Psichinė sveikata yra universali ir būtina klestinčioms bendruomenėms. Remiantis naujuoju „Eurobarometro“ tyrimu, devyni iš dešimties (89 proc.) tyrimo respondentų mano, kad psichikos sveikatos stiprinimas yra toks pat svarbus kaip ir fizinės sveikatos stiprinimas. Tai rodo, kad psichikos sveikatos, kaip neatsiejamos sveikatos dalies, svarbą ir būtinybę sutelkti dėmesį į ankstyvą diagnozę ir prevenciją.
Direktyvos tikslai ir pagrindinės nuostatos
Pasinaudodama gerąja užsienio šalių praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje - nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinama prie platesnį spektrą paslaugų apimančio psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, visa apimančio paciento atsigavimo (angl. recovery) priemonės. „Šis planas sudaromas kartu su pacientu, t. y. kartu su juo aptariami jo poreikiai ir tikslai bei galimi būdai, kaip juos pasiekti, įvertinamos paciento asmeninės stiprybės, pacientai motyvuojami kartu siekti maksimalaus atsigavimo“, - teigia E.
Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo, ypatingai asmenims su psichikos sveikatos sunkumais, kuriems reikalinga psichikos sveikatos priežiūra. Tad norint šią statistiką mažinti, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių“, - teigia A.
Perėjimas nuo priverstinio hospitalizavimo prie bendruomeninių paslaugų
Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, šiuo metu priverstinis hospitalizavimas sudaro 3 proc. Lietuvos patirtis, pereinant prie paciento atsigavimą skatinančių priemonių, palankiai vertinama ir matoma kitų šalių kontekste. Balandžio 22-24 d. buvo aptartos gairės ir gerosios praktikos, siekiant diegti daugiau bendruomeninių paslaugų.
Šiais metais pradedama ruoštis psichikos ir elgesio sutrikimų gydymo bendruomenėje paslaugos teikimui - tai nauja pagalbos priemonė pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Planuojama, jog kitais metais ją pradės teikti specialios mobilios komandos, sudarytos iš 10 skirtingų kvalifikacijų specialistų - gydytojo psichiatro, 6 psichikos sveikatos slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo, ergoterapeuto.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
„Žmonės, kurie dėl sudėtingos savo sveikatos būklės dažnai pakartotinai grįžta į ligoninę (taip pat ir priverstiniam gydymui), kuriems sudėtinga laikytis gydymo režimo ir taikyti savarankiško gyvenimo įgūdžius, galės gauti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą. Paslaugos bus teikiamos tiek gydymo įstaigose, tiek, prireikus, pacientų gyvenamojoje vietoje ir bendruomenėje - tad pacientui gauti pagalbą bus dar paprasčiau“, - sako E.
Paslaugų planavimas kartu su pacientu
„Šis planas sudaromas kartu su pacientu, t. y. kartu su juo aptariami jo poreikiai ir tikslai bei galimi būdai, kaip juos pasiekti, įvertinamos paciento asmeninės stiprybės, pacientai motyvuojami kartu siekti maksimalaus atsigavimo. Tiek pagalbos planas, tiek paciento būklės pokyčiai yra periodiškai aptariami su visa psichikos sveikatos centro komanda - t. y. gydytoju psichiatru, medicinos psichologu bei slaugytoja, ir visi bendrai sprendžia, kokių dar reikia paslaugų ar gydymo“, - teigia E.
Komandų infrastruktūra ir finansavimas
Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų.
Prevencija, švietimas ir stigma
Psichikos sveikatos supratimas didėja, tačiau jos supratimas nebūtinai yra tikslus, išsamus ar subalansuotas. Taip pat vis dar turime pasaulį, kuriame žmonės susiduria su stigma, diskriminacija ir iššūkiais, gaudami pagalbą. Daugelis gali kovoti tylėdami, darydami įtaką jų gerovei, santykiams, švietimui ir darbui.
Išsamios žinios apie psichikos sveikatą yra būtinas gerovės pagrindas, ypač dabartinėse pandemijos, klimato nerimo ir finansinių rūpesčių kontekste. Psichikos sveikatos supratimas ir mokymasis turėtų prasidėti anksti, namuose, mūsų šeimose ir tinkluose, mokyklose ir darbo vietose.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Europos dimensija ir visuomenės sąmoningumo skatinimas
Mental Health Europe (MHE) rengia Europos psichikos sveikatos savaitę, kurios tikslas - didinti supratimą ir mokymąsi apie psichikos sveikatą mūsų bendruomenėse, mokyklose, darbovietėse ir namuose, kad kiekvienas galėtų klestėti kiekviename gyvenimo etape. Šių metų sąmoningumo savaitės tikslas - mūsų bendruomenėse, mokyklose, darbovietėse ir namuose didinti supratimą ir mokymąsi apie psichikos sveikatą, kad kiekvienas galėtų klestėti ir klestėti kiekviename gyvenimo etape.
Statistinė perspektyva
Gerai žinoma, kad psichikos sveikatos problemos kamuoja daugiau nei vieną iš šešių žmonių visoje Europos Sąjungoje, o savižudybės yra antroji pagrindinė jaunimo mirties priežastis. Tai rodo, kad būtina sutelkti dėmesį į ankstyvą diagnozę, prevenciją ir prieinamą pagalbą bendruomenėse.
Teisės, etika ir paciento teisės
Svarbu nepamiršti, jog teikiant sveikatos priežiūros paslaugas žmogaus teisių laikymasis yra itin svarbus, užtikrinant paciento orumą, saugumą, teisę būti informuotam ir pačiam apsispręsti dėl siūlomo gydymo. Todėl direktyvos ir nacionalinės gairės pabrėžia paciento dalyvavimą, informuotą sutikimą ir galimybes pasirinkti gydymo būdus.
Alternatyvos priverstiniam gydymui
Tad norint mažinti priverstinio hospitalizavimo statistiką, būtina imtis alternatyvių kelių, kaip padėti pacientui ir įgalinti jį bei jo aplinką sveikti, mažinant priverčiamųjų priemonių skaičių. Tai apima mobilias komandas, gydymą bendruomenėje, psichosocialines intervencijas ir nuolatinę pagalbą pacientui jo gyvenamojoje aplinkoje.
| Veikla | Nauda | Įgyvendinimo priemonės |
|---|---|---|
| Bendruomeninės komandos (GBK) | Mažina pakartotinį hospitalizavimą, teikia tęstinę pagalbą | Mobilios komandos, ES lėšos, infrastruktūra |
| Paciento orientuotas pagalbos planas | Padidina atsigavimo galimybes, gerina motyvaciją | Interdisciplininė komanda, periodiniai vertinimai |
| Švietimas ir prevencija | Mažina stigmatizaciją, didina ankstyvą intervenciją | Mokyklos, darbo vietos, visuomenės kampanijos |
Praktiniai aspektai Lietuvoje
Lietuvos patirtis, pereinant prie paciento atsigavimą skatinančių priemonių, palankiai vertinama ir matoma kitų šalių kontekste. Iki 2027 m. pasitelkiant ES lėšas siekiama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų (GBK) visose Lietuvos apskrityse, apskričių centruose. Komandų steigimui (patalpų įrengimui, automobiliams ir kt.) numatyta 3,6 mln. eurų investicijų iš ES lėšų.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Planuojama, jog kitais metais specialios mobilios komandos pradės teikti paslaugas pacientams, turintiems didelę pakartotinio arba priverstinio hospitalizavimo riziką. Tai leis teikti ilgalaikę, tęstinę ir mobilią pagalbą tiek gydymo įstaigose, tiek pacientų gyvenamojoje vietoje.
Rekomendacijos praktikams ir politikams
- Diegti paciento orientuotus pagalbos planus ir užtikrinti jų periodinį peržiūrėjimą.
- Investuoti į mobilias komandas ir bendruomenines paslaugas, mažinančias priverstinio gydymo poreikį.
- Vykdyti visuomenės švietimą, pradedant nuo mokyklų ir šeimų, kad būtų mažinama stigma.
- Uždėti prioritetą žmogaus teisėms, informuotam sutikimui ir paciento dalyvavimui sprendimuose.
Psichikos sveikatos stiprinimas reikalauja plataus veiksmų spektro: nuo prevencijos ir švietimo iki prieinamų, žmogaus teises gerbiančių gydymo ir palaikymo paslaugų bendruomenėje. Europos ir nacionalinės iniciatyvos, tokios kaip planuojamos gydymo bendruomenėje komandos ir mobilios pagalbos modeliai, siekia suteikti pacientams galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą, mažinant priverstinio gydymo praktiką ir didinant atsigavimo galimybes.