Nereikėtų šio įgūdžio paversti akla dresūra.
Svarbu, kad suaugęs žmogus sudarytų sąlygas vaikui bendrauti su bendraamžiais, leistų ieškoti tinkamų komunikavimo būdų (klysdami vaikai aptinka, kurie būdai yra veiksmingi), rodytų asmeninį pavyzdį. Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Taip pat skaitykite: kaip įrengti reabilitacijos centrą pagal higienos normas
Humorui šeimoje taip pat turėtų būti skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Lengviausias būdas - tiesiog drauge žaisti: kurti juokingus pasakojimus, dainas, maivytis, kvailioti. Humoras suteikia vaikams galimybę tvarkytis su stresu, nerimu, pykčiu, gali padėti išreikšti tai, ką sunku pasakyti. Vertinga skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą net sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis.
Mokyklos ir bendruomenės vaidmuo
Socialinio ir emocinio ugdymo temų integravimas į visų dalykų turinį. Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo pamokos ugdo specifinius vaikų ir jaunimo įgūdžius, kuriems susiformuoti reikia laiko. Ugdant ir gilinant juos svarbu sudaryti sąlygas pritaikyti ir panaudoti įvairiuose kontekstuose.
Socialinis ir emocinis ugdymas veiksmingiausias tada, kai esminių kompetencijų ugdymas tampa sistema, kurioje veikia visa bendruomenė. Tai kai į nuoseklų procesą įsitraukia: mokiniai, mokytojai, administracija, pagalbos mokiniui specialistai, techninis personalas, tėvai / šeima, steigėjas, mokyklos kaimynystėje esančios bendruomenės, autoritetai ir partneriai ir kt. Įsitraukus visai bendruomenei į šį procesą naudos gauna VISI: vaikai ir suaugusieji.
Nuoseklios socialinio ir emocinio ugdymo programos reikšmingai prisideda prie vaikų ir jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo, tačiau maksimalus rezultatas pasiekiamas integruojant socialinius ir emocinius įgūdžius ugdančius elementus į visą ugdymo procesą. Kad būtų aiški ugdymo kryptis ir tikslai, rekomenduojama organizuojant ugdymą remtis socialinio ir emocinio kompetencijų aprašu.
Lietuvoje ateityje pedagogai turės galimybę pasinaudoti Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos aprašu. Atlikus mokslinės literatūros ir sėkmingos praktikos analizę rekomenduojami trys integravimo lygiai: Kiekvienoje pamokoje turi būti sukurta saugi mokymosi aplinka, kurioje aiškiai išsakomi aiškūs ir pamatuojami lūkesčiai, sutarta dėl taisyklių ir bendrųjų susitarimų, bendravimas turi būti įtraukus, mokytojas ir klasė - jautrūs kiekvieno patirtims ir išgyvenimams. Kiekvienoje pamokoje mokytojas renkasi į mokymo/si procesą įtraukiančius metodus, įvertindamas, kad mokiniai mokosi skirtingai, kad mokymasis yra darbas, reikalaujantis dėmesio sutelkimo, o mokymosi motyvacija įgyjama siejant mokymosi patirtį su pritaikymu realiame gyvenime. Kiekvienas mokinys turi ugdyti įgūdžius nuosekliai, bent kartą per savaitę.
Taip pat skaitykite: kaip teikiama socialinė pedagoginė pagalba mokykloje
Socialinių įgūdžių trūkumo pasekmės
Socialinių įgūdžių trūkumas gali neigiamai atsiliepti įvairiose gyvenimo situacijose. Stebint atžalą galima suprasti, kaip ugdosi jos socialiniai įgūdžiai. Mažyliui gali būti sunku palaikyti pokalbį, jeigu bendrauja tik su šeimos nariais ir draugais. Arba nesupranta, kas yra asmeninė erdvė, pavyzdžiui, bendraudamas pernelyg priartėja prie pašnekovo. Arba atvirkščiai - atsitraukia per toli.
Kita gana dažna problema - elementarių mandagaus bendravimo arba kreipinių formų nežinojimas. Tokius žodžius, kaip „labas“, „ačiū“, „prašau“, mažylis turi įprasti vartoti nuo tada, kai pradeda juos sąmoningai tarti. Tokiais atvejais būtina skirti itin daug dėmesio vaiko socialiniams įgūdžiams ugdyti.
Socialinės kompetencijos stokojantys vaikai elgiasi impulsyviai, nesugeba išlaikyti draugystės, įvardyti savo jausmų, įsijausti į kito žmogaus būseną, nepasitiki savimi, todėl sunkiau pritampa, jaučiasi vieniši ir nelaimingi. Mažyliui gali būti sunku koncentruoti dėmesį ir suvokti iš aplinkos gaunamą informaciją.
Mokykloje kuriami socialiniai ryšiai veikia vaiko požiūrį į mokyklą, norą priklausyti jos bendruomenei bei poreikį tobulėti. Bendraamžių pripažinimo trūkumas neretai skatina mokinį atsiriboti, mažina jo norą įveikti akademinius iššūkius, ryškina vidinius sunkumus signalizuojančius požymius. Mokinių akademiniai pasiekimai yra sąlygojami ne tik jų intelekto potencialo, bet ir tarpasmeninių santykių formavimo įgūdžių.
Emocinis intelektas ir jo reikšmė
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Pasak Čedavičienės D. (2008) mokytojai, dažniausiai nerimaujantys dėl mokinių matematinio ar kalbinio neraštingumo, pradeda suprasti, kad egzistuoja kitas, dar didesnį rūpestį keliantis trūkumas: emocinis neraštingumas. Mokytis pažinti savo jausmus ne ką mažiau svarbu nei lavinti skaitymo ar skaičiavimo įgūdžius.
Socialiniai tinklai ir tinklaveikos visuomenė
Kiekvienoje bendruomenėje žmonės susikuria savo skirtingus socialinius tinklus. Socialinis tinklas - tai socialinė struktūra, kurioje susitelkia individai ar organizacijos tarpusavio ryšiais, paremtais bendromis vertybėmis, idėjomis, interesais, finansiniais mainais, draugyste, giminyste, seksualiniais santykiais ar net priešprieša, ligos perdavimu ir pan.
Tinklaveikos visuomenė yra bene svarbiausias šiuolaikinės globalios visuomenės socialinės organizacijos bruožas. Tinklų tipologija lemia, kad du taškus (ar socialines padėtis) skiriantis atstumas (ar jų sąveikos intensyvumas bei dažnis) yra trumpesnis (ar dažnesnis, ar intensyvesnis), jei abu taškai priklauso vienam tinklui, negu tuomet, kai jie nepriklauso vienam tinklui.
Tinklai yra atviros struktūros, galinčios plėstis iki begalybės, įtraukdamos vis naujus mazgus, jei tik jie gali palaikyti tarpusavio ryšį tinkle - t.y. jei disponuoja bendrais ryšio kodais (pavyzdžiui, bendromis vertybėmis ar veikimo tikslais). Tinklaveikinė socialinė struktūra yra labai dinamiška, atvira, pajėgi plėtoti naujoves, nerizikuodama netekti pusiausvyros.
Įtraukimas į tinklus ar pašalinimas iš jų bei tinklų tarpusavio sąsajų struktūra, kuria sudaro šviesos greičiu veikiančios informacinės technologijos, formuoja mūsų visuomenėse vyraujančius procesus bei funkcijas.
Interneto tinklas ir virtualios bendruomenės
Atsiradus pasauliniam interneto tinklui, žmonės pradėjo bendrauti interaktyviai. Internetas - kaip globalus kompiuterinio komunikavimo (computer mediated communication, CMC) stuburas: tai tinklas, jungiantis daugumą kompiuterinių tinklų. Atsiradus internetui, atsiranda bendravimas interneto pagalba - taip į virtualią erdvę persikelia ir socialiniai ryšiai. Internetas gali tiek padėti išplėsti, tiek susiaurinti tuos socialinius tinklus. Jo svarba žmogaus socialiniuose procesuose tampa vis didesnė (studijos nuotoliniu būdu, prekyba internete, mokesčių mokėjimas internete ir t.t.).
Augant technologinei pažangai, augo ir interneto vartotojų kiekis, keitėsi žodžių socialinis tinklas prasmė, kokią ją vartojo sociologai, psichologai, antropologai ir kiti socialinių mokslų atstovai savo tyrimuose, išsiplėtė. Studijuojant bei vystant interneto technologijas, atsiranda termino Web 2.0 sąvoka. Ją pirmą kartą pavartoja O’Reilly Media - Amerikos žiniasklaidos įmonė įkurta Tim O’Reilly, kalbėdami apie tokius tinklalapius, kuriuose turinį kuria patys vartotojai.
Tinkliškumas pasižymi tuo, kad tinklas čia - kaip platforma, kuri suteikia vartotojams galimybę patiems kurti turinį, jungtis į tarpusavio tinklus ir tokiu būdu bendrauti. Visa tai - turi būti pasiekiama per interneto naršyklę, o ne instaliuojama į kompiuterį; vartotojams priklauso duomenys, kuriuos jie suvedė (tinklaraščiai); pasižymi labai plačiu bendradarbiavimu, vartotojai įtraukiami į sistemų tobulinimą ir vystymą, bendradarbiaujama su kitais tinklalapiais ir pan.
