Pastaraisiais metais terminas socialinė inovacija vis dažniau skamba viešojoje politikoje, versle ir akademinėse diskusijose. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, projektus ir sprendimus, kurie ne tik sprendžia aktualias socialines problemas, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei. Tai teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė, pabrėždama, kad socialinės inovacijos - tai naujovės, kurių tikslas yra teigiamai paveikti visuomenę.
Socialinės inovacijos yra kintančios ir apima įvairias sritis, todėl jų apibrėžti nėra lengva. Jos gali būti tiek technologinės naujovės, tiek nauji modeliai, metodai ar projektai, kurie sprendžia problemas, neprieinamas tradicinėms rinkos ar valstybės priemonėms. Dažnai jos vystomos ir veikia bendradarbiavimo tarp viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės sektorių pagrindu.
Socialinių inovacijų koncepcijos raida
Ankstyviausi socialinių inovacijų pavyzdžiai randami jau XIX a., siekiant spręsti tuometines socialines problemas per naujas socialines reformas. Tuo metu socialinės inovacijos buvo suvokiamos kaip naujovės, kurios skatins socialinius ir politinius pokyčius, revoliucijas bei priešinasi konservatyvioms visuomenės palaikymo priemonėms. Pavyzdžiui, Auguste Comte švietimo idėjos ir įstatymai dėl darbo santykių, darbo sąlygų bei sąjungų buvo to meto socialinių inovacijų pavyzdžiai.
XX a. socialinės inovacijos sparčiai plėtėsi, tačiau konceptualus lūžis, kaip atskiros sąvokos ir politikos krypties, įvyko XXI a. pradžioje. 2010 m. Europos Komisijos Politikos patarėjų biuras (BEPA) iškėlė idėją, kad socialinė inovacija yra ne tik priemonė, sprendžianti socialinę problemą, bet ir tikslas, stiprinantis bendruomenės gebėjimą veikti - tai žmonių sugalvotos ir bendrai įgyvendintos idėjos (angl. „grassroots innovation“, „co-creation“).
Pagal BEPA, socialinė inovacija apima naujas idėjas, produktus, paslaugas ar modelius, kurie vienu metu tenkina socialinius poreikius bei kuria naujus socialinius santykius ir bendradarbiavimo formas. Šis dvigubas tikslas skiria socialines inovacijas nuo socialinio verslo, kuris akcentuoja finansiškai tvarų modelį ir pelną, bei nuo tradicinės nevyriausybinės organizacijos veiklos, kuri nebūtinai yra inovatyvi.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Tyrėjai įvardija socialines inovacijas įvairiai: nuo pragmatinių požiūrių, kuriame svarbiausia socialinė nauda, iki sisteminių pokyčių galios struktūrose. Visoms jas vienija naujumas, socialinės vertės kūrimas bei bendruomenių ar suinteresuotųjų dalyvių įtraukimas.
Europos Sąjungos politika socialinių inovacijų srityje
Dėl savo poveikio ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau vertinamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę, įtraukią ir teisingesnę visuomenę. Tai atsispindi ir Europos Sąjungos (ES) politikoje bei programose. 2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija patvirtino Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP), kuris numato iki 2030 m. išnaudoti socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, plečiant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Vienas iš šio plano punktų - Europos socialinių inovacijų kompetencijų centro įkūrimas.
Be to, 2021 m. buvo priimtas ESF+ reglamentas (EU 2021/1057), įpareigojantis kiekvieną ES valstybę narę turėti bent vieną socialinės inovacijos prioritetą, kuris galėtų gauti iki 95 % finansavimo iš ES fondų. Tokiu būdu stiprinama socialinių inovacijų padėtis ir suteikiamos realios finansinės galimybės kurti ir plėtoti naujoves.
Projektų paraiškos socialinėms inovacijoms plėtoti vertinamos pagal socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą, plėtros galimybes. Stebėsenos sistemoje naudojami ir specifiniai rodikliai, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičius, inovacijų perėjimo į mastelį procentas, naujų tarpsektorinių partnerysčių skaičius. OECD siūlomas Starting, Scaling and Sustaining Social Innovation (3S) modelis padeda sistemingai kurti socialinės inovacijos ekosistemą ir išvengti bandomojo projekto fazės problemų.
Europos Sąjungos finansuojami socialinių inovacijų pavyzdžiai
Vienas iš ryškių socialinių inovacijų projektų - Europos horizonto programos įgyvendinamas projektas „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (angl. Change Hubs for Ecosystemic Social Solutions, CHESS). Šiame projekte Lietuvą atstovauja Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), aktyvi socialinių inovacijų srityje. Projekto tikslas - išnaudoti socialinių inovacijų potencialą, gerinti jų praktinį pritaikymą ir stiprinti bendradarbiavimą socialinių inovacijų ekosistemose Slovėnijoje, Italijoje, Lietuvoje ir Graikijoje.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Lietuvoje CHESS orientuojasi į migrantų (pabėgėlių) integracijos problemas, tačiau įgytos žinios gali būti pritaikytos ir kitose srityse. Projekto metu organizuoti seminarai ir dirbtuvės padėjo išgirsti užsienio kilmės Lietuvos gyventojų kasdienybės iššūkius bei įvardyti barjerus, trukdančius efektyviems sprendimams. Šios veiklos taps vertingu pagrindu naujoms integracijos programoms ir socialinių inovacijų plėtrai Lietuvoje.
Praktiniai socialinių inovacijų pavyzdžiai Lietuvoje
Socialinės inovacijos Lietuvoje atsispindi įvairiose iniciatyvose. Pavyzdžiui, Antakalnyje, Vilniuje, įsteigtas pirmasis miesto bendruomenės daržas „Antakalniečių sodas“, skatinantis alternatyvų kaimynų bendravimą ir bendradarbiavimą.
Kitas inovatyvus sprendimas - „Anoniminis supynių judėjimas“, kuriame architektų grupė be oficialių leidimų įvairiuose Lietuvos miestuose instaliavo supynes kaip erdvės žaidimams ir bendravimui. Taip pat plačiai išplitusi biblioteka „Little Free Library“, į Lietuvą atvežta iš Olandijos, leidžia dalintis knygomis ir kuria bendruomeniškumo jausmą.
Socialinis verslas kaip socialinių inovacijų dalis
Socialinis verslas Lietuvoje yra svarbi socialinių inovacijų dalis. Jis apima organizacijas, kurios siekia spręsti socialines ar aplinkosaugos problemas taikydamos finansiškai tvarų verslo modelį. Socialinis verslas perima socialinės atsakomybės verslo modelius ir nevyriausybinių organizacijų bruožus: pelno siekimo siekis čia dera su socialinių problemų sprendimu.
Pirmasis socialinio verslo principus apibrėžė ekonomistas dr. Muhammad Yunus, gavęs Nobelio taikos premiją už mikro-kreditavimo sistemą, leidžiančią skurstantiems žmonėms besivystančiose šalyse pradėti smulkaus verslo veiklą be paskolos užstato.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Lietuvoje socialinio verslo aplinka pradėjo formuotis nuo 2012 m., kai organizuoti pirmieji socialinio verslo renginiai ir įkurtos iniciatyvos, skatinančios naujų socialinių verslų augimą. 2014 m. buvo surengtas pirmasis socialinio verslo forumas, o po to patvirtinta socialinio verslo koncepcija Lietuvoje. 2016 m. pradėtos investicijos į socialinį verslą bei įkurtos specialios skatinimo programos („Socifaction“, „Reach for Change“).
Socialinio verslo modelių pavyzdžiai
- Atskirtas veiklos modelis - verslo ir socialinės veiklos atskyrimas. Pavyzdys: „Humana“, „Jerry Botlle“ daugkartinio naudojimo vandens buteliukų gamyba.
- Suderintos veiklos modelis - komercinė ir socialinė veikla integruotos, siekiant maksimalaus socialinio poveikio. Pavyzdžiai: „Mano Guru“ - kavinė ir profesinės reintegracijos programa; „Socialinis taksi“ - transporto paslauga neįgaliesiems.
Europos Sąjungos finansavimo galimybės socialinėms inovacijoms
Europos Sąjunga finansuoja socialines inovacijas per įvairias programas ir fondus. Lietuvos socialinių inovacijų kūrėjai gali pasinaudoti ESF+ fondų skiriamu finansavimu, kuris akcijuojamas įvairiems socialiniams prioritetams įgyvendinti, įskaitant ir socialines inovacijas.
Vienas naujausių finansinių instrumentų yra Investavimas į poveikį, kurio tikslas - skatinti investicijas į socialinio poveikio teikiančius subjektus, įskaitant socialinius verslus, poveikio įmones ir startuolius.
Kvietimai teikti paraiškas apima įvairias sritis: jaunimo iniciatyvas aktyvumo skatinimui, skaitmeninių sprendimų jaunųjų novatorių atlyginimus, labdaros projektus vaikų ir jaunimo sveikatai gerinti, teisės prieglobsčiui gerinimui, pilietinės visuomenės organizacijų stiprinimui ir kt.
Taip pat egzistuoja kvietimai remti mažos apimties bendruomenių iniciatyvas klimato kaitos, atsinaujinimo ir teisingo perėjimo srityse, socialinių inovacijų plėtrą, investicijas į skaitmenines ir pažangias technologijas MVĮ transformacijai.
| ES finansavimo priemonė | Finansavimo suma | Skirtinė sritis |
|---|---|---|
| Europos socialinis fondas + (ESF+) | 101,2 mlrd. EUR | Užimtumas, socialinė įtrauktis, įgūdžių ugdymas |
| Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas | 1,6 mlrd. EUR | Darbo rinkos restruktūrizavimas |
| Teisingumo, teisių ir vertybių fondas | 947 mln. EUR | Teisės apsauga, pilietinė visuomenė |
| Labdaros ir nevyriausybinių jaunimo organizacijų dotacijos | iki 100 000 GBP | Vaikų ir jaunimo sveikata bei švietimas |
Socialinių inovacijų vaidmuo švietime ir ateities perspektyvos
Siekiant stiprinti veiksmingą socialinių inovacijų kūrimą, svarbu ugdyti specialistus, išmanančius šių inovacijų vertę ir plėtros metodus. KTU nuo 2024 m. siūlo magistro programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, skirtą ugdyti kompetencijas socialinių inovacijų kūrėjams, socialiniams antrepreneriams ir valstybės tarnautojams. Tokie specialistai yra reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu ES projektuose.
Socialinės inovacijos padeda spręsti sudėtingas šiuolaikinės visuomenės problemas - nuo jaunimo nedarbo ir socialinės atskirties iki klimato kaitos ir maisto švaistymo. Europos Komisijos ir ES institucijų pastangos bei finansinės priemonės kuria palankią aplinką šių inovacijų plėtrai ir pritaikymui veiksmingam poveikiui visuomenėje.
tags: #europos #sajungos #socialines #inovacijos