Vienas iš kertinių uždavinių Europos Sąjungoje - užtikrinti tinkamą, saugų ir orumą atitinkantį darbą su atitinkamu atlygiu. Ši tema glaudžiai susijusi su Europos socialine chartija ir su ES lygmeniu priimtomis priemonėmis dėl darbo užmokesčio, darbo sąlygų, mokymų ir socialinės apsaugos.
Teisinis pagrindas: teisės į tinkamas darbo sąlygas ir teisėtas pajamas
1 dalis nurodo, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas. Ši nuostata remiasi Direktyva 89/391/EEB bei Socialinės chartijos ir Bendrijos teisių chartijos atitinkamais straipsniais.
Įvairiose valstybėse narėse užfiksuoti konkretūs įstatyminiai įsipareigojimai dėl darbo užmokesčio, darbo laikų, poilsio ir socialinės apsaugos aspektų. Pavyzdžiui, Portugalijos konstitucija ir kt. šalys įtvirtina teisę į deramai užmoktą darbą, saugias darbo sąlygas, teisę į poilsį ir socialinę apsaugą. Taip pat pabrėžiama būtinybė užtikrinti minimalaus užmokesčio normą, darbo laiko ribas, moterų ir jaunimo apsaugą, specialias sąlygas darbe fiziniais ar sveikatos sunkumais susiduriantiems asmenims, taip pat socialines teises emigrantams ir studentams.
Europos socialinių teisių ramstis: tikslai iki 2030 metų
ES siekia įgyvendinti tris pagrindinius užimtumo, įgūdžių ir socialinės apsaugos tikslus, derančius su JT darnaus vystymosi tikslais. Šie tikslai orientuoti į:
- užimtumo rodiklių gerinimą iki 78% arba daugiau 20-64 metų gyventojų;
- įgūdžių tobulinimą, didinant dalyvavimą mokymuose ir profesiniame mokyme bent 60% suaugusiųjų;
- socialinę apsaugą ir skurdo mažinimą, siekiant išvaduoti nuo skurdo arba socialinės atskirties didesnes grupes ir pasiekti aiškią konvergenciją tarp regionų.
Šie tikslai remiasi socialinio teisinio ramsčio principais, kurie skatina investicijas į aukštos kokybės švietimą, įgūdžių ugdymą, inovacijas, visapusišką socialinį saugumą ir darnią ekonominę plėtrą.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Veiksmų planas ir finansavimas
Komisija siūlo konkrečius ES veiksmus per 2021-2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ir iniciatyvą Next Generation EU. Planas detalizuoja tris ES lygmens tikslus iki 2030 m., įtraukiant socialinį ramsčią į nacionalinius gaivinimo ir atsparumo planus ir Sanglaudos politikos fondų programas. Skiriamas dėmesys moterų užimtumo lygybei, skaidrumui dėl darbo užmokesčio, jaunimo garantijoms, platformų darbuotojų teisių reguliavimui ir įgūdžių skaitmeniniam bei ekologiniam sektoriui lavinimui.
Darbo užmokestis, lyties lygybė ir skaidrumas
Europos Sąjunga įsipareigojo užtikrinti derų darbo užmokestį, kuris suteiktų pakankamą pragyvenimą ir skatintų lyčių lygybę. Skaitmeninėse platformose dirbančių žmonių statusas turi būti aiškiai apibrėžtas: kas yra samdomas darbuotojas, o kas - savarankiškai dirbantis asmuo. Tai lemia teisę į socialinę apsaugą, sveikatos draudimą, atostogas, nedarbo išmokas ir kt.
Taip pat numatytos skaidrumo taisyklės dėl darbo užmokesčio: įmonėse, kuriose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų, turi būti skelbiama informacija apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus.
Kevinų įsitraukimo ir mokymų svarba
Svarbu didinti suaugusiųjų dalyvavimą mokymuose iki bent 60% per metus, siekiant auginti įsidarbinamumą, skatinti inovacijas ir užtikrinti socialinį teisingumą. Be to, reikia didinti įgūdžių paklausą ir atsižvelgti į jaunimo įgūdžių trūkumą bei nemažą skurdą ir socialinę atskirtį, kuriuos pandemija tik paaštrino.
Nuo 2013 m. Europos jaunimo garantijų iniciatyva padėjo išsikelti darbo pasiūlymus, mokymus ar stažuotes per keturis mėnesius po darbo netekimo arba mokslų pabaigos. Nuo 2022 m. laikinoji apsauga suteikta daugiau kaip 4 mln. ukrainiečių, taip pat stiprinami gebėjimai kilti į darbo rinką.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Socialinis ramsčio įgyvendinimas ir pasaulinės tendencijos
Dauguma priemonių, kuriomis siekiama tikslų iki 2030 m., priklauso valstybėms narėms, tačiau ES lygmuo suteikia papildomas galimybes, finansinę paramą ir techninę patarimą. ES lygmens veiksmai gali papildyti nacionalinius sprendimus, o per 2017-2024 metus vykdyti veiksmai ir konsultacijos su piliečiais, socialiniais partneriais bei regionais padeda siekti socialinių tikslų.
COVID-19 krizė parodė, kad būtina stiprinti užimtumo apsaugą, skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, skatinti bendradarbiavimą visais lygiais. Komunikacijos ir investicijos į įgūdžių tobulinimą bei socialinę apsaugą turėtų tęstis ir toliau, kad Europa išliktų konkurencinga, teisinga ir įtraukli.
- Įtraukti visų lygių valdžios institucijas į socialinės chartijos įgyvendinimą.
- Stiprinti socialinius partnerius ir pilietinę visuomenę.
- Reguliariai peržiūrėti socialinių rodiklių suvestinę ir pritaikyti priemones pagal progresą.
Iki 2030 m. tikslai apima žmogaus užimtumo skaičių, švietimo ir įgūdžių plėtrą, skurdo mažinimą bei socialinę įtrauktį. Šie tikslai turi būti įgyvendinami kartu su nacionaliniais planais, įtraukiant planus ekonominiam gaivinimui ir atsparumui didinti, laikantis JT ir ES gairių.
ES teisės poveikis piliečiams
ES teisės aktais užtikrinamos teisės dirbti kitoje ES šalyje be papildomų leidimų, vienodos teisės į užmokestį, socialinę apsaugą ir pensijas, taip pat teisė būti laikomam krašto ar regiono teisiniu pagrindu. Pavyzdžiui, ES siūlo pagalbą per įvairias sistemas: Europass CV, profesinės kvalifikacijos pripažinimą, EURES duomenų bazę ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kur ir kaip gauti socialinę paramą, skaidrią informaciją apie mokesčius ir teisę į vienodas galimybes.
Socialinis teisių ramsčio poveikis skurdui ir žmogiškajam kapitalui
Nors skurdo ir socialinės atskirties rodikliai 2019 m. buvo didesni tarp tam tikrų grupių, ES tikslai įpareigoja valstybėms narėms siekti tolesnės konvergencijos vykdant reformas ir investuodant į švietimą, įgūdžių įgijimą ir socialinę apsaugą. Pandemijos laikotarpiu kai kurie rodikliai gali pablogėti, todėl būtina intensyvinti pastangas iki 2030 m. pasiekti trijų pagrindinių tikslų rinkinį.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Mažinimas išlygų: minimalaus atlyginimo ir kolektyvinės derybos
Drausminant didelę ekonominę nelygybę, svarbu toliau skatinti tinkamą minimalaus atlyginimo lygį ir kolektyvines sutartis. Direktyva dėl tinkamų minimalių atlyginimų (2022) paskatino įvairias šalis peržiūrėti savo minimalų atlyginimą ir užtikrinti didesnį atlyginimų teisingumą. ETUC ragina Teisingumo teismą laikytis savo jurisprudencijos ir užtikrinti Direktyvos įgyvendinimą visapusiškai.
Taip pat svarbu užtikrinti, kad teises turėtų visi darbuotojai - nuo socialinės apsaugos iki saugaus darbo užmokesčio, o nediskriminavimas dėl lyties, rasės ar kitų pagrindų yra įtvirtintas ES teisėje.
tags: #europos #socialine #chartija #atlyginimas