Mūsų tauta yra krikštyta, bet iki šiol neturime jokio mokytojo. Nesuprantame nei graikiškai, nei lotyniškai... ŠIANDIEN daugiau kaip 435 milijonai žmonių, kalbančių slavų kalbomis, gali skaityti Bibliją gimtąja kalba. 360 milijonų iš jų naudoja kirilicą. Tačiau prieš 12 šimtmečių jų protėviai neturėjo nei rašto, nei abėcėlės. Tą padėtį ėmėsi taisyti du broliai - Kirilas ir Metodijus.
Kur gimė ir kas buvo šie vyrai?
Kas buvo tie vyrai? Kirilas (827-869 m. e. m., tikrasis vardas Konstantinas) ir Metodijus (825-885 m. e. m.) gimė kilmingoje šeimoje Tesalonikoje (Graikija). Šio miesto gyventojai tuomet kalbėjo dviem kalbomis - graikų ir tam tikra slavų. Kadangi slavų ten buvo daug ir vietiniai bei kaimynystėje gyvenantys slavai glaudžiai bendravo, Kirilas ir Metodijus turėjo galimybių gerai išmokti pietų slavų kalbą. Po tėvo mirties Kirilas išvyko į Konstantinopolį, Bizantijos imperijos sostinę. Čia jis studijavo imperatoriškajame universitete ir bendravo su įžymiais mokytojais. Jis tapo Šv. Sofijos bažnyčios bibliotekininku, o vėliau filosofijos profesoriumi. Metodijus tuo tarpu siekė tos pačios karjeros kaip ir tėvas - politinio administratoriaus. Jis tapo vieno Bizantijos pasienio rajono archontu, tačiau pasitraukė į vienuolyną Bitinijoje (Mažoji Azija).
Misionierių komandą į Moraviją
Prie jo 855 m. e. m. 860 m. e. m. Konstantinopolio patriarchas paskyrė abu brolius misionieriais. Jiedu buvo pasiųsti pas chazarus - tautą, gyvenančią į šiaurės rytus nuo Juodosios jūros, dar neapsisprendusią, kokią religiją rinktis - islamą, judaizmą ar krikščionybę. Pakeliui Kirilas kurį laiką apsistojo Chersonese (Krymas). 862 m. e. m. Moravijos kunigaikštis Rostislavas prašė imperatoriui Mykolui III: reikia Šventraščio mokytojų. Slaviškai kalbantys Moravijos piliečiai jau buvo supažindinti su bažnyčios mokymais iš Rytų frankų karalystės atvykusių misionierių. Tačiau Rostislavui kėlė nerimą politinė bei religinė germanų genčių įtaka. Imperatorius nusprendė į Moraviją pasiųsti Metodijų ir Kirilą.
Rašymo sistema ir pradžia kurti
Baigę studijas, išsilavinę ir mokantys kalbas, abu broliai buvo gerai pasiruošę tokiai misijai. Ruošdamasis patikėtai užduočiai, per keletą mėnesių iki išvykimo Kirilas sudarė slavų raidyną. Sakoma, kad šis vyras turėjo išlavintą klausą atskirti garsus. Tad naudodamasis graikiškomis bei hebrajiškomis raidėmis jis mėgino kiekvienam slavų kalbos garsui sukurti rašmenį. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, jau iki tol Kirilas buvo daug metų triūsęs prie šios abėcėlės. Tiktai nėra aišku, kokia buvo tiksli jo sugalvotų raidžių forma. Tuo pat metu Kirilas ėmėsi skubiai versti Bibliją iš graikų kalbos į slavų.
Ar Kirilas dirbo vienas? Metodijus greičiausiai jam padėjo. The Cambridge Medieval History rašo: „Atrodo, [Kirilas] turėjo daugiau pagalbininkų, kilusių iš slavų ir gerai mokančių graikiškai.“ Moravijoje jie susidūrė su trikalbystės priešininkais - frankų dvasininkais, teigusiais, kad pamaldas galima laikyti tik lotynų, graikų ir hebrajų kalbomis. 867 m. e. m. popiežiaus pritarimo tikėjosi abu broliai, tačiau keliaudami Venecijoje susidūrė su Romos katalikų vyskupais, ginančiais trikalbystę. Sakoma, jog Kirilas atsikirto cituodamas 1 Korintiečiams 14:8, 9.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Romos popiežiaus ir brolijų iššūkiai
Kai broliai galiausiai atvyko į Romą, popiežius Adrijonas II suteikė visišką teisę vartoti slavų kalbą. Po keleto mėnesių į Romą įkrito sunkus Kirilo ligos laikotarpis. Popiežius paskatino Metodijų grįžti į Moraviją bei Nitros miesto apylinkes. Jam buvo suteikti laiškai, patvirtinantys teisę vartoti slavų kalbą ir paskirta arkivyskupo vyskupo pareigybė. Tačiau 870 m. frankų vyskupas Hermanrichas, padedamas Nitros kunigaikščio Svatopluko, Metodijų suėmė ir dvejiems su puse metų įkalino viename pietrytinės Vokietijos vienuolyne. Nepaisant to, Metodijus galiausiai gavo bulę iš popiežiaus Jono VIII, leidžiančią slavų kalbos vartojimą bažnyčioje. Taip pradėjo sklandžiai plisti slavų kalba Moravijoje, Kosíje ir toliau.
Vertimų pobūdis ir paveldo dydis
Metodijus baigė verstis Biblija į slavų kalbą tiksliai ir natūraliai. Remiantis pasakojimais, jis įveikė milžinišką užduotį per aštuonis mėnesius. Dėl sunkių rankraščių išlikimas yra ribotas, tačiau lingvistai pastebi, kad vertimas buvo tiksli ir skambėjo natūraliai. Leidinyje Our Slavic Bible sakoma, kad brolių laikais jie „turėjo sukurti daug naujų žodžių ir posakių“. Kai Metodijus mirė 885 m., jo mokiniai tęsė darbus Moravijoje, Bohemijoje, Pietų Lenkijoje ir Bulgarijoje. Taip Kirilo ir Metodijaus darbas buvo tęsiamas ir plito. Slavų kalba tapo rašytine ir įvairėjo, tuo pačiu skatinant ir kitų slaviškų Rašto vertimų atsiradimą, kuriuos naudoja žmonės ir šiandien.
Kirilėjos ir glagolicos klausimai
Kirilio sukurta abėcėlė kelia daug ginčų, nes kalbininkai nėra tikri, kokia ji buvo. Kirilica iš esmės pagrįsta graikiškuoju raidynu, prie kurio pridėta keliolika raidžių, skirtų tiems slavų garsams, kurių nėra graikų kalboje. Kai kuriose seniausiuose slavų rankraščiuose vartojamas kitoks raštas - glagolica. Kai kurios glagolicos raidės įtakotos iš graikiškojo ar hebrajiškojo rankraštinio šrifto, kitos - unikalios ir sudėtingos, primenančios viduramžių diakritinius ženklus. Glagolica regis, yra labai individuali ir originali kūryba. Moravija (dabartinė Čekija, Vakarų Slovakija ir Vakarų Vengrija) buvo pagrindinis regionas, kur šis rašto kūrinys pradėjo skleistis.
Kirilėjos ir Metodijaus įtaka dabar
Abėcėlė buvo sudaryta iš 24 graikų raidžių ir 19 slavų raidžių, iš viso 43 raidės. Pirmoji knyga, parašyta šiuo slavų raštu, buvo Biblija. Ši abėcėlė, sukurta Bulgarijos imperatoriaus Boriso I nurodymu, buvo pavadinta kirilica ir glagolica - dvi keliaujančios raidžių tradicijos slaviškojo krikščionybės plėtrai. 2007 m., kai Bulgarija įstojo į Europos Sąjungą, kirilica tapo viena iš trijų oficialių ES rašto sistemų, greta lotynų ir graikų abėcėlių. Per šimtmečius kirilica patyrė įvairias reformas, ypač Rusijoje ir kituose valstybėse, kurioms būdingos skirtingos kalbos ir rašybos įpročiai. Pagrindinės reformos apėmė raidyno mažinimą ir tam tikrų raidžių formų atsisakymą.
Kirilo ir Metodijaus palikimas šiandien
Šiandien milijonai žmonių, kalbančių slavų kalbomis, turi Dievo Žodį gimtąja kalba. Kirilo ir Metodijaus darbas skatino toliau kurti slaviškus raštus, įskaitant ir kitų slavų kalbų vertimus. Kirilica tapo vienu iš pagrindinių slavų kultūrinio ir religinio identiteto simbolių. Kaip teigė dabartinis popiežius Jonas Paulius II, Metodijaus gyvenimas buvo „kelionės, nepritekliai, kančios, priešiškumas ir persekiojimai“, tačiau jo nuopelnai liko neabejotini. Dievo žodis, išverstas į slavų kalbą, tęsia savo būti amžinai.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Trumpa santrauka ir įtvirtinimas literatūroje
Kirilio ir Metodijaus darbas davė pradžią dviem raidyno tradicijoms - glagolicosi ir kirilai. Moravijos ir Nitros atvejis padėjo išplisti raštams slavų kalbomis, skatindamas religijos ir kultūros plėtrą regione. Abelėto, glagolica laikoma pirmuoju slavišku raštu, o kirilica - jos vėlesnė, labiau užbaigta variacija, kuriai buvo pagrindas graikų raštas ir unikalūs slavų požymiai. Šiandien kirilica - glaudžiai susijusi su daugelio slavų kalbų rašytiniais standartais ir būtina priemonė skaitant Bibliją gimtąja kalba.
| Rašto tipas | Pradžia | Kilmė | Plitimas |
|---|---|---|---|
| Glagolica | IX a. | Šv. Kirilas | Pirmasis slavų raštas |
| Kirilica | IX a. | Remiantis graikų raštu | Plačiai naudojama Rytų Europoje |
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai