Lietuvos Respublikos Seimui ratifikavus Tarptautinės darbo organizacijos (toliau - TDO) konvenciją Nr. 154 „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“ ir Europos socialinę chartiją (pataisytą), Lietuva, kaip ir kitos prie šių tarptautinių teisės aktų prisijungusios valstybės, įsipareigojo įstatymuose įtvirtinti mechanizmą, skatinantį kolektyvinį sutartinį darbo santykių reguliavimą.
Šiame straipsnyje siekiama atskleisti kolektyvinio sutartinio teisinio reguliavimo skatinimą Lietuvoje bei įvertinti kai kurias Darbo kodekso nuostatas teisės taikymo aspektu.
Kolektyvinės sutarties teisinė prigimtis ir reguliavimas
Straipsnyje atskleidžiama kolektyvinės sutarties teisinė prigimtis, analizuojamos Darbo kodekso nuostatos, skatinančios kolektyvinių sutarčių sudarymą, t. y. nuostatos, kuriomis įtvirtinamas:
- Alternatyvus teisinis reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis (kuriam esant įstatymų nustatytas ir (arba) poįstatyminis valstybinis teisinis reguliavimas konkretiems darbo santykiams nenumatytas).
- Pagrindinis teisinis reguliavimas kolektyvinėmis sutartimis (kurio neįtvirtinus kolektyvinėje sutartyje konkretūs darbo santykiai liktų visai nesureguliuoti).
Taip pat analizuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jas taikant.
Kas yra kolektyvinės derybos? | Žmogiškųjų išteklių valdymas | Verslo profesoriaus patarimai
Lietuva, ratifikavusi Europos socialinę chartiją (pataisytą), įsipareigojo užtikrinti veiksmingą kolektyvinių derybų teisę. Tai reiškia, kad valstybė turi skatinti darbdavius ir darbuotojus derėtis dėl darbo sąlygų ir užmokesčio, sudarant kolektyvines sutartis.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
ESF projektai Lietuvoje, skirti socialinei įtraukčiai ir užimtumui.
Darbo kodeksas numato tam tikras garantijas darbuotojų atstovams, dalyvaujantiems kolektyvinėse derybose, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų laisvai ir nepriklausomai atstovauti darbuotojų interesams.
Darbo kodekso nuostatos
Darbo kodeksas nustato pagrindus kolektyvinių sutarčių sudarymui ir turiniui, įtvirtindamas šias nuostatas:
- Kolektyvinės sutartys gali būti sudaromos įmonės, šakos ar nacionaliniu lygiu.
- Sutartyse gali būti nustatomos geresnės sąlygos darbuotojams nei numatyta įstatymuose.
- Kolektyvinės sutartys yra privalomos darbdaviui ir visiems įmonės darbuotojams.
Socialinis dialogas Lietuvoje.
Šios nuostatos yra skirtos užtikrinti, kad kolektyvinės sutartys būtų veiksminga priemonė gerinti darbuotojų darbo sąlygas ir užtikrinti jų teises.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs kolektyvinių sutarčių svarbą, aiškindamas, kad jos yra vienas iš pagrindinių socialinės partnerystės įrankių, leidžiančių darbuotojams ir darbdaviams susitarti dėl abipusiai naudingų sąlygų.
Teismas taip pat yra nurodęs, kad kolektyvinės sutartys turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tikslą - užtikrinti socialinę taiką ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
tags: #europos #socialine #chartija #pataisyta #taikymas #lietuvoje