Šiame straipsnyje apžvelgiami Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai, jų tyrimai bei poveikis Lietuvai ir kitoms Europos šalims. Nagrinėjami įvairūs aspektai - nuo socialinio verslo iki europeizacijos ir ekonominių reformų.
Socialinio Verslo Tyrimai Lietuvoje
Lietuva pirmą kartą dalyvavo Europos socialinio verslo stebėsenos tyrime (angl. European Social Enterprise Monitor) kartu su kitomis 30 Europos šalių. Jo rezultatai leidžia išsamiai įvertinti socialinio verslo situaciją šalyje bei pasilyginti su Europos ir pasaulinėmis tendencijomis.
Rezultatai atskleidė, kad norint atskleisti visą socialinių verslų potencialą Lietuvoje, būtini skubūs ir sisteminiai pokyčiai - ypač sprendžiant finansavimo mechanizmų problemas, mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant aiškią bei palankią teisinę aplinką.
„2023 m. gruodį Lietuvos Respublikos Seimas priėmė socialinio verslo apibrėžimą, įtraukdamas ją į Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros įstatymą. Šis teisės aktų pokytis įpareigojo Vyriausybę sukurti oficialią socialinio verslo statuso suteikimo procedūrą, o pats įstatymas neseniai įsigaliojo. Lapkričio mėnesį Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir panaikinimo tvarką.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Tyrimo rezultatai patvirtino, kokių finansinių, sisteminių pokyčių reikia, siekiant, kad socialinis verslas suklestėtų. Svarbiausia, kad dabar yra faktais grįsti duomenys, ir galima tikėtis, kad į juos atsižvelgdamos atsakingos institucijos lengviau priims sprendimus, vedančius į pokyčius“.
Duomenys buvo renkami nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 31 d. ir gauti 48 tinkami atsakymai, rezultatų analizė užbaigta 2024 m. gruodžio mėn. Tyrimo ataskaitoje pateikiama išsami socialinių verslų Lietuvoje apžvalga, analizuojant jų demografinius rodiklius, vystymosi etapus, poveikio sritis, verslo modelius ir iššūkius, su kuriais jos susiduria.
Tyrimas parodė, kad Lietuvoje socialinis verslas yra varomas į priekį stiprių socialinių ir aplinkosauginių tikslų, siejamų su pasauliniais darnaus vystymosi tikslais. Dauguma verslų sprendžia tokias problemas kaip nelygybės mažinimas, tvarių miestų kūrimas ir geros sveikatos bei gerovės skatinimas. Šiuos verslus dažniausiai įkuria ir valdo jauni, dinamiški lyderiai, iš kurių net 80,5 proc. yra moterys.
Viena didžiausių Lietuvos socialinio verslo įmonių ir organizacijų problemų - finansinio stabilumo užtikrinimas ir teisinė bazė. Remiantis apklausos duomenimis, organizacijų vidutinės metinės pajamos vis dar yra nedidelės, o beveik trečdalis jų susiduria su sunkumais generuojant pelną. Trūksta pritaikytų finansinių instrumentų, o aukšti užstato reikalavimai apsunkina plėtrą.
Socialinis verslas Lietuvoje turi didžiulį potencialą skatinti tvarų ekonominį augimą ir spręsti aktualias visuomenės problemas. Norint, kad jis klestėtų, būtina stipri paramos infrastruktūra, koordinuotos pastangos - poveikio matavimo mokymai, supaprastintos teisinės procedūros ir visuomenės švietimo kampanijos, kurios padėtų keisti požiūrį į socialinį verslą.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Struktūrinių Reformų Poveikio Tyrimas
Svarbiausių šalies reformų poveikio tyrimą atliko VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP). Tyrimo grupės vadovas dr. Klaudijus Maniokas pažymėjo, kad „ne viską galima paversti skaičiais“.
Atlikome makroekonominį modeliavimą, kurio tikslas buvo sugaudyti tuos antrinius efektus, poveikius, ir pasižiūrėti, ką visos šešios struktūrinės reformos gali duoti kartu.
Tyrime dalyvavęs ESTEP analitikas Titas Budreika tikino, kad prielaidos atliktos remiantis Vyriausybės ir Finansų ministerijos pateiktais rodikliais ir tikslais. Jis skaičiuoja, kad dėl reformų Lietuva galėtų tikėtis 1,2 milijardo eurų papildomų tiesioginių užsienio investicijų, mažesnis darbo santykių apmokestinimas 250 milijonų eurų paliks darbuotojų piniginėse.
Šešėlinės ekonomikos mažinimo reforma, anot jo, valdžios pajamas padidins apie 520 mln. eurų per trejus metus, tačiau remiantis TVF studijomis, tai gali lemti mažesnį privatų vartojimą, kadangi žmonės šešėlyje uždirbtas pajamas išleidžia oficialioje ekonomikoje.
Iš viso tyrimo metu buvo įvardytos 7 naudos, didžiausią naudą teiks mokesčių reforma. Skaičiuojama, kad reforma įgyvendina 14 iš 18 Lietuvai pateiktų tarptautinių institucijų, tokių kaip EK, EBPO ar TVF, rekomendacijų. Didžiausias reformos poveikis Lietuvos ekonomikai bus juntamas tik 2025-2027 metais, kuomet reformos lems maždaug 2 proc. BVP padidėjimą, arba apie 1,2 milijardo, sako tyrimo autoriai.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Viliamasi, kad reformos išsaugos ir naujai sukurs 26 tūkst. darbo vietų, ir taip nedarbą sumažins 1,6 proc. punkto. Nors reformos metu Vyriausybė mažino mokesčius, vertinama, kad biudžetas dėl to papilnės 300 milijonais eurų iki 2030 metų dėl antrinių efektų - mažesnio šešėlio, ekonomikos ir vartojimo augimo.
Tyrimo metu nustatyta, kad švietimo reforma ilguoju laikotarpiu BVP papildomai padidins 2,8 proc. Tikimasi, kad ateityje pradės stipriai didėti būsimų pensininkų pajamos, kai jie pradės atsiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas - tai teigiamai veiks ekonomiką. Dėl inovacijų reformos tikimasi daugiau patentų. Paskutinė įvardyta nauda - dėl struktūrinių reformų geriau ir efektyviau bus investuojamos lėšos.
Finansų ministerija informavo, kad visų struktūrinių reformų poveikio Lietuvos makroekonominiams rodikliams vertinimo kaina - 28099 eurai be PVM (34 tūkst. eurų su PVM). Tyrimas apima ne tik mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo reformų vertinimą, bet visą struktūrinių reformų paketą (švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo, pensijų srityse.
Struktūrinių Reformų Poveikio Vertinimas
| Reforma | Poveikis BVP (2025-2027 m.) | Numatomas darbo vietų skaičius | Poveikis biudžetui (iki 2030 m.) |
|---|---|---|---|
| Mokesčių reforma | +2% | +26,000 | +300 mln. eurų |
| Švietimo reforma | +2.8% (ilguoju laikotarpiu) | N/A | N/A |
| Šešėlinės ekonomikos mažinimas | N/A | N/A | +520 mln. eurų (per 3 metus) |
Europeizacijos Tyrimai Lietuvoje
Šio mokslinio projekto tikslas - išnagrinėti, įvertinti ir paaiškinti Lietuvos europeizaciją, t.y. politinius, ekonominius ir institucinius pokyčius „naujosios Europos“ - pokomunistinių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių, tapusių ES narėmis 2004 ir 2007 m. - europeizacijos kontekste.
Pokyčiai nagrinėti valstybės santvarkos, politikos ir viešosios politikos (angl. polity, politics and policy) lygmenyse išskiriant (1) tapatybės ir demokratijos kokybės ir (2) institucijų ir viešosios politikos aspektus.
Tyrimas įvertino pokyčius Lietuvoje po narystės ES, nustatė politinių, ekonominių ir institucinių pokyčių pobūdį, taip pat paaiškino vykstančius pokyčius ir jų pobūdį tarptautiniais ES bei kitų tarptautinių veikėjų (NATO) ir vidaus veiksniais, pritaikant pagrindines europeizacijos mechanizmų sąvokas: atitikimo laipsnis, resursų perskirstymas, socializacija, reguliacinė konkurencija ir institucinis prisitaikymas.
Projekto metu suformuluotas ir empiriškai patikrintas modelis, leidžiantis kompleksiškai įvertinti ir paaiškinti kaitos procesus, atlikta europeizacijos procesų analizė.
ES Parama ir Integracija
Lietuvos išsivystymas pasiekė tokį lygį, kai tolesnis ekonomikos augimas yra tiesiogiai priklausomas nuo pokyčių švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių problemų sprendimo srityse.
Pirmasis narystės dešimtmetis buvo didelės finansinės paramos dešimtmetis, taip pat nebaigtų integracijos projektų laikas: stojimo į Šengeno erdvę, fizinių susijungimų energetikos, transporto srityse. 2016-ųjų pradžioje praktiškai buvo išspręsta visa stojimo į Europos Sąjungą darbotvarkė.
Per dešimtmetį pagal skurdo ir nelygybės rodiklius praktiškai nepajudėjome. Tolesnis ėjimas pirmyn, tikintis, kad gaminsime geriau, parduosime brangiau ir uždirbsime daugiau, neatskiriamas nuo mus siejančios socialinės infrastruktūros.
Infrastuktūros projektus sykį išbandžius, po to sėkmingai galima dauginti, o socialinėje srityje viskas nėra taip paprasta, nes turime reikalą su žmonių grupėmis. Čia egzistuoja baimė suklysti ar išgirsti blogų dalykų, o rezultatas nėra iš anksto pamatuojamas. Todėl čia per didelė baimės nuotaika, kad jei nepavyks, tai viskas blogai. Su protingomis investicijų sumomis tolerancijos rizikai galėtų būti daugiau.
ES struktūrinė parama. Savivaldybių projektai 2010
tags: #europos #socialiniai #teisiniai #ir #ekonominiai #projektai