Analizuojant visuomeniškumo pobūdį, svarbu išskirti stiprių ir silpnų ryšių reikšmę. Internetas ypač tinkamas užmegzti daugybei silpnų ryšių. Silpni ryšiai naudingi tuo, kad padeda gauti informaciją bei atverti galimybes mažomis sąnaudomis. Interneto privalumas yra tas, kad jis sudaro sąlygas lygiateisio bendravimo principu užmegzti silpnus ryšius su svetimais žmonėmis - šitaip socialiniai bendraujančiųjų ypatumai mažiau riboja arba net blokuoja komunikaciją.
Virtualios bendruomenės ir jų reikšmė
Virtualiosios bendruomenes* atsirado netrukus, po pirmųjų kompiuterinių tinklų atsiradimo, 6-ame dešimtmetyje. Virtualoji bendruomenė („Virtual community“) - terminas išplito Howardui Rheingoldui apibūdinant elektroninių skelbimų lentų (bulletin board system, BBS) naudojimą. H. Rheingoldas virtualias bendruomenes apibūdina kaip socialinės grupės, kurios susikuria tinkle tada, kai žmonės bendrauja tiek ilgai, jog atsiranda žmogiški jausmai, kurie virtualioje erdvėje formuoja asmeninių santykių voratinklius.
Vėliau, tiriant interneto bendruomenes, ši sąvoka išplito, kadangi išplito virtualios aplinkos naudojami elektroniniai bendravimo būdai, tokie kaip el. pašto konferencijos, CHAT‘ai, Forumai, socialinių tinklų svetainės, MUD ir t.t. Virtualių bendruomenių reikšmingumą liudija ir toks faktas, kad šios bendruomenės jau dabar yra vienas iš modernaus verslo modelių. Po beveik kiekvienu didesniu prekiniu ženklu („brand“) yra susikūrę ir kuriasi virtualios bendruomenės.
Šios bendruomenės reikšmingos ne tik verslo, ar pramogų sektoriuje, bet ir politiniame gyvenime. Vienydamos daugybę žmonių, besiremiančios demokratijos principais, jos tampa galinga jėga, įtakojančia valstybių politiką. Tokiu būdu jos vėl įgalina tiesioginės demokratijos, egzistavusios senovės Graikijoje, atgimimą.
Virtualaus bendravimo aspektai ir rizikos
Tekstinėje interneto komunikacijoje žmogus susikuria savo virtualią asmenybę su pseudonimu. Psichologai tai aiškina socialiniu asmenybės rigidiškumu. Nerigidiškam grupinių normų įsisavinimui būtina, kad žmogaus socialinis „mes“ būtų suvokiamas pakankamai plačiai, o ne apsiribotų identifikacija su viena atskira žmonių grupe.
Virtualios asmenybės konstravimas gali turėti amžiui būdingų ypatybių ir sietis su tuo, kaip žmogus vertina save apskritai. Paauglystei būdinga identifikacijos krizė, kurios metu paauglys savąjį „aš“ lygina su išgalvotu.
Nors virtualios bendruomenės yra stipresnės nei paprastai mano stebėtojai ir internete galima aptikti daugybę savitarpio pagalbos pavyzdžių, tiriant internetinio bendravimo poveikį fiziniam artumui bei visuomeniškumui išsiskyrė tokie bendruomenių tipai: Prarasta bendruomenė, Išlaisvinta bendruomenė, Nekintanti bendruomenė.
Socialinių tinklų įtaka jaunimui ir priklausomybės rizika
Retas iš mūsų neturi paskyros viename ar kitame socialiniame tinkle ar per dieną neskiriame laiko tam, kad užmesti akį į tai, kas vyksta pas mūsų draugus ar žmones, kuriuos mes sekame socialiniame tinkle. Šiuolaikinė jaunimo karta yra vadinama skaitmeniniais aborigenais arba google karta ir apibūdinami, kaip nuolat prisijungę prie tinklo.
Kompiuterizuotas pasaulis pakeitė tarpusavio bendravimą. Bendravimas socialiniuose tinkluose keičia gyvą bendravimą. Neretai žmonės nebegeba realybėje užmegzti santykių, bendrauti be telefonų. Neribojamas laikas praleidžiamas socialiniuose tinkluose gali trukdyti mums siekti užsibrėžtų tikslų, puoselėti santykius ir galų gale jaustis laimingiems, nes socialiniuose tinkluose visi laimingi, turtingi, mylimi ir gražūs.
Socialinių tinklų priklausomybė sparčiai plinta visame pasaulyje ir turi rimtų padarinių žmogaus psichinei sveikatai bei gyvenimo kokybei. Tai elgesio sutrikimas, pasireiškiantis nekontroliuojamu poreikiu naudotis socialiniais tinklais. Žmonės, turintys šią priklausomybę, patiria stiprų potraukį tikrinti pranešimus, sekti naujienas ir bendrauti su kitais virtualioje erdvėje.
Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Žmonės, priklausomi nuo socialinių tinklų, dažnai jaučiasi vieniši ir izoliuoti. Socialinių tinklų naudojimas stimuliuoja smegenų atlygio centrą, todėl gali išsivystyti priklausomybė, panaši į priklausomybę nuo narkotikų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje beveik 40 proc. jaunų suaugusiųjų jautėsi prislėgti dėl to, ką pamatė socialiniuose tinkluose. Kiti 25 proc. Tai sukuria iliuziją, kad visi yra laimingi, sėkmingi, pasiekę svajonių karjeros aukštumas ir gyvena tobulą gyvenimą. „Toks nuolatinis „netobulo, kasdieninio“ savęs ir „idealaus kito“ lyginimas gali sukelti nepasitikėjimą savimi, depresiją ir nerimą.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama. Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Praktiniai patarimai ribojant naudojimąsi socialiniais tinklais
- Būtų gerai turėti laisvą dieną nuo socialinių tinklų, tarkim sekmadienis yra diena be telefono, kompiuterio ir socialinių tinklų.
- Kurkite ir puoselėkite santykius su žmonėmis GYVAI, realus bendravimas, kontaktas, prisilietimas yra žmogui būtina sąlyga jaustis gerai.
- Nusimatykite dienos metą, kada galite leisti laiką socialiniuose tinkluose, nusimatykite, kiek laiko tam galite skirti per dieną.
- Stebėkite savo nuotaikas pasinaudojus socialiniais tinklais.
- Įsisąmoninkite, kad socialiniuose tinkluose žmonės pateikia tik gražiąją savo gyvenimo pusę.
- Puoselėkite ar ieškokite mėgstamos veiklos, kuri užpildytų Jūsų laisvalaikį.
Socialinių įgūdžių ugdymo nauda visuomenei
Vaikai, pasižymintys stipresniais socialiniais-emociniais įgūdžiais geba kurti draugiškus tarpusavio santykius, tiek bendraamžių, tiek ir suaugusiųjų gretose. Socialiniai vaikų įgūdžiai veikia ir jų akademinius pasiekimus. Mokiniai, demonstruojantys stipresnius socialinius ir emocinius įgūdžius formuoja stabilesnius ir pozityvesnius santykius su bendraamžiais, yra rečiau atstumiami, izoliuojami, rečiau patiria patyčias.
Vaikai, turintys draugų, yra iš esmės laimingesni ir sėkmingesni mokykloje - turi aukštesnius pažymius, yra labiau įsitraukę į papildomas mokyklines veiklas, rečiau patenka į bėdas. Tyrimai atskleidžia, kad mokinio socialinės-emocinės kompetencijos jų akademinius pasiekimus prognozuoja taip pat gerai ar net geriau nei intelekto rodmenys.
Siekdama visuomenės gerovės, svarbu nuosekliai stiprinti socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą mokyklose ir bendruomenėse, integruoti šiuos gebėjimus į kasdienį ugdymą ir skatinti visos bendruomenės įsitraukimą.
Naudoti metodai ir tyrimų reikšmė
Rengiant analizę, buvo taikomi literatūros šaltinių analizės metodas; istorinis metodas; analitiniu - kritiniu metodu buvo įvertinti gauti duomenys, susisteminta ir išskirta reikalinga informacija ir pateiktos pirmosios išvados. Šio metodo pagalba buvo iškelti pagrindiniai teiginiai ir problemos.
| Aspektas | Reikšmė visuomenei |
|---|---|
| Komunikacija | Aiškus minties reiškimas, konfliktų mažinimas |
| Empatija | Paramos ir solidarumo formavimas |
| Bendradarbiavimas | Efektyvus tikslų siekimas ir bendruomenės stiprinimas |
| Virtualūs tinklai | Socialinių ryšių plėtra ir rizikos (priklausomybė, izoliacija) |
Apibendrinant, socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs kiekvienam žmogui. Tai žmogaus emociniai, pažintiniai ir socialiniai įgūdžiai, kurie yra būtini norint susidoroti su pareigomis, būti pilietišku ir įsitraukusiu bendruomenės nariu.
tags: #bendrieji #socialiniai #tikslai