Parolimpinės Žaidynės - tai renginys, skirtas fizinių, psichinių ar sensorinių negalių turintiems sportininkams. Tai antros pagal dydį pasaulyje sporto renginys po Olimpinių Žaidynių, vykstantis kas ketverius metus netrukus po olimpinių žaidynių, dažniausiai tame pačiame mieste. Tikslas - skatinti žmonių su negalia fizinį aktyvumą, stiprinti jų sveikatą, didinti visuomenės sąmoningumą ir įtrauktį bei lygybę.
Parolimpinio judėjimo ištakos siekia 1948 metus, kai Liudvikas Guttmann’as Stoke Mandeville’yje organizavo pirmąsias vežimėliuose sėdinčių neįgaliųjų sportininkų varžybas. Šiems žaidynėms suteiktas pavadinimas Stoke Mandeville’o žaidynės, o vėliau jos tapo paralimpiniu judėjimu, vėliau - paralimpiadomis. Spalio mėnesiais 1960 m. Romoje buvo surengtos pirmosios Vasaros Paralimpinės Žaidynės, kurių metu dalyvavo 400 sportininkų iš 23 šalių. Nuo 1980 metų žaidynės nuolat vystėsi, o 1988 m. Seule įvyko lūžis - paralimpinės žaidynės vyko tose pačiose vietose kaip ir olimpinės, o dalyvių skaičius toliau augo iki daugiau nei 4,4 tūkst. sportininkų Tokijuje.
< p>Paralimpinių žaidynių simboliai - emblema, vėliava ir himnas. Emblema - trys kreivės raudona, mėlyna ir žalia, vadinamos agitomis, kurios simbolizuoja paralimpiečių siekį pranokti savo galimybių ribas. Trijų kreivių susijungimas atspindi tarptautinę paralimpinio judėjimo vienybę ir įvairovę. Paralimpinė vėliava vaizduoja emblemos kūrinius baltame fone, kur balta spalva simbolizuoja taiką ir neutralumą, o kitos spalvos rodo pasaulio dalyvavimą. Hymnas - Hymne de l’Avenir (Anthem of the Future), sukurtas 1996 m. ir atliekamas atidarymo bei uždarymo ceremonijose. Paralimpinis šūkis - Dvasios stiprybė. Judėjimo galia.Sporto šakos ir klasifikacija
Vasaros paralimpinėse žaidynėse dalyvauja daugiau nei 10 sporto šakų: šaudymas, lengvoji atletika, dviračių sportas, irklavimas, tinklinis sėdint, plaukimas, stalo tenisas, vežimėlių krepšinis, fechtavimas vežimėliuose ir regbio riedlentėmis. Klasifikacija skirta užtikrinti sąžiningas varžybas: fizinės negalios (nugaros smegenų sužalojimai, amputacijos, cerebrinis paralyžius ir kt.), intelektinės negalios ir regos negalios. Taip pat kartais gidai padeda regos negalią turintiems sportininkams. Daugelyje rungčių sportininkai varžosi su panašias galimybes turinčiais varžovais, o kai kuriose rungtyse naudojami protezai ar vežimėliai, nors kai kuriose varžybose jie nėra leidžiami (pvz., plaukimo ar tinklinio sėdint rungtyse).
Specialūs pavyzdžiai iš žaidynių: golbolas - regėjimo negalią turinčių žaidėjų rungtis, kurioje tikslas įmušti garsiai riedantį kamuolį į varžovų vartus; boccia - dvejų asmenų komanda, kurioje jie valdo kamuoliuką aržiaus metu ir artuma prie taikinio; regbis vežimėliuose - įprastas regbio žaidimas, bet žaidėjai neskamba vaikščioti. Lietuviams įdomu, jog krepšinio vežimėlių lanko aukštis paralimpinėse žaidynėse yra 3,05 m - tas pats kaip įprastame krepšinyje, o aikštelė ir lankai išlieka standartiški pagal FIBA reikalavimus.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Žymūs paralimpiečiai ir Lietuvos dalyvavimas
Parolimpinių žaidynių istorijoje žymūs sportininkai atstovavo visoms amžiaus kartoms: George Eyser, 1904 m. St. Louis olimpinės, turėjęs dirbtinę koją, laimėjo tris aukso, du sidabro ir vieną bronzos medalį; Karoly Takács - durimyje kairę ranką naudojęs šaudytojas, iškovojo du aukso medalius (1948 m. Londone ir 1952 m. Helsinkyje); L. Hartel - atsigavusi po poliomielito, tapusi viena iš pirmųjų moterų šiuolaikiniame jojime su šlovingais rezultatų, vėliau iškovojo sidabro medalius; T. Zorn-Hadson - pradėjusi plaukti 1980 m. Arnheme, ilgesnių distancijų plaukiki, iškovojo daugybę titulų; Natalie Du Toit - 2008 m. Pekine dalyvavusi Olimpinėse, 2004-2012 m. parolimpinėse žaidynėse iškovojo daugybę aukso ir sidabro medalių. Natali Partyka - lenkų kilmės stalo tenisininkė, dalyvavusi tiek olimpinėse, tiek paralimpinėse žaidynėse, iškovojo daugybę medalių. Oskaras Pistorius - 2012 m. Londono olimpinėse bėgo kartu su sveikais bėgikais, nors medalio neparvežė.
