Europos socialinė chartija (pataisyta) yra vienas iš svarbiausių Europos Tarybos dokumentų, kuriame nuosekliai išdėstytos pagrindinės žmonių socialinės-ekonominės teisės. Dėl to šį dokumentą specialistai kartais vadina Europos socialinių teisių konstitucija. Iš viso Chartijoje yra 98 nuostatos, iš kurių Lietuva ratifikavo 86. Ratifikavusios valstybės įsipareigoja reguliariai teikti ataskaitas apie jos įgyvendinimą Europos socialinių teisių komitetui. Tačiau šis komitetas neturi galios tiesiogiai priversti valstybes vykdyti Chartijoje numatytus įsipareigojimus ar skirti nuobaudas už jų nevykdymą.
Šiuo metu, siekiant įveikti COVID-19 pandemiją, vykdyti būtinas reformas ir greičiau įgyvendinti ekologinę bei skaitmeninę pertvarkas, aktualu patvirtinti socialinių taisyklių sąvadą, kuris užtikrintų kartų solidarumą ir teisingą socialinio modelio veikimą. Šis taisyklių sąvadas skatintų užtikrinti, kad verslininkams, besirūpinantiems savo darbuotojais, būtų atlyginama, o dėmesys būtų sutelktas į darbo vietų kūrimą ir galimybių atvėrimą. Taip pat svarbu, kad įgūdžiai, inovacijos ir socialinė apsauga būtų traktuojami kaip vienodai svarbūs elementai.
Europos Komisijos požiūris į socialinę pertvarką
Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen 2021 m. sausio 20 d. pažymėjo, kad perėjimas prie žalesnės, teisingesnės ir įtraukesnės ateities sukels trumpalaikių sąnaudų ir iššūkių. Todėl ypač svarbu stebėti pokyčius ir padėti bendruomenėms bei asmenims prisitaikyti prie naujojo pasaulio. Socialiniai klausimai turi sulaukti didelio dėmesio, nes tik taip bus užtikrintas teisingas perėjimas prie naujų ekonominių ir socialinių sąlygų.
Europos vadovų taryba bei Europos Parlamentas patvirtino, kad tvirtos socialinės Europos esmė - žmonės ir jų gerovė. Europoje užtikrinama pasaulinė lygybė, aukšti darbo sąlygų standartai ir plati socialinė apsauga. Europos socialinė rinkos ekonomika grindžiama konkurencingu tvarumu, siekiant sukurti tvarų integracinį augimo modelį, kuris duotų naudą tiek žmonėms, tiek planetai.
Socialinės Europos modelis ir iššūkiai pandemijos laikotarpiu
COVID-19 pandemija paskatino daug drastiškų pokyčių darbo rinkoje, švietime, ekonomikoje ir socialinėje apsaugoje. Šiuo metu Europoje didelis dėmesys skiriamas siekiui išlaikyti veikiančią socialinės rinkos ekonomiką, kurioje būtų sukurtos orios darbo vietos ir užtikrinta apsauga prireikus. Devyni iš dešimties europiečių mano, kad socialinė Europa yra svarbi ir kad joje turi būti užtikrintos lygios galimybės dalyvauti darbo rinkoje, teisingos darbo sąlygos bei socialinė apsauga.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Europos Sąjungos atsakas į pandemiją buvo ryžtingas ir vieningas. Valstybėms narėms skirta parama leido įgyvendinti trumpalaikes užimtumo rėmimo priemones bei išsaugoti darbo vietas. Tai padėjo stabilizuoti užimtumą, pajamas ir ekonomiką bei parodė solidarumo svarbą ateinant į žalesnį ir skaitmeninį dešimtmetį.
Socialinių taisyklių sąvado svarba
Tolesnis Europos socialinių taisyklių sąvado tobulinimas ir priėmimas yra viena svarbiausių priemonių, leidžiančių reaguoti į sparčiai kintančią socialinę realybę. Šis sąvadas užtikrintų kartų solidarumą, sukurtų galimybes ir atlyginimą verslininkams, kurie rūpinasi savo darbuotojais, bei skatintų darbo vietų kūrimą ir geresnes darbo bei gyvenimo sąlygas.
Socialinių teisių stiprinimas turi vykti visose ES politikos srityse, kaip įtvirtinta Sutartyse. Tai leistų užtikrinti, kad klimato neutralumo, skaitmeninimo ir demografinių pokyčių poveikis būtų socialiai tinkamas ir teisingas, suderintų Europos žaliajį kursą su socialiniu teisingumu.
Europos socialinių teisių ramstis
Dvidešimt Europos socialinių teisių ramstžio principų yra svarbus orientyras, kuriuo grindžiama šiuolaikinė socialinė politika Europoje. Šie principai apibrėžia esmines teises ir tikslus, reikalingus veiksmingai darbo rinkai ir socialinėms sistemoms XXI amžiuje. Vieni principai pakartoja jau įtvirtintas teises, kiti kelia ateities tikslus, siekiant spręsti technologinės, socialinės ir ekonominės raidos iššūkius.
Ramstis yra esminis įrankis, kurio įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo valstybių narių atsidavimo užimtumo, įgūdžių ir socialinės politikos srityse. ES lygmens veiksmai papildo nacionalinius veiksmus, o tam Komisija parengė veiksmų planą, kuris įgyvendinimą skatins koordinuojant su valstybių narių, socialinių partnerių ir kitų interesų grupių pastangomis.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Socialiniai tikslai iki 2030 m.
Komisija nustatė tris pagrindinius ES užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos tikslus, kuriuos reikia pasiekti iki 2030 metų. Šie tikslai atitinka JT darnaus vystymosi uždavinius ir bus palaikomi finansine parama pagal 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą bei iniciatyvą „Next Generation EU“.
- Bent 78 % žmonių turėtų būti įsidarbę (2019 m. užimtumas - 73,1 %).
- Lyčių užimtumo skirtumas turi būti sumažintas bent perpus, lyginant su 2019 m.
- Nedirbančių ir nesimokančių 15-29 metų jaunų žmonių dalis turi sumažėti nuo 12,6 % iki 9 %.
Siekiama taip pat skatinti įtraukesnį užimtumo augimą, įtraukiant į darbo rinką vyresnio amžiaus asmenis, neįgaliuosius, kaimo gyventojus, LGBTIQ bendruomenę, romus bei kitas ypač socialiai pažeidžiamas grupes. Be to, būtina skatinti darbingo amžiaus gyventojų mokymąsi ir įgūdžių kėlimą, ypač siekiant pasirengti žaliosioms ir skaitmeninėms darbo vietoms.
Užimtumo, įgūdžių ir mokymosi svarba
Įgūdžiai yra kertinis veiksnys, leidžiantis žmonėms prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir inovacijų. Nepaisant to, kasmet mokymuose dalyvauja mažiau nei 40 % suaugusiųjų, o jaunimas dažnai turi menkus įgūdžius arba nepratęsia vidurinio išsilavinimo. Tinkamai užtikrinus bazinius ir universalinius įgūdžius pradiniame švietime bei skatinant suaugusiųjų nuolatinį tobulėjimą, bus galima sumažinti nedarbą ir skatinti socialinį teisingumą.
Moterims vis dar tenka didžiausia priežiūros našta, joms sudėtinga išlikti darbo rinkoje, o tai turi įtakos jų darbo užmokesčiui ir pensijoms. Moterų atlyginimas vidutiniškai yra 14 % mažesnis už vyrų, o jaunimo nedarbas ir socialinės atskirties problemos išlieka didelės.
| Rodiklis | 2019 m. duomenys | 2030 m. tikslas |
|---|---|---|
| Užimtumas (20-64 m.) | 73,1 % | ≥ 78 % |
| Jaunimo nedarbas (15-29 m.) | 12,6 % | 9 % |
| Lyčių užimtumo skirtumas | --- | Sumažinti bent perpus |
| Dalyvavimas suaugusiųjų mokymuose | 37 % (2016 m.) | 60 % |
| Žmonių, patiriančių skurdo riziką | ~91 mln. | 15 mln. mažiau |
Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas
Per pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje pavyko sumažinti skurdo ir socialinės atskirties riziką: 2019 m. tokią riziką patyrė apie 91 mln. žmonių, daugmaž 12 mln. mažiau nei 2008 metais. Tačiau nepavyko pasiekti „Europa 2020“ strategijoje numatyto tikslų sumažinti riziką bent 20 mln. žmonių.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Dėl COVID-19 pandemijos finansinio nesaugumo ir skurdo rizika gali augti, todėl iki 2030 m. numatytas tikslas išvaduoti iš skurdo ar socialinės atskirties bent 15 mln. žmonių, iš jų - 5 mln. vaikų, yra itin svarbus siekis išlaikyti Europos socialinę pažangą ir lyderystę gerovės srityje.
ES institucijų ir valstybių narių vaidmuo socialinėje politikoje
Europos Komisija, remdamasi ekspertų bei piliečių konsultacijomis, rengia veiksmų planus socialinių teisių ramstčio įgyvendinimui. Šie planai orientuoti į koordinuotą veiklą su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais, regionų ir vietos valdžia bei pilietine visuomene.
Svarbus įrankis yra ir Europos semestras, kuris pateikia gaires ir rekomendacijas stiprinti socialinį aspektą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, pasitelkiant ES finansinę paramą ir techninę pagalbą. Taip stiprinamos valstybėms narėms reikalingos reformos ir investicijos.
Socialinė Europa išlieka svarbia konkurencingos ekonomikos ir piliečių gerovės pagrindu, todėl ypatingas dėmesys skiriamas kvalifikuotos darbo jėgos formavimui, gebančiai vykdyti ekologinę ir skaitmeninę pertvarką bei prisitaikyti prie nenutrūkstamų pokyčių.
JAV narystės Europos socialinėje chartijoje kontekstas
Europos socialinė chartija yra Europos Tarybos dokumentas, tad narystė ir dalyvavimas šios chartijos įgyvendinime yra būdingi Europos Tarybos valstybėms narėms. JAV nėra Europos Tarybos narė, todėl ji nėra ir Europos socialinės chartijos narė.
Tačiau JAV ir Europos Sąjunga palaiko glaudžius politinius ir ekonominius ryšius, todėl socialiniai principai, tokie kaip darbo teisės, socialinė apsauga bei teisė į sąžiningas darbo sąlygas, yra svarbūs ir transatlantiniame dialoge. Toks bendradarbiavimas prisideda prie geresnių socialinių standartų sklaidos ir abipusio supratimo.
Remiantis šia socialinės chartijos svarba Europoje ir jau pasiektu pažangiu socialinių teisių ir apsaugos modeliu, JAV gali semtis vertingos patirties stiprinant savo socialinę politiką, ypač sparčiai besikeičiančioje globalioje ekonomikoje. Tarpvalstybinis dialogas ir partnerystės ateityje gali padėti gerinti socialinius standartus ir skatinti teisingus darbo santykius.
Per ateinančius metus ir dešimtmečius svarbu siekti nuolatinio socialinių normų modernizavimo, aktyviai laikantis solidarumo principų, užimtumo skatinimo, socialinės įtraukties ir teisingos apsaugos visiems Europos šalių gyventojams, taip pat skatinant dialogą su kitomis pasaulio šalimis, įskaitant ir JAV.
tags: #europos #socialine #chartija #jav #nepriklauso