Lietuvos dalyvavimas paralimpinėse žaidynėse prasidėjo 1992 Barselonoje. Nuo 1988 Lietuvos sportininkai dalyvavo kaip SSRS komandos nariai. 1990 įsteigtas Lietuvos paralimpinis komitetas ir Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija. Pirmasis lietuvis paralimpinėse čempionas - Vytautas Girnius, 1988 Seule laimėjęs du aukso medalius. 1996 Atlantoje dalyvavo S. Markevičienė; žinomi Lietuvos paralimpiečiai taip pat yra Kęstutis Skučas (du medaliai Atėnose 2004) ir M. Bilious (čempionas 2016 Rio de Žaneire). 2021 Tokijo paralimpinėse žaidynėse plaukikas E. Matakas laimėjo bronzos medalį. Nuo 2024 metų Paryžiaus žaidynių atidarymo ceremonija vyksį ne kaip tradiciniuose stadionuose, bet gatvėse, o atidarymo ceremonija netgi įtraukė skaidrius miestų pokyčius (Eliziejaus laukų bulvare ir Santarvės aikštėje).
Prieinamumas, įtrauktis ir ateities vizija
Europos Sąjungoje vyksta plataus masto neįgaliųjų teisių strategija 2021-2030 m. „Lygybės Sąjunga“. Ši strategija siekia pagerinti neįgaliųjų gyvenimą, užtikrinti teisę į prieinamumą, lygybę, ne diskriminaciją, socialinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, švietimą ir kultūrą. Pagrindiniai tikslai - užtikrinti prieinamumą (atsižvelgiant į skaitmeninę pertvarką ir žaliosios ekonomikos principus), skatinti socialinę įtrauktį, gerinti švietimą ir mokymą visą gyvenimą, užtikrinti nepriklausomą gyventojų gyvenimą ir kokybiškas paslaugas. Planuojama sukurti Europos neįgaliojo kortelę, kuri palengvins judėjimo laisvę tarp valstybių narių ir skatins dalyvavimą rinkimuose.
Įgyvendinimo veiksmai įtraukia visus užsienio ir vidaus politikos sritis, kintančias darbo rinkos ir švietimo sistemas, siekiant užtikrinti, kad neįgalieji galėtų dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime, turėtų kokybiškas sveikatos ir socialines paslaugas bei galimybes gyventi savarankiškai. Strategija pabrėžia būtinybę pritaikyti infrastruktūrą, komunikacijas, pastatus ir kultūrinį turizmą, kad jie taptų įtraukiantys visiems. Taip pat patikslinta, kad įvairių neatitikčių (negalių) sankirta su tapatybe (lyčių, etninių ar kt.) gali būti kliūtimi, todėl siekiama jų mažinimo. Pagrindinis bendras tikslas - skatinti neįgaliųjų teises ir lygybę ES ir visame pasaulyje, įtraukiant JT neįgaliųjų teisių konvenciją į kasdienę politiką.
- Parolimpinių žaidynių istorija - nuo Stoke Mandeville iki dabarties.
- Sporto šakų įvairovė ir klasifikacija paralimpinėse žaidynėse.
- Žymūs sportininkai ir Lietuvos pasiekimai paralimpinėse žaidynėse.
- Prieinamumo ir įtraukties politika ES: 2021-2030 m. neįgaliųjų teisių strategija.
- Ateities vizijos: Europos neįgaliųjų kortelė, įtraukusis infrastruktūros planavimas, kultūrinis turizmas.
Be to, galima pateikti lentelę su Lietuvos dalyvavimo paralimpinėse žaidynėse istorija ir rezultatų apibendrinimu:
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
| Metai | Aukso | Sidabro | Bronzos | Iš viso |
|---|---|---|---|---|
| 1988 | 2 | 1 | 1 | 4 |
| 1992 | 0 | 4 | 3 | 7 |
| 1996 | 3 | 2 | 6 | 11 |
| 2000 | 0 | 2 | 1 | 3 |
| 2004 | 1 | 1 | 5 | 7 |
| 2008 | 0 | 2 | 0 | 2 |
| Viso | 6 | 12 | 16 | 34 |
Pasiruošimo 2024 metų Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms aprašyme galima paminėti, kad ceremonija vyko Eliziejaus laukų bulvare, o į žaidynes atvykęs lankas buvo nustatytas atsižvelgiant į miesto infrastruktūrą. Parlamento patirtis ir įtraukimas į švietimą taip pat pasirinkta kaip prioritetas, siekiant sukurti daugiau įtrauktų švietimo ir kultūrinių galimybių visiems.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai